Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01477-2014-2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. rugsėjo 18 d. apie 02 val., nenustatytu būdu atrakinęs S. J. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė S. J. priklausantį 687,56 Eur (2374 Lt) vertės turtą: nešiojamą kompiuterį „Asus“ 434,43 Eur (1500 Lt) vertės, telefoną „LG“ 115,85 Eur (400 Lt) vertės, telefoną „Spacer“ 134,67 Eur (465 Lt) vertės, ir piniginę, kurioje buvo pinigai 9 Lt (2,61 Eur).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 178 str. 2 d. inter alia numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą G. J. skyrė ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo ir, vadovaudamasis BK 64¹ str., paskirtą bausmę G. J. sumažino trečdaliu. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad G. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jis anksčiau teistas 17 kartų už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. Naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). G. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatavo, kad visa šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. J. bausmę, jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybe aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad nenustatyta G. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui.

Nuteistojo G. J. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Jis eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimą, svetimo turto sugadinimą, sukčiavimą, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą (t. 1, b. l. 53-71), taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkų svetimo turto pagrobimą (t. 1, b. l. 72-74). Nuteistojo G. J. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Kaip minėta, G. J. yra recidyvistas ir tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam G. J. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam rodytas teismo pasitikėjimas (taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos), tačiau G. J. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam G. J. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apelianto prašomu būdu – mažinant bausmės dydį - apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo G. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.