- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1119-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01295-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Skolininkas
- E. T.
- Kreditorius
- AB SEB banko
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1119-125/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-01295-2012-3)
NUTARTIS
2012 m. gegužės 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkės R. T. ir skolininko E. T. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė AB SEB bankas Klaipėdos miesto apylinkės teismui įteiktu pareiškimu prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti skolininkams E. T. ir R. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal 2005-11-28 kreditavimo sutartį skolininkui E. T. suteikė kreditą, o skolininkui nevykdant prievolių pagal kredito sutartį 2010-02-20 įspėjo, o 2011-08-28 nutraukė kreditavimo sutartį. Skolininkas nuo 2009 m. liepos mėn. nebevykdė savo įsipareigojimų ir yra skolingas 35 295,88 eurų (31 285,29 eurų kredito, 1 397,58 eurų palūkanų ir 2 613,01 eurų delspinigių. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui skolininkai banko naudai hipotekos lakštu 03120060000505 įkeitė jiems nuosavybės teise priklausančias poilsio patalpas (hipoteka įregistruota 2006-01-13).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi areštavo 140 000 Lt įkainotus įkeistus daiktus: 1) bendro 79,74 kv. m ploto patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 2) kitus statinius (inžinerinius) – 1/117 dalį kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius E. T. ir R. T., ir įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkė (įkeisto turto savininkė) R. T. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį panaikinti ir kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, kad kredito sutartis pasirašyta su jos sutuoktiniu, tačiau sutartyje banko reikalavimu pasirašė ir ji. Kredito sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas yra jos ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pagal LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją jos ir vyro dalys šiame turte yra lygios. Kreditorei yra žinoma, kad turtas įgytas abiejų sutuoktinių, tačiau ji iki 2012-01-17 pareiškimo pateikimo teismui apie susidariusias skolas jos neinformavo, elgėsi su ja neteisėtai ir nesąžiningai. Bankas ilgą laiką toleravo įsiskolinimus, o kredito sutartį nutraukė tik 2011-08-28 ir apie tai nei jai, nei jos vyrui nepranešė. Žinodama, kad skola yra apie 4 000 eurų, ji galėjo tokią skolą padengti. Šiuo metu padengti visos skolos ji negali. Bankas, pareikalavęs, kad skolą mokėtų jos sutuoktinis, išieškoti galėtų tik jam priklausančią ½ turto dalį. Teismas nevertino, ar bankas teisėtai nutraukė kredito sutartį, nevertino, ar toks nutraukimas atitinka LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo reikalavimus.
Skolininkas E. T. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir kreditorės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, kad AB SEB bankas elgiasi nesąžiningai su juo, kaip vartotoju, nes skolos susidarė 2009 m., o bankas dėl šio įsiskolinimo kreipėsi po pusės metų – tik 2010-02-20. Net ir išsiuntęs pranešimą apie įsiskolinimo padengimą bankas dar pusantrų metų nenutraukė kredito sutarties. Sutartis nutraukta tik 2011-08-28. Pranešimo apie sutarties nutraukimą jis negavo. Jam 2007 m. buvo pritaikytos kardomosios priemonės – nekilnojamojo turto areštas – ir jis apie tai pranešė bankui. Su banku žodžiu sutarė, jog šį laikotarpį nebus dengiamas kreditas. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad bankas jokių priemonių nesiėmė 2 metus. Įsiskolinimas buvo nedidelis – 2010-02-20 – 2 016,09 eurų, 2012-01-05 – 4 010,59 eurų ir šias sumas jis galėtų padengti. Visos skolos sumokėti jis negali. Kredito sutarties nutraukimas jam buvo netikėtas, todėl jis pasilieka teisę teismine tvarka ginčyti neteisėtą kredito sutarties nutraukimą. Kredito sutartis yra vartojimo sutartis, teismas ex oficio turėjo patikrinti, ar vienašališkas sutarties nutraukimas pagal LR CK 6.188 str. yra sąžiningas, ar nepažeidžia vartotojo interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis Nr. 3K-7-272/2011, 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
Atsiliepimas
Kreditorė AB SEB bankas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas prievolių pagal kredito sutartį nebevykdė nuo 2009 m. liepos mėn., bankas davė laiko skoloms sumokėti ir tik 2010-02-20 įspėjo apie skolą ir paragino jas padengti per 30 dienų, priešingu atveju kredito sutartis bus laikoma nutraukta ir atskiras pranešimas skolininkui nebuvo siunčiamas. Skolininkas nėra vartotojas LR CK XLIII skyriaus 3 skirsnio Vartojimo kreditas prasme. LR CK 6.886 str. 3 p. 1 papunktis nustato, kad vartojimo kredito nuostatos netaikomos, kai pagal kredito sutartį kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Skolininkas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad bankas ilgą laiką toleravo prievolių nevykdymą ir nenutraukė sutarties, o po to nutraukė dėl nežymių prievolių pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje skolininkas prievolių vykdymo terminus yra praleidęs daugiau kai 24 mėn. iki sutarties nutraukimo, todėl apeliantai negali remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi Nr. 3K-7-27/2011, kurioje aptariamos kitokios sutarties nutraukimo aplinkybės.
R. T. kredito sutartį pasirašė kaip skolininko sutuoktinė, kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui. Prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Preziumuojama, kad sutuoktiniai gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir jiems yra žinoma apie prisiimtas prievoles. Įstatymai nenumato, kad atskiru pranešimu apie skolą būtų reikėję pranešti R. T.. R. T. nerodė jokių pastangų ir iki šiol nėra sumažinusi skolos, nors teigia galėjusi sumokėti 4 000 eurų skolą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė AB SEB bankas 2005-11-28 kredito sutartimi Nr. 0350518072438-73 skolininkui E. T. poilsio patalpų pirkimui suteikė 40 648,05 eurų kreditą, kuris turėjo būti grąžintas dalimis iki 2020-11-27. E. T. poilsio patalpas nupirko 2005-12-12, nuosavybės teisę į pastatus įregistravo kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir 2006-01-09 išduotu hipotekos lakštu Nr. 03/1/2006/0000505 abu sutuoktiniai pastatus įkeitė gauto kredito grąžinimo užtikrinimui. Skolininkas E. T. bei jo sutuoktinė R. T. (abu yra įkaito davėjai, įkeisto turto savininkai) pripažįsta, kad paskolos grąžinimui skirtų įmokų nebemoka nuo 2009 m. liepos mėn. Hipotekos kreditorius – AB SEB bankas skolininkui ir įkeisto turto savininkams davė pakankamai laiko skoloms padengti, E. T. tik 2010-02-20 raštu Nr. 05.08.03-703 įspėjo, kad sumokėtų 2 016,09 eurų pradelstas įmokų sumas bei nesumokėtas palūkanas ir įspėjo, kad nepadengus skolų per 15 dienų laikys kredito sutartį nutraukta ir kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkui ir įkeisto turto savininkams nevykdant savo prievolių bankas tik 2012-01-30 kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodęs, kad kredito sutartį laiko nutraukta nuo 2011-08-28. Iš banko pažymos matyti, kad 2012-01-05 skolininko E. T. skola siekia 31 285,29 eurų negrąžinto kredito, 1 397,58 eurų palūkanų, 2 613,01 eurų delspinigių (iš viso – 35 295,88 eurų). Šie faktai rodo, kad AB SEB bankas skolininkui davė pakankamai laiko susimokėti pradelstas skolas ir vienašališkai sutartį nutraukė tik po to, kai skolininkas ilgą laiką nevykdė savo prievolių pagal sutarties sąlygas. Įmokų pagal kredito sutartį bei palūkanų nemokėjimas ilgą laiką bei banko perspėjimas sumokėti skolą per protingą 15 d. terminą, nesikreipimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš karto po šio termino ir sutarties nutraukimas nuo 2011-08-28 rodo, kad kreditorė nepažeidė LR CK 6.188 str. nustatytų bendrųjų sąžiningumo reikalavimų. Skolininkui ilgą laiką nevykdant savo prievolių bankas pagrįstai sutarties 5.2 p. pagrindu nutraukė kreditavimo sutartį, nes ilgalaikis prievolių pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas (LR CK 6.217 str. 2 d. 1 ir 2 p., CK 6.218 str. 1 d.). Nors kredito sutartis sudaryta su vienu iš sutuoktinių – E. T., tačiau jo žmonai apie kreditą žinoma (ji pasirašė kredito sutartyje), kreditas panaudotas šeimos poilsinei įsigyti, todėl pagal LR CK 3.109 str. 1 d. 1 p., 5 p. sutuoktiniai laikytini bendraskoliais ir už prievoles pagal kredito sutartį atsako solidariai. Skolininkas ir įkeisto turto savininkai yra sutuoktiniai, todėl laikytina, kad bankas apie ketinimą nutraukti sutartį, jei nebus sumokėta skola, pranešdamas tik E. T., jo žmonos teisių nepažeidė. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad skolos suma buvo nedidelė ir jie šią skolą galėjo padengti. Kaip jau nurodyta, bankas davė ilgą laiko tarpą skoloms padengti, o skolininkai šia teise nepasinaudojo, nepateikė įrodymų, kad galėjo ar gali šias skolas sumokėti. Apeliantas E. T. nepateikė įrodymų bei argumentuotų paaiškinimų, kodėl dėl ikiteisminiame tyrime taikyto nekilnojamojo turto arešto negalėjo mokėti sumų pagal kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė atsižvelgdamas į LR CK 4.192 str. 1 d. bei CPK XXXVI skyriaus normų reikalavimus. Tarp šalių kilę ginčai tokio pobūdžio bylose nesprendžiami. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ex oficio, ar kreditavimo sutarties nutraukimas yra teisėtas, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011, suformuotos teismų praktikos. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.