Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2324-866/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
2S-2324-866/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
J. Š., I. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2324-866/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03492-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-8805-918/2018, suinteresuoti asmenys byloje I. F., antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Donatas Kisielius ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja I. F. prašė iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 25 d. ji nutraukė santuoką, o po santuokos nutraukimo, ji nusprendė įsigyti savo būstą, kuriame galėtų gyventi kartu su savo vaiku ir dėl to, 2008 m. rugpjūčio 13 d. ji su akcine bendrove SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 1550818011872-25, pirkti butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikto kredito suma 20 324,02 Eur, kurio grąžinimas užtikrintas įkeičiant pastarąjį butą. Teigė, kad ji kredito ėmimo laikotarpiu dirbo, gaudavo pakankamas pajamas, be to, finansiškai ją nuolatos remdavo mama. Tuo tarpu, buvęs sutuoktinis nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, visa finansinė našta perėjo ant jos pečių. Nurodė, kad finansinius įsipareigojimus tinkamai vykdė keletą metų, t. y. iki kol mirė jos mama. Mirus mamai, pareiškėjos finansinė būklė tapo itin sunki. Dėl nuolatinio piniginių lėšų trūkumo pragyvenimui ir įmokų pagal kredito sutartį sumokėjimui, skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių. Laiku nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį Nr. 1550818011872-25, kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta.

Buto remontui pareiškėja pasiskolino iš J. Š. 10 000,00 Eur, dėl šios skolos priteisimo kreditorius kreipėsi į teismą. Pareiškėja dirba viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ bei papildomai dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o jos mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, siekia 582,67 Eur. Be to, ji gauna iš Vaikų išlaikymo fondo 57,00 Eur. Teigė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas akcinei bendrovei SEB bankas, o transporto priemonių ir jokio kito vertingo kilnojamojo turto ji neturi. Pareiškėjos nuomone, jos nemokumą lėmė tai, kad jos skoliniai įsipareigojimai dideli, o pareiškėjos gaunamos pajamos per mažos, kad ji galėtų tenkinti savo būtinuosius poreikius ir įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

Suinteresuotas asmuo UAB „4finance“ su pareiškimu sutiko, prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai I. F. spręsti teismo nuožiūra, jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „BnP Finance“ su pareiškimu nesutiko. Teigė, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, kadangi ji pradėjo skolintis lėšas iš bankų ir kitų kredito įstaigų, po to, kai pablogėjo jos finansinė padėtis. Dėl lėšų trūkumo, kad sumokėtų pagal kredito sutartį, sudarinėjo naujas kredito sutartis, nors ir suvokė, kad prisiimtų įsipareigojimų ji negalės vykdyti. Be to, anot suinteresuoto asmens, jos nesąžiningumas pasireiškia ir jos neveikimu, kadangi pareiškėja nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neišnaudojo galimybės parduoti nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip padengti turimus įsipareigojimus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant atidėti skolų mokėjimą ar išdėstyti jį dalimis.

Suinteresuotas asmuo AB SEB atsiliepime prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai I. F. spręsti teismo nuožiūra, jam nedalyvaujant, bei sumažinti pareiškėjos prašomą patvirtinti 500,00 Eur piniginių lėšų sumą, reikalingą būtiniems poreikiams tenkinti

Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Teigė, kad pareiškėja pateikė melagingą informaciją ir nenurodė, kad jos atžvilgiu šiuo metu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo jo vardu paimtų kreditų. Jo nuomone, pareiškėja yra nesąžininga, kreipėsi į teismą siekdama išvengti kreditų mokėjimo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Teigė, kad pagal pareiškėjos pareiškimą nėra įmanoma padaryti išvados, kokios priežastys sukėlė jos nemokumą, nes pareiškime yra nurodomos tik preliminarios priežastys, o pateiktų duomenų neužtenka spręsti klausimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Jo nuomone, pareiškėja galėjo sąmoningai ir kryptingai bloginti savo finansinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai I. F. fizinio asmens bankroto bylą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki. Taip pat nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių spręstina, kad pareiškėjos turimo turto ir gaunamo darbo užmokesčio nepakanka įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Aplinkybės, kad pareiškėja yra nemoki, iš esmės neginčija ir jos kreditoriai. Nors suinteresuoti asmenys J. Š., UAB „Legal balance“, „BnP Finance“, AB abejoja pareiškėjos sąžiningumu, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėja yra nesąžininga.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja tapo nemokia ne dėl nesąžiningų tyčinių savo veiksmų, o dėl savo finansinio neraštingumo, negebėjimo paskirstyti gaunamų pajamų poreikių patenkinimui. Iš teismo posėdyje teiktų pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai sudėtinga suvokti savo finansines galimybes ir savo bei vaiko poreikius tenkinti būtent pagal finansines galimybes.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo naikinti skundžiamą 2018 m. birželio 12 d. nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės ir atmesti pareiškėjos prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kadangi ji neatitinka sąžiningo fizinio asmens kriterijaus. Nurodo, kad pareiškėja neįvertinusi savo finansinių galimybių skolinosi lėšas. Apelianto teigimu, pareiškėja pateikė kredito įstaigai klaidingą informaciją apie kredito gavėjus. Pareiškėjo manymu, ieškovė nesiruošia dengi įsiskolinimų ir lėšas skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių ne savo, o apelianto vardu.

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ prašo klausimą dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimu pareiškėja I. F. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-8805-918/2018.

Nurodo, kad tai, jog pareiškėja ėmė kreditus siekdama dengti turimus įsipareigojimus, nepatvirtina, jos nesąžiningumo, priešingai patvirtina, jog ji siekė padengti turimus įsiskolinimus. Pažymi, kad pats apeliantas, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo suvokti, kokios kyla pasekmės negrąžinat kreditų. Taip pat nurodo, kad apeliantas, siekdamas išvengti jam kylančios atsakomybės dėl prisiimtų kreditų, nuolat kaltina pareiškėją nusikalstamų veikų padarymu, inicijuojant jos vardu baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės jis laikytinas mokiu. FABĮ nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos – darbo užmokestis, pareiškėja dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 650 – 860 Eur, taip pat (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 110 Eur ir (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra apie 130 Eur. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog vykdomi išieškojimai skirtingų kreditorių naudai, viso 30 175, 25 Eur sumai. Kreditoriai - UAB „4 finance“ atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjos įsiskolinimai 2018 m. kovo 7 d. sudarė 1 229, 58 Eur, AB „BNP Finance“ nurodė, kad 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjos įsiskolinimas sudarė 3, 54 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos, UAB „Legal balance“ nurodė, kad iš pareiškėjos priteista skolos suma 458, 26 Eur ir palūkanos iki visiško sprendimo įvykdymo. Taigi, kreditorių nurodomas įsiskolinimų dydis viso 1 691, 38 Eur. Pareiškėja pareiškime taip pat nurodė, jog yra skolinga 10 000 Eur sumą J. Š.. Bylos duomenimis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis 22 040 Eur.

Nustatant siekiančio bankrutuoti fizinio asmens turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Vien nelikvidaus turto, kuris negali būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, turėjimas nepagrindžia skolininko mokumo. Lyginant ieškovės turimą įsiskolinimo dydį su jos gaunamomis pajamomis ir turimu turtu akivaizdu, jog ieškovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jos gaunamos pajamos patvirtina, kad ieškovės skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui. Pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 dalies 2 punktą, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Apeliantas, grįsdamas skundą, teigia, kad pareiškėja inicijuodama fizinio asmens bankroto procesą, siekia išvengti prievolių kreditoriams vykdymo ir dėl šios priežasties laikytina nesąžininga. Pažymi, kad pareiškėja neatsakingai vartojo ir nevykdė prisiimtų prievolių.

Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.

Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Apeliantas nurodo, kad pareiškėja ne vykdė turimus finansinius įsipareigojimus, o pirko ne pirmo būtinumo daiktus. Taip pat, neturėdama lėšų gauti kreditą, įtikino apeliantą įkeisti butą ir gautas lėšas perduoti pareiškėjai. Jai nevykdant įsipareigojimų apeliantas kreipėsi į antstolius, o tuomet pareiškėja kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kas, apelianto manymu, patvirtina, jog ji neketina dengti įsiskolinimo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos įsiskolinimų susidarymą nulėmė šios aplinkybės – 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartimi ieškovė prisėmė prievoles kreditoriui AB SEB bankas, kuris suteikė ieškovei kreditą įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kredito suma 20 324, 02 Eur. Buvusiam pareiškėjos sutuoktiniui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnameti vaiką, pareiškėja dalį gaunamų pajamų turėjo skirti vaiko išlaikymui. Dėl nuolatinių lėšų trūkumo pragyvenimui bei siekdama vykdyti kredito sutartį, ieškovė skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių.

Nagrinėjamu atveju tai, jog ieškovė sudarė daug vartojimo kredito sutarčių, nesuponuoja išvados dėl ieškovės nesąžiningumo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, ieškovę esant nesąžininga, nepateikta. Jau minėta, jog ieškovė skolinosi lėšas siekdama padengti turimus įsipareigojimus bei lėšas vartojo būtiniesiems poreikiams tenkinti, o ne sąmoningai siekė nemokumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovės nesąžiningumo deklaratyvios bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti siekiančio bankrutuoti asmens veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė bankrutuojančio fizinio asmens finansinę būklę, todėl negalima konstatuoti ieškovės nesąžiningumo FABĮ prasme.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį, kuria I. F. iškelta bankroto byla palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė