Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-162-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2S-162-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01295-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Skolininkas
E. T., R. T.
Kreditorius
AB SEB banko

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-162-460/2013

Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-01295-2012-3)

Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 128.17; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų E. T. ir R. T. (apeliantų) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3481-144/2012 pagal kreditorės AB SEB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė AB SEB bankas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012-01-30 pateiktu pareiškimu prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti skolininkams E. T. ir R. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal 2005-11-28 kreditavimo sutartį skolininkui E. T. suteikė 40 648,05 EUR kreditą, skolininkui nevykdant prievolių pagal kredito sutartį 2010-02-20 įspėjo, o 2011-08-28 nutraukė kreditavimo sutartį. Skolininkas nuo 2009 m. liepos mėn. nebevykdė savo įsipareigojimų ir yra skolingas 35 295,88 EUR (31 285,29 EUR kredito, 1 397,58 EUR palūkanų ir 2 613,01 EUR delspinigių. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui skolininkai banko naudai hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančias poilsio patalpas (hipoteka įregistruota 2006-01-13).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi areštavo 140 000 Lt įkainotus įkeistus daiktus: 1) bendro 79,74 kv. m ploto patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 2) kitus statinius (inžinerinius) – 1/117 dalį kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius E. T. ir R. T., ir įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.

Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Kreditorė AB SEB bankas 2012-07-09 pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2005-11-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) pakartotinio pareiškimo pateikimo metu skolininkas yra skolingas: 31 285,29 EUR negrąžinto kredito, 1 397,58 EUR nesumokėtų palūkanų, 2 613,01 EUR delspinigių, iš viso 35 295,88 EUR, kreditorė taip pat prašo išieškoti 5 procentų dydžio įstatymo nustatytas metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,20 Lt kreditorės sumokėtą žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-29 nutartimi tenkino kreditorės pakartotinį pareiškimą, nutarė išieškoti kreditorės AB SEB banko naudai iš skolininko E. T. pagal 2005-11-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais): 31 285,29 EUR negrąžintą kreditą, 1 397,58 EUR nesumokėtas palūkanas, 2 613,01 EUR delspinigių, iš viso 35 295,88 EUR įsiskolinimą bankui, 5 proc. procesines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,20 Lt kreditorės sumokėtą žyminį mokestį; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini) daiktus: 1) patalpą bendro 79,74 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2) kitus statinius (inžinerinius) 1/117 dalį kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius E. T. ir R. T., gyv. (duomenys neskelbtini); įkeistų daiktų vertė 140 000 Lt. Nurodė, jog įspėjimai ir procesiniai dokumentai skolininkams įteikti 2012 02 22 CPK 123 str. numatyta tvarka. Nuo įspėjimų įteikimo praėjo mėnuo, skola nėra grąžinta, todėl kreditorės prašymą tenkino.

Šalies argumentai

Apeliantai teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-29 nutartį ir kreditorės prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, kad AB SEB bankas, žinodamas, kad jam įkeistas turtas priklauso dviem savininkams, visas pretenzijas dėl susidariusio įsiskolinimo reiškė tik skolininkui E. T.. Bankas niekaip – nei žodžiu, nei raštu – neinformavo apeliantės apie susidariusį įsiskolinimą bei gresiantį išieškojimą iš skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto. Tokius banko veiksmus vertina kaip neteisėtus ir nesąžiningus tiek dėl skolininko E. T., tiek dėl skolininkės, kaip įkaito davėjos atžvilgiu. Turėdama žinių, jog reikia padengti apie 4 000 EUR įsiskolinimą, nedelsdama būtų jį padengusi – tai sukeltų skolininkei žymiai lengvesnes pasekmes nei turto pardavimas iš varžytynių. Šiuo metu negali sumokėti bankui visos reikalaujamos 35 295,88 EUR sumos, ypač įvertinant tai, kad kreditas buvo paimtas penkiolikai metų, o iki kredito grąžinimo termino pabaigos taip pat yra daug laiko (8 metai). E. T. vedė derybas su AB SEB banku dėl kredito sutarties atnaujinimo, refinansavimo ir galimybės išvengti varžytynių, tačiau įrodymų apie tai pateikti negali, kadangi tai buvo daroma žodžiu. Bankas, suteikdamas viltį daryti tam tikrus pakeitimus, elgiasi nesąžiningai, kadangi skolą išieško pagal hipotekos taisykles. Teigia, kad skolininkai net nežinojo apie kredito sutarties nutraukimą. Apie tai, kad buvo įsiskolinimas, E. T. buvo žinoma, tačiau jis banką informavo apie laikinas kliūtis, dėl kurių nebuvo mokamos kredito dalys ir palūkanos. Apie tai, kad skola pradedama išieškoti priverstinai, sužinojo tik gavę teismo dokumentus. Kreditorė (bankas), kaip savo srities profesionalas, turėjo skolininkus ne tik tinkamai informuoti apie sutarties nutraukimą, tačiau ir išnaudoti visas galimybes išsaugoti sutartinius santykius. Kreditorės veiksmus laiko nesąžiningais, kadangi nutraukus vartotojo sudarytą kredito sutartį, neinformavus skolininko ir įkaito davėjos, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumas bei atimta skolininkų objektyvi galimybė gintis nuo nesąžiningų kreditorės veiksmų – sutarties nutraukimo teisėtumo, priverstinio skolos išieškojimo galimų nuostolių ir t. t. Pažymi, kad kreditorė yra praleidusi 1 mėn. terminą (CPK 558 str.), per kurį turėjo pateikti pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo. Nutartis, kuria skolininkai įspėti apie skolos grąžinimą, buvo priimta 2012-02-13, tačiau buvo apskųsta ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2012-05-23 nutartimi išnagrinėjus atskiruosius skundus. Antrasis kreditorės pareiškimas paduotas tik 2012-07-09 (teismo gavimo žyma ant pareiškimo), t. y. praleidus įstatymo numatytą 1 mėn. terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepime kreditorė prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkė yra bendraskolė, todėl turėjo pareigą domėtis prievolės vykdymu. Skunde keliami tie patys klausimai ir dėstomi tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti R. T. ir E. T. atskiruosiuose skunduose dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties. Nepagrįstas ir tas apeliantų argumentas, kuriame jie teigia, kad kreditorius praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą pakartotiniam pareiškimui paduoti dėl skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti kreditorei AB SEB bankui iš skolininko E. T.: 31 285,29 EUR negrąžintą kreditą, 1 397,58 EUR nesumokėtas palūkanas, 2 613,01 EUR delspinigių, iš viso 35 295,88 EUR įsiskolinimą bankui, 5 proc. procesines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,20 Lt kreditorės sumokėtą žyminį mokestį; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: 1) patalpą bendro 79,74 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2) kitus statinius (inžinerinius) 1/117 dalį kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius E. T. ir R. T., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2005-11-28 tarp kreditorės ir skolininko sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) (b. l. 5–17) bankas suteikė E. T. 40 648,05 EUR kreditą, kurio įvykdymo užtikrinimui buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai – patalpa bendro 79,74 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 2) kiti statiniai (inžineriniai) 1/117 dalis kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys E. T. ir R. T..

Kredito sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

CPK 558 straipsnyje (Civilinio proceso kodekso pakeitimo 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1843) reglamentuota išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūra: kreditoriui kreipusis į teismą pirmą kartą Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją Turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam Turto registrui (registrams).

Taigi hipotekos teisėjas patikrina pagrindo kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo egzistavimą jau kreditoriui kreipusis į teismą pirmą kartą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartis (b. l. 24–25) patvirtina, kad šis klausimas buvo išspręstas teigiamai, t. y. teismui nekilo abejonių, kad kredito sutartis nutraukta teisėtai, todėl buvo pradėtas priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procesas. Ši nutartis įsiteisėjo, todėl ji turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Apeliantė R. T. teigia, kad jei būtų žinojusi, kad reikia padengti apie 4 000 EUR įsiskolinimą, nedelsdama jį būtų padengusi. Tačiau apie prievolės nevykdymo pasekmes ji, kaip ir skolininkas, buvo įspėta pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi. Tačiau šio įspėjimo nepaisė, pirmosios instancijos teismo nutartį skundė (Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą). Skusdama minėtą 2012 m. vasario 13 d. nutartį, R. T. pripažino, kad kredito sutartį pasirašė ir ji. Taigi ji yra bendraskolė, todėl turėjo pareigą domėtis prievolės vykdymu; kaip solidarią prievolę turinti bendraskolė privalėjo padengti pradelstus mokėjimus ir toliau prievolę vykdyti pagal kredito sutartyje nustatytą grafiką. Bylos duomenimis kreditorė suteikė pakankamai laiko pradelstiems mokėjimams padengti, pažymėtina, kad bylos duomenimis nuo 2009 m. liepos mėnesio prievolės nebuvo vykdomos, tačiau bankas kredito sutartį nutraukė 2011 m. rugpjūčio 28 d., o kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo tik 2012 m. sausio 30 d.

Teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, kad skunde keliami tie patys klausimai ir dėstomi tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti R. T. ir E. T. atskiruosiuose skunduose dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visas faktines bylos aplinkybes, apeliantų skundų netenkino. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2S-1119-125/2012) yra įsiteisėjusi, ji turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnis). Todėl šiuo atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Nepagrįstas ir tas apeliantų argumentas, kuriame jie teigia, kad kreditorė praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą pakartotiniam pareiškimui paduoti dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą. Svarbu paminėti, kad teismo nutarties apskundimas stabdo šį terminą. Taigi kreditorės pakartotinį pareiškimą teismas gavo 2012 m. liepos 9 d., nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos – 2012 m. gegužės 23 d.– nepraėjus dviem mėnesiams. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas mano, kad kreditorė nepraleido termino, nustatyto CPK 558 straipsnio 3 dalyje, pakartotiniam pareiškimui paduoti.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog šalys gali taikiai susitarti ir vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė