Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1421-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
2S-1421-459/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
J. V.
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1421-459/2015

Teisėjas Raimondas Dilys Procesinio sprendimo kategorijos124.2.2; 122.3; 122.4(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. V. (J. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2422-777/2007 pagal ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2422-777/2007. Nurodė, kad ieškovas I. B. 2005 metais kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 40 000,00 Lt skolos priteisimo iš pareiškėjo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-27 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad 1998-06-15 pažymą vertina kaip paskolos sutartį. 2008-05-07 specialisto išvadoje buvo patvirtinta, jog pareiškėjas pasirašė 2003-08-15 įsipareigojimą grąžinti I. B. 40 000,00 Lt, o 2008-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje baudžiamojoje byloje nurodyta, kad ekspertizei pateikto 2003-08-15 įsipareigojimo dėl 40 000,00 Lt grąžinimo I. B. ir 15 000,00 JAV dolerių grąžinimo P. R. tekstas ir įrašai po tekstu buvo išspausdinti vienu sudėjimu į spausdintuvą, vieno spausdinimo proceso metu ir tikėtina, kad pirmiau tekstas buvo išspausdintas, o po to pasirašytas J. V. vardu. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą apie paskolos santykių buvimą tarp šalių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-04 nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-836-793/2014 paskyrė 2003-08-15 įsipareigojimo dokumento ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. 2014-06-05 ekspertizės akto Nr. 11-775(14) išvadose nurodyta, jog „didelė tikimybė, kad tirti pateiktame dokumente – 2013 rugpjūčio mėnesio 15 d. įsipareigojime dėl skolos grąžinimo (rusų kalba) – pirmiau buvo pasirašyta J. V. vardu, o po to išspausdintas šio Įsipareigojimo tekstas“. Su šia išvada pareiškėjas susipažino 2014-07-14. Prašo dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2422-777/2007 (tomas VI, b. l. 26-30).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, jog viena iš sąlygų atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu yra paaiškėjusios aplinkybės naujumas, t. y. ji byloje dalyvaujančiam asmeniui iki tol turėjo būti nežinoma. Kartu tai reiškia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos aplinkybės, kurios buvo ar galėjo būti pareiškėjui žinomos nagrinėjant bylą instancine tvarka. Todėl, jei kažkokios aplinkybės nebuvo žinomos pareiškėjui dėl jo paties kaltės, jam tinkamai nesirūpinus procesu, jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Įvertinęs Lietuvos TEC 2015-02-18 raštą Nr. S-209, 2015-05-04 raštą Nr. S-472, iš kurių matyti, kad metodikos, leidžiančios nustatyti, ar pirmiau tuščiame lape buvo pasirašyta, o tik po to lazeriniu spausdintuvu išspausdintas tekstas (kai ženklų linijos nesusikerta), buvo aprobuotos 2009/2010 metais, kad nuo 2009 m., kai buvo įsigytas didelio padidinimo mikroskopas su tiesioginio atspindžio šviesos šaltiniu, atsirado galimybė tokį tyrimą atlikti ir LTEC, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomos aplinkybės, jog civilinės bylos Nr. 2-2422-777/2007 nagrinėjimo instancine tvarka metu Lietuvos TEC buvo galima ištirti 2003-08-15 įsipareigojimą, siekiant nustatyti, ar 2003-08-15 J. V. įsipareigojimas buvo išspausdintas ir pasirašytas tuo pačiu metu - tokia galimybė atsirado jau 2010 metais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagrindas atnaujinti procesą negali būti aplinkybės, kurių objektyviai nebuvo nagrinėjant bylą instancine tvarka ir kurios atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjo pateiktas įrodymas – Lietuvos TEC 2014-06-05 Ekspertizės aktas Nr. 11-775(14), gautas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-836-793/2014, negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, bylos nagrinėjimo metu buvusiu nauju įrodymu CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutartį ir tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, jog 2014-06-05 ekspertizės akte Nr. 11-775(14) nustatyta, kad 2003-08-15 įsipareigojime dėl skolos grąžinimo termino pirmiau buvo pasirašyta pareiškėjo vardu, o po to išspausdintas įsipareigojimo tekstas. Taigi ekspertizė paneigė dokumento tikrumą: paaiškėjus, kad dokumentas suklastotas, nebėra pagrindo teigti, kad egzistuoja rašytinių įrodymų visuma, atitinkanti paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus. Teigia, jog visomis prieinamomis priemonėmis rūpinosi procesu. Ikiteisminio tyrimo, dėl kurio buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, metu reiškė skundus dėl papildomų ekspertizių atlikimo, bet pareiškėjo prašymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, jog pagal turimas metodikas spausdinto teksto ir parašo eiliškumo nustatyti negalima. Taigi teismo išvada, jog pareiškėjas nesirūpino procesu, nes jam turėjo būti žinoma, kad galimybė ištirti, ar 2003-08-15 įsipareigojimas buvo išspausdintas ir pasirašytas tuo pačiu metu, atsirado 2010 metais, nepagrįsta. Teismas neskiria faktinės aplinkybės – dokumento suklastojimo nuo tai patvirtinančio įrodymo – ekspertizės akto. Aplinkybė, kad dokumentas suklastotas, egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo nustatyta ir žinoma.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. B. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog po dokumento ekspertizės, atliktos 2008-09-19, pareiškėjas nė karto nesikreipė į LTEC, prašydamas pateikti informaciją apie ekspertizės atlikimo galimybes Lietuvoje ar užsienyje. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nesikreipė į teismą, prašydamas atlikti pakartotinę ekspertizę. 2010-03-30 pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas užduoti ekspertams tokius klausimus: kokios rūšies medžiaga buvo pasirašytas 2003-08-15 dokumentas, ar raštelio žodžiai pasirašyti ta pačia medžiaga? Taigi pareiškėjo teiginys, kad jis prašė atlikti dokumento ekspertizę, siekiant nustatyti, kuris įrašas atliktas pirmiau, neatitinka tikrovės. 2014-06-05 ekspertizės akto išvada nėra kategoriška: akte nei patvirtinamos, nei paneigiamos rašto sudarymo aplinkybės, jo tikrumas. Be to, 2003-08-15 įsipareigojimas, kurį pareiškėjas nori paneigti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nėra vienintelis įrodymas šiai aplinkybei nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2422-777/2007. Kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo tą faktą, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. 2-2422-777/2007 nagrinėjimo metu: Klaipėdos miesto apylinkės teismo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-836-793/2014 paskirtos ir atliktos ekspertizės 2014-06-05 akto Nr. 11-775(14) išvadose nurodyta, jog „didelė tikimybė, kad 2013 rugpjūčio mėnesio 15 d. įsipareigojime dėl skolos grąžinimo (rusų kalba) – pirmiau buvo pasirašyta J. V. vardu, o po to išspausdintas šio Įsipareigojimo tekstas“. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-2422-777/2007 vadovautasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-09-19 aktu, kuriame nurodyta, jog 2003-08-15 tekstas ir įrašai po tekstu buvo išspausdinti vienu sudėjimu į spausdintuvą, vieno spausdinimo proceso metu ir tikėtina, kad pirmiau tekstas buvo išspausdintas, o po to jis pasirašytas J. V. vardu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas I. B. 2005-04-25 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. V. 40 000,00 Lt negrąžintos paskolos bei bylinėjimosi išlaidas (tomas I, b. l. 2, 37). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-10-23 sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2012-09-27 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo J. V. ieškovui I. B. 40 000,00 Lt skolos, 500,00 Lt žyminio mokesčio, 1100,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 700,00 Lt žyminio mokesčio – valstybei, šią sprendimo dalį laikė įvykdyta ir vykdomųjų raštų nusprendė neišduoti. Sprendime nustatyta, kad atsakovas J. V., pasirašydamas 1998-06-15 pažymoje dėl pinigų gavimo, patvirtino, kad iš ieškovo I. B. gavo 40 000 Lt; pažymos turinio „Aš, J. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gavau 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) sumą iš I. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dėl ko ir pasirašau“ aiškinimas leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą gavo; pažymoje nebuvo nurodyta pinigų paskirtis, tačiau 2003-08-15 įsipareigojime dėl skolos grąžinimo termino atsakovas patvirtino, kad grąžins 40 000 Lt, priklausančių ieškovui, pagal 1998-06-15 pasirašytą piniginių lėšų gavimo dokumentą ne vėliau kaip iki 2003-09-31. Šiuos rašytinius įrodymus kolegija vertino kaip patvirtinančius, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai: šalys sudarė paskolos sutartį, pagal ją ieškovas suteikė atsakovui 40 000 Lt paskolą, ją atsakovas gavo 1998-06-15 ir įsipareigojo grąžinti iki 2003-09-31. 1998-06-15 raštu sudarytas dokumentas patvirtino tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimą atsakovui, nes atsakovas skolos raštelyje aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: jis nurodė, kad yra skolingas ieškovui, nurodė pinigų sumą – 40 000 Lt, todėl 1998-06-15 pažyma dėl pinigų gavimo laikyta paskolos sutartimi, o vėlesnis susitarimas dėl skolos grąžinimo termino laikytas jos dalimi (1964 m. CK 291 str., CK 6.193 str.). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginį, jog paskolos sutartį pasirašė atsakovas, atsakovo argumentai apie raštelių suklastojimą paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (tomas IV, b. l. 59-62).

Civilinės bylos Nr. 2-2422-777/2007 nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-18 nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė dėl 2003-08-15 surašyto įsipareigojimo, paskiriant ją atlikti Klaipėdos miesto VPK KTN DTTPIG bei pavedant ekspertams, be kitų klausimą, atsakyti į klausimus: ar visas dokumento tekstas spausdintas vienu spausdinimo veiksmu, ar dokumento tekstas atspausdintas ir pasirašytas tuo pačiu metu (tomas III, b. l. 115-116). 2008-05-07 specialisto išvadoje nurodyta, kad techninių dokumentų tyrimo specialistas nėra kompetentingas atsakyti į klausimus, ar visas dokumento tekstas spausdintas vienu spausdinimo veiksmu, ar dokumento tekstas atspausdintas ir pasirašytas tuo pačiu metu (tomas III, b. l. 120-122). Klaipėdos apygardos teismo 2008-09-03 nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams ir nurodant ekspertams atsakyti taip pat ir į klausimą, ar visas 2003-08-15 įsipareigojimo tekstas atspausdintas vieno spausdinimo veiksmu (tomas III, b. l. 133-134). Lietuvos TEC Klaipėdos skyriaus 2008-09-19 Ekspertizės akto Nr. 11K-264(08) išvadoje (2.3 p.) nurodyta, jog atlikti tyrimų ir spręsti klausimų, ar 2003-08-15 įsipareigojimas atspausdintas ir pasirašytas tuo pačiu metu ir, jei 2003-08-15 įsipareigojimas atspausdintas ir pasirašytas ne tuo pačiu metu, kas padaryta anksčiau – atspausdintas tekstas ar padėtas parašas, negalima, nes šiuo metu nėra moksliškai pagrįstų, aprobuotų metodikų nustatyti rašytinių ir spausdintinių štrichų atlikimo laiką, t. y. absoliutų amžių; štrichų eiliškumo atlikimą įmanoma nustatyti, kai štrichai susikerta tarpusavyje; tiriamajame dokumente parašo štrichai su spausdintiniais štrichais nesusikerta nė viename taške, todėl spausdintinio teksto ir parašo atlikimo eiliškumo, taikant susikertančių štrichų tyrimo metodikas, nustatyti negalima (tomas III, b. l. 143-146). Be to, civilinės bylos Nr. 2-2422-777/2007 nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-25 nutartimi buvo sustabdytas, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-2-00189-09, pradėtas pagal J. V. pareiškimą dėl 2003-08-15 įsipareigojimo suklastojimo (tomas IV, b. l. 18). Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-07 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, išreikalauta ikiteisminio tyrimo metu gauta 2011-10-20 specialisto išvada (tomas IV, b. l. 49-50). Lietuvos TEC Klaipėdos skyriaus 2011-10-20 specialisto išvadose Nr. 11K-357(11), 11K-384(11) nurodyta, jog nustatyti, ar tirti pateiktas 2003-08-15 įsipareigojimas buvo išspausdintas ir pasirašytas tuo pačiu metu, negalima, nes nėra moksliškai pagrįstų metodikų, leidžiančių nustatyti teksto spausdinimo ir parašų pasirašymo datą (laikotarpį) (tomas IV, b. l. 54-57). Civilinės bylos Nr. 2-2422-777/2007 nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, gavus byloje Lietuvos TEC Klaipėdos skyriaus 2011-10-20 specialisto išvadas Nr. 11K-357(11), 11K-384(11), ieškovas J. V. neteikė byloje jokių prašymų dėl pakartotinės/papildomos/kompleksinės ar kitokios ekspertizės paskyrimo ir atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, 2013-06-21 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-27 sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje nurodė, jog kasatorius (J. V.) buvo pareiškęs, kad ieškovo (I. B.) pateikti šalių paskolos sutartį patvirtinantys įrodymai yra suklastoti ir netgi kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo šiuo klausimu atlikimo (CPK 184 straipsnis), tačiau tiek ekspertinių tyrimų aktais, tiek specialistų išvadomis buvo patvirtinta, kad raštus pasirašė kasatorius. Šio įrodymo patikimumo klausimą kasatorius kėlė ir kasaciniame skunde. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad jis kitai šaliai buvo palikęs tuščią lapą su savo parašu, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinantį dokumentą suklastotu ar negaliojančiu. Pirma, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, minėta, toks faktas nenustatytas. Antra, asmuo yra verslininkas, turintis veikti pagal protingo žmogaus elgesio standartus. Vien tokio paaiškinimo, nesant kitų patikimų sandorį paneigiančių įrodymų, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti sandorio nesudarymo faktą. Be to, ginčijant įrodymus, pvz. dėl jo suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam. Dėl kasatoriaus iškeltos versijos dėl spausdintinio teksto ir parašo eiliškumo pažymėtina, kad aplinkybė, jog ekspertas negali atsakyti į tokį klausimą, vertintina kaip kasatoriaus teiginio neįrodantis įrodymas. Jei kyla ginčas dėl įrodymo tikrumo ir patikimumo, teismui reikšminga specialistų, ekspertų pateikiama informacija, kuri tam tikras aplinkybes patvirtina ar paneigia. Tuo atveju, kai specialistai ir (ar) ekspertai nurodė, kad į užduotą klausimą dėl tam tikrų priežasčių, pvz., nesant moksliškai pagrįstos ar aprobuotos įrodymų tyrimo metodikos ir pan., negalima atsakyti, laikytina, jog toks įrodymas lieka nenuginčytas ir teismas privalo vadovautis jame esančia informacija tiek, kiek tai aktualu ginčui išspręsti. Taigi ekspertams nenustačius spausdintinio teksto ir parašo atlikimo eiliškumo dėl to, kad šiuo metu nėra moksliškai pagrįstų ar aprobuotų metodikų rašytinių ir spausdintinių štrichų atlikimo laikui nustatyti, taip pat nesant kitų patikimų ir pakankamų įrydomų, kurie paneigtų šią aplinkybę, reiškia, jog nebuvo nustatytas pagrindas nesivadovauti tokiu teismui pateiktu įrodymu.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-18 raštas Nr. S-209 ir 2015-05-04 raštas Nr. S-472, iš kurių matyti, kad metodikos, leidžiančios nustatyti, ar pirmiau tuščiame lape buvo pasirašyta, o tik po to lazerinio spausdintuvo būdu išspausdintas tekstas (kai ženklų linijos nesusikerta) 2008 metais dar nebuvo; Europos teismo ekspertizės institucijų (ENFSĮ) dokumentų darbo grupėje tokia metodika buvo aprobuota tik 2009/2010 metais; nuo 2009 m., kai buvo įsigytas didelio padidinimo mikroskopas su tiesioginio atspindžio šviesos šaltiniu, atsirado galimybė tokį tyrimą atlikti ir LTEC, bet tik Vilniuje; Klaipėdos skyriaus ekspertai iki šiol neturi techninių galimybių nustatyti, kas dokumente atlikta pirmiau – parašas ar lazeriniu būdu išspausdintas tekstas (kai ženklų linijos nesusikerta) (tomas VI, b. l. 81, 97).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais CPK 366 str. 1 d. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą tik formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomos aplinkybės kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų buvusios žinomos, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Teismo sprendimo ydingumą šiuo atveju lemia naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios buvo teismo sprendimo priėmimo momentu, tačiau teismas į jas spręsdamas bylą negalėjo atsižvelgti, nes jos nebuvo žinomos. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Vilpra“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-31/2014).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėjo, jog viena iš sąlygų atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu yra paaiškėjusios aplinkybės naujumas, t. y. ji dalyvaujančiam byloje asmeniui iki tol turėjo būti nežinoma. Kartu tai reiškia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos aplinkybės, kurios buvo ar galėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą instancine tvarka. Teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, tačiau pažymi, jog, kaip jau minėta, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Jeigu šalis bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo tam tikrą aplinkybę, kuriai pagrįsti negalėjo gauti tinkamų įrodymų (kaip šiuo atveju), po bylos išnagrinėjimo atsiradę nauji įrodymai, pagrindžiantys šalies teigiamą aplinkybę, pagal savo prasmę ir reikšmę bylai gali būti įvertinti kaip sudarantys pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas civilinės bylos 2-2422-777/2007 nagrinėjimo metu nuo to momento, kai apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2003-08-15 įsipareigojimas, laikėsi pozicijos, jog dokumentas yra suklastotas. Dėl šios priežasties buvo net inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo teigimu, pirma ant 2003-08-15 įsipareigojimo buvo padėtas jo parašas ir tik tada atspausdintas tekstas. Bylos nagrinėjimo metu specialistai pateikė atsakymus, jog tuo metu nebuvo moksliškai pagrįstų metodikų, leidžiančių nustatyti teksto spausdinimo ir parašų pasirašymo datų. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-18 rašto Nr. S-209 ir 2015-05-04 rašto Nr. S-472 matyti, kad metodikos, leidžiančios nustatyti, ar pirmiau tuščiame lape buvo pasirašyta, o tik po to lazerinio spausdintuvo būdu išspausdintas tekstas (kai ženklų linijos nesusikerta), buvo aprobuotos tik 2009/2010 metais; nuo 2009 m., kai buvo įsigytas didelio padidinimo mikroskopas su tiesioginio atspindžio šviesos šaltiniu, atsirado galimybė tokį tyrimą atlikti ir LTEC, bet tik Vilniuje; Klaipėdos skyriaus ekspertai iki šiol neturi techninių galimybių nustatyti, kas dokumente atlikta pirmiau – parašas ar lazeriniu būdu išspausdintas tekstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, padarė išvadą, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinoma, jog nuo 2010 metų galima ištirti, ar 2003-08-15 įsipareigojimas buvo išspausdintas ir pasirašytas tuo pačiu metu. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinė byla, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, buvo sustabdyta, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-2-00189-09. Šioje byloje buvo sprendžiama, ar suklastotas 2003-08-15 įsipareigojimo dokumentas. 2011-10-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-357 (11), 11K-384(11) nurodyta, jog nustatyti, ar tirti pateiktas įpareigojimas buvo išspausdintas ir pasirašytas to pačiu metu negalima, nes nėra moksliškai pagrįstų metodikų. Taigi dar 2011 metais specialistai atsakė, jog nėra galimybės įrodyti J. V. teigiamų aplinkybių. 2012-01-30 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2012-09-27 priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Kadangi byloje 2008-09-19 buvo atlikta ekspertizė, taip pat gautos specialistų išvados, surašytos ikiteisminio tymo metu, ir specialistai nurodė, jog tuo metu nebuvo metodikų įrodyti pareiškėjo nurodytą dokumento suklastojimo faktą, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pareiškėjas nepakankamai rūpinosi procesu, vertintinas kaip neatitinkantis faktinės situacijos: pareiškėjas įrodinėjimo procese elgėsi aktyviai, pripažintina, jog jam, kaip fiziniam asmeniui, galėjo būti nežinoma ekspertizių atlikimo metodikų technologinio progreso ypatybės, todėl būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga teigti, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra nauja, nes galėjo būti įrodyta dar 2010 metais. Teismo nuomone, šiuo atveju esminę reikšmę turi tas faktas, jog tik 2014 metais kitoje civilinėje byloje pagal naujas metodikas atlikus ekspertizę joje nurodyta, kad didelė tikimybė, jog tirti pateiktame dokumente – 2013 m. rugpjūčio mėn. 15 d. (datos techninė klaida vėliau ištaisyta) įsipareigojime dėl skolos grąžinimo termino (rusų kalba) – pirmiau buvo pasirašyta J. V. vardu, o po to išspausdintas šio įsipareigojimo tekstas. Šis pateiktas naujas įrodymas atitinka reikalavimus, keliamus naujai paaiškėjusiai aplinkybei, kaip proceso atnaujinimo pagrindui CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2003-08-15 įsipareigojimo suklastojimas buvo pagrindinė pareiškėjo gynybinė pozicija civiliniame procese. Dėl to pasisakė ir kasacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog nagrinėjamos bylos atveju yra susidariusi situacija, kai ieškovo pateiktas apeliacinės instancijos teisme įrodymas (2003-08-15 įsipareigojimas) yra iš esmės vienintelis rašytinis įrodymas, patvirtinantis šalių paskolos santykių egzistavimą. Kasatorius buvo pareiškęs apie ieškovo pateiktų šalių paskolos sutartį patvirtinančių įrodymų suklastojimą ir netgi buvo kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo šiuo klausimu atlikimo (CPK 184 straipsnis), tačiau tiek ekspertinių tyrimų aktais, tiek specialistų išvadomis buvo patvirtinta, kad raštus pasirašė kasatorius. Šio įrodymo patikimumo klausimas keliamas ir kasaciniame skunde. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad jis kitai šaliai buvo palikęs tuščią lapą su savo parašu, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinantį dokumentą suklastotu ar negaliojančiu. Pirma, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, minėta, toks faktas nenustatytas. Antra, asmuo yra verslininkas, turintis veikti pagal protingo žmogaus elgesio standartus. Vien tokio paaiškinimo, nesant kitų patikimų sandorį paneigiančių įrodymų, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti sandorio nesudarymo faktą. Be to, ginčijant įrodymus, pvz. dėl jo suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam. Dėl kasatoriaus iškeltos versijos dėl spausdintinio teksto ir parašo eiliškumo pažymėtina, kad aplinkybė, jog ekspertas negali atsakyti į tokį klausimą, vertintina kaip kasatoriaus teiginio neįrodantis įrodymas. Jei kyla ginčas dėl įrodymo tikrumo ir patikimumo, teismui reikšminga specialistų, ekspertų pateikiama informacija, kuri tam tikras aplinkybes patvirtina ar paneigia. Tuo atveju, kai specialistai ir (ar) ekspertai nurodė, kad į užduotą klausimą dėl tam tikrų priežasčių, pvz., nesant moksliškai pagrįstos ar aprobuotos įrodymų tyrimo metodikos ir pan., negalima atsakyti, laikytina, jog toks įrodymas lieka nenuginčytas ir teismas privalo vadovautis jame esančia informacija tiek, kiek tai aktualu ginčui išspręsti. Taigi, ekspertams nenustačius spausdintinio teksto ir parašo atlikimo eiliškumo dėl to, kad šiuo metu nėra moksliškai pagrįstų ar aprobuotų metodikų rašytinių ir spausdintinių štrichų atlikimo laikui nustatyti, taip pat nesant kitų patikimų ir pakankamų įrydomų, kurie paneigtų šią aplinkybę, reiškia, jog nebuvo nustatytas pagrindas nesivadovauti tokiu teismui pateiktu įrodymu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog kasatoriaus 1998 m. birželio 15 d. ,,Pažymoje dėl pinigų gavimo“ yra nurodytas tik faktas, kad kasatorius Klaipėdoje gavo iš ieškovo 40 000 Lt. Tačiau 2003 m. rugpjūčio 15 d. Kaliningrade kasatoriaus pasirašytame ,,Įsipareigojime dėl skolos grąžinimo termino“ yra patvirtintas kasatoriaus įsipareigojimas grąžinti ieškovui pagal pirmiau nurodytą pinigų gavimo dokumentą gautus 40 000 Lt ne vėliau kaip 2003 m. rugsėjo 3 d., o laiku negrąžinus – mokėti 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną. Kaip matyti iš šio dokumento pavadinimo, įsipareigojama dėl paskolos grąžinimo. Abiejų rašytinių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius kaip šalių sudarytą paskolą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad paskolos sutarties sąlygų išdėstymas, nesant tam draudžiančiųjų ir (ar) imperatyviųjų įstatymo nuostatų, yra galimas ne tik viename, bet ir dviejuose ar daugiau skirtingu laiku surašomuose dokumentuose, kurių visuma atitinka paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus.

Iš šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentų matyti, jog 2003-08-15 įsipareigojimas yra vienas iš dviejų ir iš esmės vienintelis rašytinis įrodymas, patvirtinantis šalių paskolos santykių egzistavimą. Nagrinėjant bylą instancine tvarka pareiškėjas nenuginčijo šio įrodymo patikimumo, todėl teismai juo pagrįstai vadovavosi. Tačiau patobulėjus ekspertizės metodikai, 2014-06-05 ekspertizės akte pateikta išvada vertintina kaip naujas įrodymas, kuris dėl anksčiau paminėtų priežasčių turi neabejotiną reikšmę bylos baigčiai. Ekspertizės akto įtaka vertinant 2003-08-15 dokumentą, kaip vieną iš pagrindinių paskolos santykių tarp šalių įrodymą, yra neabejotina. Šis faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų turėtų būti įvertintas kitų bylos aplinkybių kontekste nagrinėjant bylą iš naujo.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nepagrįstai nusprendė, jog nėra šioje normoje nustatyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Dėl nurodytų priežasčių teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – procesas civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl skolos priteisimo atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu šioje nutartyje nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2422-777/2007 pagal ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl skolos priteisimo procesą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Raimonda Andrulienė