Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-326-357/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
2S-326-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01606-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
UAB „Valaura“
Suinteresuotas asmuo
A. M., G. M.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-326-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01606-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 129.17. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Valaura“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Valaura“ patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., G. M., antstolei D. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Valaura“ ieškiniu ir patikrintu ieškiniu prašė nustatyti, jog skolininkei A. M. priklauso ½ dalis G. M. pajamų, esamų ir būsimų lėšų, ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini).

Skolininkė A. M. ir suinteresuotas asmuo G. M. nesutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad skolininkė yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba. Informavo antstolę, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. mokės po 100,00 Lt, o nuo 2013 m. lapkričio 1 d. po 200,00 Lt. Šį įsipareigojimą vykdo. Prašė teismo nustatyti, jog skolininkei priklauso ¼ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktiniu G. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Valaura“ patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė, kad A. M. priklauso ¼ dalis jos sutuoktinio G. M. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, bei ¼ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas vertino, kad areštuota transporto priemonė, automobilis (duomenys neskelbtini), yra nedalusis daiktas, todėl išieškojimas iš ½ automobilio dalies yra neįmanomas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos UAB „Valaura“ prašymas pripažinti, jog ½ buto su rūsiu dalis priklauso A. M., iš kurio pareiškėja tikisi galimai išsiieškoti realizavusi turto dalį, pažeistų mažamečių vaikų teisę į gyvenamąjį plotą, į sveikas buities ir vystymosi sąlygas, todėl teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatė, jog A. M. priklauso ¼ dalis buto, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su G. M., esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkės sutuoktinis yra dirbantis ir gera valia moka žmonos skolą išieškotojui iš savo darbo užmokesčio, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažinti, kad A. M. priklauso ¼ dalis G. M. gaunamų pajamų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Valaura“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, dalyje kurioje nustatyta, kad A. M. priklauso ¼ dalis jos sutuoktinio G. M. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos, dividentų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, bei nustatyti, kad A. M. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio G. M. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos, dividentų, pensijų, pašalų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl to, vien skolininkės nurodytas faktas, kad ji turi nepilnamečių vaikų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, įrodymų, kad toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, skolininkė nepateikė.

2. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, vadovaujasi tik tais kriterijais, kad A. M. moka skolą gera valia po 200 Lt kas mėnesį ir turi kitų kreditorinių įsipareigojimų. Tokie teismo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

3. Teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teises, kadangi automobilį palikus skolininkės sutuoktiniui ir nesant galimybės išieškoti iš skolininkei priklausančios ¼ dalies buto, nepagrįstai nustatė, kad skolininkei priklauso tik ¼ dalis sutuoktinio pajamų.

Atsiliepimas

Skolininkė A. M. ir suinteresuotas asmuo G. M. pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

2. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė naujų aplinkybių, pagrindžiančių byloje esamus pareiškėjos reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su sutuoktinių turto dalies nustatymu bei galimybe išieškoti skolą iš kito sutuoktinio gaunamų pajamų.

CPK 2 str. nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nagrinėjamos civilinės bylos pagal pareiškėjos UAB „Valaura“ atskirąjį skundą dalykas – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis, kuria nustatyta, kad skolininkei A. M. priklauso ¼ dalis jos sutuoktinio G. M. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad jam priklauso mažesnė tam tikro bendro sutuoktinių turto dalis, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Pažymėtina, kad skolininkė neginčija sutuoktinių bendrosios nuosavybės lygių dalių fakto, o iš esmės ginčija iš jos nustatytos dalies vykdomą išieškojimą vykdymo procese.

Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Valaura“, kaip skolininkės A. M. kreditorė, teigia, kad nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl vien skolininkės nurodytas faktas, kad ji turi nepilnamečių vaikų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Tesimas vertina, kad šis pareiškėjos UAB „Valaura“ argumentas yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininkei priklausančios jos sutuoktinio dalies nustatymo, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi gaunamomis skolininkės A. M. sutuoktinio G. M. pajamomis, įvertindamas šeimos turimas išlaidas. Kadangi šeimos pajamas sudaro vien skolininkės A. M. sutuoktinio G. M. darbo užmokestis, sudarantis 724,05 Eur, o šeimoje be sutuoktinių yra dar du mažamečiai vaikai, kas reikštų, kad kiekvienam šeimos nariui per mėnesį tenka apie 181 Eur, šeimos išlaidos vertintinos kaip mažos keturių asmenų šeimai. Sunkią skolininkės šeimos padėtį įrodo ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti įsiskolinimai už mokesčius.

Pažymėtina, kad bylose, kurios liečia nepilnamečių vaikų interesus, teismas privalo būti aktyvus ir imtis visų priemonių šiems interesams apsaugoti. Teismas vertina, kad nustačius, jog skolininkei A. M. priklauso ½ jos sutuoktinio gaunamų pajamų, t. y., 362 Eur, iš šios sumos pareiškėjai UAB „Valaura“ vykdant išieškojimą, atsižvelgiant į jau turimus skolininkės šeimos įsiskolinimus, akivaizdžiai būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, į ką atsižvelgti teismui numatyta įstatyminė pareiga, užtikrinanti prioritetinę vaikų teisių apsaugą. Tačiau pažymėtina, kad teismas turi užtikrinti ir skolininko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė, o tiksliau jos sutuoktinis, moka už turimą įsiskolinimą UAB „Valaura“ antstolei geranoriškai po 57,92 Eur kiekvieną mėnesį.

CK 3.123 straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Taigi, iš įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų interesai yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Aplinkybė, kad sutuoktinių automobilis teismo sprendimu paliktas skolininkės sutuoktiniui ir realiai nėra galimybės išieškoti iš skolininkei priklausančios ¼ dalies buto, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties, kadangi nustačius, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio turto, būtų akivaizdžiai pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, kas negali būti pateisinama kreditoriaus siekiu greičiau išieškoti skolą iš A. M., juo labiau, kad skola, nors ir nedidelėmis dalimis, bet pagal sutuoktinių finansines galimybes yra geranoriškai grąžinama.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir taikė teisės normas, susijusias su sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu, pagrįstai vertino, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo CK 3.123 straipsnio pagrindu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė