Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
1A-123-576/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-131029-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė
Kaltinamasis
R., V. L.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas, Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-576/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-131029-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

išteisintajam R. (R.) D.,jo gynėjai advokatei Annai Grinevič (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),išteisintajam V. L.,

jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk) (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. ir V. L. išteisinti, nes neįrodyta, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. D. ir V. L. buvo kaltinami tuo, kad jie 2019 m. kovo 31 d., nakties metu, apie 2 val., viešoje vietoje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkos dingsties R. D. vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį skruostą nukentėjusiajam R. P., po to V. L. vieną kartą kumščiu iš nugaros pusės sudavė R. P. į galvos sritį ir, paėmęs iš nugaros pusės už marškinių, parvertė nukentėjusįjį R. P. ant žemės, tuomet R. D. kartu su V. L. kojomis sudavė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam R. P. kairės akies obuolio pogleivio kraujosruvą, tris muštines žaizdas burnos gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, ausų kaušeliuose ir pakaušyje, rankose, krūtinėje ir juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus dešiniame petyje ir dešinėje rankoje, t. y. padarė nukentėjusiajam R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais jie buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. D. ir V. L. išteisinti, nes neįrodyta, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Maleckas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – R. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams su įpareigojimais: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) uždrausti lankyti minėtam laikotarpiui viešosiose vietose: kavinėse, restoranuose bei baruose ir kitur, kur yra vartojami alkoholiniai gėrimai; V. L. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams su įpareigojimais: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) uždrausti lankyti minėtam laikotarpiui viešosiose vietose: kavinėse, restoranuose bei baruose ir kitur, kur yra vartojami alkoholiniai gėrimai. Prokuroras taip pat prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 81,12 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo R. P. gydymu, priteisimo, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 134,50 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

3.1. Skunde yra aptariama įrodymų samprata, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, su įrodymų vertinimu susijusi kasacinio teismo praktika. Skunde nurodoma, kad, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, be to, teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu gautus liudytojų bei kaltinamųjų parodymus. Teigiama, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neišsamiai apklausė liudytojus apie reikšmingiausias įvykio aplinkybes, negretino liudytojų parodymų nei tarpusavyje, nei su vaizdo įraše matomais įvykiais, nemėgino išsiaiškinti vaizdo įraše matomų asmenų tapatybių, neišsamiai apklausė tiek R. D., tiek V. L., bei nesiaiškino, kas dar galimai galėjo dalyvauti R. P. sumušimo metu. Prokuroras nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių R. D. bei V. L. dalyvavimą minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu.

3.2. Prokuroras nurodo, kad R. D. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis R. P. tą vakarą iš viso neprisiminė, ir toliau savo parodymus apie tą vakarą davė tik pagal tai, ką matė teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus. Prokuroro vertinimu, tokia R. D. pozicija turėjo būti vertinama tik kaip gynybinė, o parodymai vertinami kritiškai. Toliau aptariami L. P. parodymai, lyginant juos su R. P. duotais parodymais, teigiant, kad turi būti vadovaujamasi L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jos parodymai duoti teisme nėra visiškai nuoseklūs.

3.3. Toliau nurodoma, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neišsamiai apklausė liudytoją D. K., kuris išeidamas iš kavinės kartu su N. Š., turėjo ir galėjo matyti daugiau bylai reikšmingų aplinkybių. Prokuroras tokią išvadą daro ir todėl, kad apklausta kaip liudytoja N. Š. nurodė, kad, kavinei užsidarius, ji kartu su D. K. išėjo iš kavinės, o prie kavinės tuo metu matė apie 7 žmones, tarp kurių buvo R. D. su V. L., ji nurodė, kad ji jokių muštynių nematė.

3.4. Toliau prokuroras aptaria vaizdo įrašus, nurodydamas, kad iš antrojo vaizdo įrašo matyti, jog tarp netoli R. P. buvusios kompanijos brendo konfliktas, nes matėsi, kad minėta kompanija buvo agresyviai nusiteikusi, mosikavo rankomis bei pradėjo stumdytis, o R. P. įsistūmė į minėtos kompanijos vidų ir galimai mėgino konfliktą nuraminti, po ko visa minėta kompanija kartu su nukentėjusiuoju R. P. nusistūmė iki vietos, kur vaizdo kameros nebefilmuoja, todėl toliau vykę veiksmai nebuvo nufilmuoti. Prokuroras pažymi, jog aplinkybę, kad minėtame vaizdo įraše matomoje šešių asmenų kompanijoje buvo R. D. ir V. L., patvirtina N. Š. parodymai. Teigiama, kad minėtą aplinkybę baigiamųjų kalbų metu patvirtino ir pats R. D., nurodydamas, kad tame vaizdo įraše matoma situacija nėra konfliktas, tiesiog jis kartu su V. L. kažką aiškinosi dėl darbo santykių. Nurodoma, kad V. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis kartu su R. D. po kavinės užsidarymo kartu išėjo namo, taip pat V. L. nurodė, kad nematė, kada R. P. išėjo namo, jis prisimena, kad pastarasis buvo kartu su juo ir R. D. prie baro, tačiau V. L. nenurodė tos aplinkybės, kad tarp lauke buvusios kompanijos, kurioje buvo jis ir R. D., brendo konfliktas, kurį R. P. mėgino nuraminti. Prokuroras teigia, kad nei V. L., nei R. D. nebuvo apklausti apie minėtą situaciją, nebuvo padarytas joks jų veiksmų vertinimas, nebuvo aiškinamasi, kas dar ir kokie asmenys stovėjo kartu su jais vienoje kompanijoje.

3.5. Toliau nurodoma, kad nors nukentėjusysis R. P. savo apklausų metu nurodė, kad po to, kai jį sumušė R. D. su V. L., jis atsisėdo ant laiptų, o iš vaizdo įrašų matyti, kad R. P. atsistojo prie esančios lauke kavinės tvorelės, tačiau tokiems prieštaravimams įtakos galėjo turėti tai, kad R. P. įvykio naktį buvo neblaivus ir buvo sumuštas, todėl galimai po sumušimo galėjo supainioti vietas, kur jis tiksliai buvo iškart po konflikto. Prokuroras nurodo, kad iš esmės R. P. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinis skundas atmetamas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

7. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė išteisintuosius R. D. ir V. L.:

7.1. R. D. parodė, kad turi savo transporto įmonę, kurios direktoriumi jis yra, o V. L. apie 8-9 metus dirbo jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad su V. L. yra seniai pažįstami, kad gal su juo įvykio dieną truputį konfliktavo, tačiau konfliktas neišsiplėtė, o po to jis su V. L. apsikabino ir kartu nuėjo į barą. Atsakydamas į prokuroro klausimą, apie kokias muštynes jis kalbėjo baigiamųjų kalbų metu, R. D. parodė, kad baras užsidarė 2 valandą, o muštynės, kaip matyti iš vaizdo įrašo, buvo 4 valandą. Jo nuomone, jokių žmonių tuo metu negalėjo būti, nors nukentėjusysis sakė priešingai. Jis parodė, kad muštynių nematė arba neprisimena. R. D. paaiškino, kad, neatsimena, ar išėję iš kavinės kartu su V. L. jie iš karto išėjo namo. Nurodė, kad gal parūkė prie kavinės, gal truputį pabuvo, o gal iš karto išėjo namo. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo prie kavinės, kažkoks susistumdymas prie kelio buvo, tačiau, kas jame dalyvavo, neatsimena, o pats jame nedalyvavo. Atsakydamas į gynėjos klausimą nurodė, kad tą vakarą jokio konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo, atsakydamas į teisėjos klausimą paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažįsta, jį žino tik iš matymo. Paaiškino, kad konfliktas pasireiškė balso pakėlimu, tačiau ne muštynėmis. Jis parodė, kad nebuvo prie nukentėjusiojo, kai jis atgavo sąmonę, nes jo ten nebuvo ir nieko negalėjo sakyti.

7.2. V. L. parodė, kad kartu su R. D. išėję iš kavinės iš karto ėjo namo. Parodė, kad išėję iš kavinės matė daug žmonių, tačiau jokio konflikto ar susistumdymo nematė. Paaiškino, kad tą dieną kavinėje buvo žodinis konfliktas – apsižodžiavimas, ginčijimasis dėl darbo su R. D., tačiau lankytojų kavinėje buvo mažai. Paaiškino, kad pats konfliktas vyko lauke, o po to grįžo į kavinę. Parodė, kad šio konflikto metu nukentėjusysis nedalyvavo. Parodė, kad po įvykio iš klasioko girdėjo, kad nukentėjusysis buvo atėjęs į kavinę, klausinėjo, kas ir kaip buvo, tačiau su nukentėjusiuoju iki šiol nebendravo. Paaiškino, kad nukentėjusysis buvo jo labai geras pažįstamas, nes gyveno kaimynystėje apie 3-4 metus, o jokių konfliktų nėra buvę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

8. BK 284 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos sutrikdymą, o būtent, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. D. ir V. L. buvo kaltinami tuo, kad 2019 m. kovo 31 d., nakties metu, apie 2 val., viešoje vietoje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkos dingsties R. D. vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį skruostą nukentėjusiajam R. P., po to V. L. vieną kartą kumščiu iš nugaros pusės sudavė R. P. į galvos sritį ir, paėmęs iš nugaros pusės už marškinių, parvertė nukentėjusįjį R. P. ant žemės, tuomet R. D. kartu su V. L. kojomis sudavė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam R. P. kairės akies obuolio pogleivio kraujosruvą, tris muštines žaizdas burnos gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, ausų kaušeliuose ir pakaušyje, rankose, krūtinėje ir juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus dešiniame petyje ir dešinėje rankoje, t. y. padarė nukentėjusiajam R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

9. Nagrinėjamu atveju tiesioginiai įrodymai yra išteisintųjų ir nukentėjusiojo duoti parodymai, kadangi daugiau įvykį mačiusių asmenų nenustatyta, o vaizdo įrašuose esanti informacija nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos faktą, tuo tarpu iš rašytinės bylos medžiagos (iš specialisto išvados, kuri surašyta 2019 m. balandžio 2 d., matyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir užduotyje nurodytu laiku (2019 m. kovo 31 d.), kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių, būdingų smūgių sudavimui, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje galėjo būti padaryti tiek jam nugriuvus, tiek po smūgių sudavimo (1 t., b. l. 39-40)) bei liudytojo A. D. parodymų galima daryti tik išvadą, kad 2019 m. kovo 31 d. R. P. buvo sumuštas, kas pripažinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, o sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių. Taigi neginčytinai nustatyta, kad minėtą dieną R. P. buvo sumuštas, dėl ko jam buvo sutrikdyta sveikata, tačiau ginčas kyla dėl tai padariusių asmenų ar asmens identifikavimo.

10. Svarbu pažymėti, kad nukentėjusiojo ir išteisintųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių nesutampa. Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigą visų trijų asmenų parodymais grįsti sprendimą tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvūs duomenys. Todėl minėtų asmenų parodymus tikslinga išanalizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuoseklią logišką grandinę kartu su kitais duomenimis.

10.1. R. D. proceso metu apklausiamas parodė:

a) apklausiamas įtariamuoju 2019 m. liepos 2 d. parodė, kad R. P. nepažįsta, galbūt jį žino iš matymo, kad V. L. pažįsta, kad R. P. nemušė, kad neatsimena, ar 2019 m. kovo 31 d. su V. L. buvo kavinėje (1 t., b. l. 172);

b) 2019 m. liepos 2 d. akistatos su nukentėjusiuoju metu parodė, kad neatsimena, ar tą dieną buvo kavinėje, kad konflikto su R. P. nebuvo, kad nukentėjusiojo nemušė, kad neatsimena, jog sakė nukentėjusiajam, kad jis yra pats kaltas ir kad beldėsi į duris (1 t., b. l. 176);

c) 2019 m. spalio 16 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio neatsimena, kad jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kad po 3 mėnesių jam paskambino ir pasakė, kad jį kaltina sumušus žmogų. Paaiškino, kad R. P. pažinojo tik iš matymo, kad konfliktines situacijas atsimintų, kad po kavinės uždarymo su V. L. išėjo namo.

d) 2019 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. L. aiškinosi kažką dėl darbo, tačiau tarp jų konflikto nebuvo;

e) apeliacinės instancijos teisme parodė, kad muštynių nematė arba neprisimena, kad, neatsimena, ar išėję iš kavinės kartu su V. L. jie iš karto išėjo namo, kad tuo metu, kai buvo prie kavinės, kažkoks susistumdymas prie kelio buvo, tačiau, kas jame dalyvavo, neatsimena, o pats jame nedalyvavo.

10.2. V. L. proceso metu apklausiamas parodė:

a) apklausiamas įtariamuoju 2019 m. birželio 28 d. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, kad jie buvę kaimynai, kad įvykio dieną buvo kavinėje su R. D., kad nei jis, nei R. D. su nukentėjusiuoju tą dieną nekonfliktavo, kad buvo kavinėje iki jos uždarymo, po to nuėjo namo, kad 2019 m. balandžio 10 d. R. D. jam parašė, jog nukentėjusysis kaltina juos jį sumušus (1 t., b. l. 84);

b) 2019 m. birželio 28 d. akistatos su nukentėjusiuoju metu jis parodė, kad po to, kai kavinę uždarė, jie su R. D. išsiskirstė į skirtingas puses, po to su juo nebuvo, kad jis muštynėse nedalyvavo ir įvykio nematė (1 t., b. l. 87);

c) 2019 m. spalio 16 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio praėjus kelioms savaitėms sužinojo, kad kažkas sumušė nukentėjusįjį, po 2 ar 3 mėnesių gavo šaukimą į apklausą, kad jokio įvykio nei matė, nei jame dalyvavo. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju anksčiau buvo kaimynai, santykiai buvo kaimyniški. Paaiškino, kad uždarius kavinę iš karto nuėjo namo, kad jis nematė, kada nukentėjusysis nuėjo namo;

d) apeliacinės instancijos teisme parodė, kad su R. D. išėję iš kavinės iš karto ėjo namo. Parodė, kad išėję iš kavinės matė daug žmonių, tačiau jokio konflikto ar susistumdymo nematė.

10.3. R. P. proceso metu parodė:

a) 2019 m. kovo 31 d. nurodė, kad naktį, apie 2.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė keli iš matymo pažįstami asmenys, kurie buvo kavinėje (1 t., b. l. 1, 4, 7-8). Pareiškimas iš jo priimtas 2019 m. kovo 31 d., 14.43-14.45 val. (1 t., b. l. 4). Apklausos metu (2019 m. kovo 31 d., 14.45-15.04 val.) jis parodė, kad apie 00.00 val. atėjo į kavinę, buvo vienas, po to, kai kavinę uždarė, visi lankytojai išėjo į lauką. Pasak nukentėjusiojo, tarp jo ir vienos iš kompanijų kilo žodinis konfliktas, po kurio jį iš visų pusių pradėjo mušti (kas tiksliai mušė ir už ką, jis nesuprato) – gavo apie 3-4 smūgius į galvą, iš kurių vienas buvo iš galo. Jis bandė užsidengti galvą rankomis, tačiau po kelių smūgių parkrito ant žemės, parkritus, jį ir toliau mušė į įvairias kūno vietas (kas ir kaip mušė, negalėjo pasakyti, nes nematė), po to greičiausiai prarado sąmonę, o ją atgavęs prie savęs pamatė tik vieną vyrą (kurio pavardė, atrodo, D.), kuris pasakė, kad nukentėjusysis pats kaltas, kad jie jį sumušė. Nurodė, kad buvo išgėręs, kraujuotas, skaudėjo visą kūną. Dėl šoko būsenos jis niekur nesikreipė, nuėjo namo, išsimiegojo ir kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 4-5);

b) 2019 m. balandžio 30 d. papildomos apklausos metu jis parodė, kad jį sumušė R. D. ir V. L.. Paaiškino, kad pirmosios apklausos metu buvo šoko būsenoje ir iš pradžių neatsiminė įvykio detalių, todėl negalėjo nurodyti jį sumušusių asmenų. Paaiškino, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes. Parodė, kad pirmas smūgį į veido sritį, kairįjį skruostą, jam sudavė R. D., po to prisijungė V. L. ir sudavė smūgį į galvos sritį. Po to jis buvo nuverstas, jį minėti asmenys spardė į įvairias kūno vietas bei galvos sritį. Kiek smūgių buvo suduota, parodė, kad nežino. Paaiškino, kad buvo praradęs sąmonę, atsibudęs pamatė R. D., kuris pasakė, kad nukentėjusysis pats kaltas, kad jie jį sumušė. Parodė, kad su minėtais asmenimis yra pažįstamas iš matymo (1 t., b. l. 9, 46);

c) 2019 m. birželio 28 d. akistatos su įtariamuoju V. L. metu jis parodė, kad kavinėje su įtariamuoju konflikto nebuvo, kad iš pradžių smūgius gavo iš R. D., kad po to, kai buvo pargriautas, V. L. jam sudavė smūgius kojomis į galvos ir šonkaulių sritį, kad sudavė ne mažiau kaip 10 kartų (1 t., b. l. 87);

d) 2019 m. liepos 2 d. akistatos su įtariamuoju R. D. metu parodė, kad tarp jo ir R. D. buvo konfliktas prie kavinės, kad pastarasis jam sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių (1 t., b. l. 176);

e) 2019 m. liepos 16 d. civiliniame ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir V. L. bei R. D. kilo konfliktas, kurio metu pastarieji jį sumušė (1 t., b. l. 11);

f) 2019 m. liepos 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurias jis parodė papildomos apklausos metu, tik paaiškino, kad buvo sumuštas lauke, kad jam buvo suduota ne mažiau kaip 20 kartų, po to atsistojo ir nuėjo atsisėsti ant laiptų, po to priėjo R. D. ir pasakė, kad pats kaltas, po to R. D. daužė į kavinės langus ir traukė kavinės rankenos duris (1 t., b. l. 49, 52-54). Teisėjų kolegija šioje vietoje atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog R. D. daužė į kavinės langus, nukentėjusysis parodė ne iš karto po įvykio ir ne po papildomos apklausos, tačiau po liudytojos L. P. apklausos, kuri ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. balandžio 18 d.) parodė, kad ji kavinę uždarė apie 01.30 val., o apie 02.00 val. kažkas iš buvusių lankytojų beldėsi į langą, bet ji durų neatrakino (1 t., b. l. 57). Atitinkamai šioje dalyje nukentėjusiojo parodymai negali būti laikomi patikimais ir pagrįstais kitais objektyviais duomenimis.

g) 2019 m. spalio 16 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad užsidarius kavinei jis su išteisintaisiais šnekučiavosi, po to kilo konfliktas, kurio metu R. D. sudavė kumščiu į skruostą, po to smūgį į galvą iš galo sudavė V. L., jie jį parvertė ir sudavė kojomis į įvairias kūno vietas, po to V. L. dingo, o jis atsisėdo ant laiptelių prie kavinės, tuo tarpu R. D. beldėsi į kavinės langus, bandė įeiti į vidų, po to priėjo prie jo ir pasakė, kad nukentėjusysis pats kaltas. Paaiškino, kad prieš užsidarant kavinei stovėjo lauke (pastebėtina, kad vaizdo įraše matyti kitaip). Paaiškino, kad lauke jie liko trise, kad R. D. pirmas prisikabino, kad jie pradėjo stumdytis ir jis gavo smūgį. Parodė, kad nekvietė policijos pareigūnų, nes galvojo, kad „gavau tai gavau“, ir nuėjo namo. Paaiškino, kad kito žmogaus vardą policijoje minėjo ne todėl, kad jis jį mušė, o todėl, kad jis matė jį esant. Paaiškino, kad negali nurodyti priežasčių, kodėl pareiškime nenurodė V. L..

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi išteisintųjų parodymus, sprendžia, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, todėl darytina išvada, kad R. D. neatsimena įvykio, o tai, kad jis nurodė aplinkybes, kurias pamatė peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nesudaro pagrindo jo parodymų laikyti nenuosekliais. Pastebėtina, kad jis neabejotinai apie įvykį sužinojo ne pakviestas į apklausą, tačiau gerokai anksčiau, ką parodė ir V. L. (parodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. R. D. jam parašė, kad juos kaltina nukentėjusysis jį sumušus), be to, nors ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė neatsimenantis ar įvykio dieną buvo kavinėje, nors neabejotinai žinojo, kad buvo, tačiau tai nesudaro pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. V. L. taip pat iš esmės viso proceso metu buvo nuoseklus, o jo nurodytų aplinkybių nėra galimybės paneigti kitais bylos duomenimis, išskyrus aplinkybę, jog po kavinės uždarymo, t. y. 2.00 val., jis kartu su R. D. išėjo namo, kadangi iš vaizdo įrašo (2_01_R_190331030000, 03:00-03:05:53 val.) matyti, kad R. D. 03:02 val. (t. y. 02:02 val., atsižvelgus į tai, kad buvo persuktas žiemos laikas į vasaros laiką. E. V. parodė, kad 2019 m. kovo 31 d. buvo pervedamas vasaros laikas, tačiau kamerose laikas nepersiveda, todėl gali būti vienos valandos skirtumas (2 t., b. l. 179)) yra kieme, nuo 03:03 iki 03:04 val. (t. y. 02:03-02:04 val.) bendrauja su V. L., paskui jie pasitraukia iš filmuojamos kameros. Taigi po kavinės uždarymo išteisintieji dar buvo kavinės teritorijoje. Nors R. D. ir V. L. aiškino, kad tarp jų buvo kilęs darbinis konfliktas, tačiau matyti, kad V. L. nuo 2017 m. kovo 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 111), tuo tarpu nėra duomenų, kad ši įmonė priklausytų R. D.. Tuo tarpu iki 2017 m. vasario 4 d. V. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 111), kurioje iki 2017 m. rugsėjo 1 d. dirbo ir R. D. (1 t., b. l. 107). Taigi įvykio dieną minėti asmenys nebuvo susiję darbo santykiais. Be to, tarp jų konfliktas neginčytinai vyko ne tik žodinis, tačiau buvo peraugęs ir į pasistumdymą. Iš vaizdo įrašo (1_01_R_190331020200, 02:02-03:00 val.) matyti, kad prie kavinės, lauke, bendrauja du vyrai (V. L. ir R. D.), kurie ginčijasi ir stumdosi, po to apsikabina ir išeina, vėliau vėl matyti, kad ginčijasi ir stumdosi (02:02-02:09 val.). 02:51-02:52 matyti, kad vyksta susistumdymas, tačiau tiksliai identifikuoti, kas jame dalyvauja, negalima, tik matyti, kad asmenų grupėje yra ir R. D., ir R. P., o 02:52:53 val. asmenys pasitraukia į nefilmuojamą vietą. 02:54 val. matyti išeinantys į filmuojamą teritoriją du vyrai, prie jų priėjus dviem vyrams (vienas iš jų R. D.), įvyksta susistumdymas, matosi suduodamas smūgis (02:56:50 val.), du vyrai grįžta atgal, prie kavinės 02:58 val. grįžta ir R. D. nenustatytu asmeniu, kuriam suduotas smūgis (tai tikrai ne nukentėjusysis), taip pat matyti ir kiti toliau esantys asmenys, tačiau negalima identifikuoti, ar jų tarpe yra R. P.. Pastebėtina, kad aptariamu vaizdo įraše laiku R. P. tikrai nebuvo sumuštas, kadangi iš vaizdo įrašo (1_03_R_190331020200, 02:02-02:59 val.) matyti, kad 02:48 val. į lauką išėjo R. D., o 02:50 val. nukentėjusysis, 02:51 val. V. L..

V. L. su nukentėjusiuoju dviese į barą grįžo 02:57 val., atsigėrė gėrimų ir netrukus V. L. išėjo. Matyti, kad kavinėje įvyko susistumdymas tarp nežinomų asmenų 02:58 val., tačiau nei išteisintieji, nei nukentėjusysis jame nedalyvavo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kavinėje žmonių buvo bent iki 03.00 val. (įvykio laiku – iki 02:00 val.), įskaitant ir R. P.. Vadinasi, neginčytinai nustatyta, kad iki 2.00 val. R. P. nebuvo sumuštas. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus.

11. Tuo tarpu pasisakant dėl nukentėjusiojo, kuris buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, parodymų nuoseklumo, pažymėtina, kad jie negali būti laikomi nuoseklūs. Pirmiausia, kad jį sumušė R. D. ir V. L., jis parodė tik apklausiamas papildomai, tuo tarpu pirmosios apklausos metu tik parodė, kad atgavęs sąmonę šalia pamatė R. D., kad jį sumušė iš matymo žinomi asmenys, tačiau, kas tiksliai ir už ką jį mušė, jis nesuprato. Antra, nukentėjusysis nebuvo nuoseklus dėl sąmonės praradimo, taip pat ir dėl to, kurioje vietoje R. D. jam pasakė „pats kaltas“. Trečia, nors nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad pamatė R. D., kuris jam pasakė „pats kaltas“, tačiau tai nepagrindžia fakto, kad būtent R. D. jį ir sumušė. Be to, nukentėjusysis teigė, jog į policiją nesikreipė, galvodamas „gavau tai gavau“, parodė, kad vyko žodinis konfliktas, apsižodžiavimas, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ir nukentėjusiojo elgesys nebuvo tinkamas. Visgi tai jokiais būdais nepateisina prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto fakto. Ketvirta, V. L. buvo nukentėjusiojo kaimynas, todėl nepaaiškinama, kodėl, nuvykęs į policiją, jis nenurodė, kad jį sumušė asmuo, kurį akivaizdu pažįsta. Penkta, nukentėjusysis iš pradžių negalėjo įvardinti suduotų smūgių kiekio, tačiau, atlikus objektų tyrimą, jis vėliau įvardijo, kokį kiekį smūgių jam sudavė V. L. ir R. D., kas rodo, jog nukentėjusysis derina savo duodamus parodymus prie kitų byloje esančių duomenų. Šešta, aplinkybę, jog R. P. sumušė būtent išteisintieji, be nukentėjusiojo parodymų grindžia tik liudytojo A. D. parodymai, kurie yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų, kadangi nukentėjusysis jam pasakė, kad jį sumušė D. su L. (2 t., b. l. 182). Septinta, tiek nukentėjusysis, tiek išteisintieji buvo neblaivūs, todėl iš tiesų asmenys gali neatsiminti tam tikrų aplinkybių arba jas vertinti netgi neobjektyviai. Be to, net ir prokuroras skunde nurodo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus ir sumuštas, todėl kai ko gali ir neatsiminti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų atžvilgiu galioja in dubio pro reo principas, kuris reiškia, kad kaltinamųjų naudai aiškinamos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, ir kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti. Būtent šios bylos kontekste minėtas principas ir yra taikomas, kadangi apkaltinamasis nuosprendis jokiais būdais negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, nepavykus pašalinti kylančių abejonių.

12. Pasisakant dėl kitų liudytojų parodymų, pažymėtina, kad: 1) D. Š., supažindinus jį su vaizdo įrašu, parodė, kad girdėjo, jog įvyko muštynės, tačiau dėl aptariamo įvykio neturi, ką parodyti (2 t., b. l. 175), nieko pasakyti jis negalėjo ir teisiamojo posėdžio metu; 2) A. D., supažindinus jį su vaizdo įrašu, parodė, kad, praėjus dienai po įvykio, jis nuvažiavo pas nukentėjusįjį į garažą ir pamatė jį sumuštą, o nukentėjusysis jam pasakė, kad jį sumušė D. su L. (2 t., b. l. 182), o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad muštynių neprisimena, kad nukentėjusįjį pamatė po dienos ar dviejų, kad jis buvo sumuštas ir jam pasakė, kad sumušė D. su L.; 3) D. K. ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. liepos 17 d.) parodė, kad muštynių šalia kavinės nematė (1 t., b. l. 62), tą patį jis parodė ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu; 4) N. Š. ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. liepos 17 d.) parodė, kad iš kavinės išėjo apie 2.00 val., nes kavinė dirba iki 2.00 val., paaiškino, kad prie kavinės, lauke, buvo gal 7 žmonės, kad muštynių prie jos nebuvo ir ji jų nematė. Liudytojai atrodė, kad ir nukentėjusysis kavinėje buvo iki jos darbo pabaigos (1 t., b. l. 65). Taigi visi liudytojai nuosekliai tvirtino, kad muštynių nematė ir negalėjo nurodyti jokių reikšmingų aplinkybių.

13. Pasisakant dėl liudytojos L. P. duotų parodymų, pažymėtina, kad jie buvo prieštaringi: ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. balandžio 18 d.) liudytoja L. P. parodė, kad ji kavinę uždarė apie 01.30 val., o apie 02.00 val. kažkas iš buvusių lankytojų beldėsi į langą, bet ji durų neatrakino (1 t., b. l. 57), tuo tarpu, kad kavinę uždarė apie 1.35 min., ji parodė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau teigė, kad tą vakarą pas ją niekas nesibeldė, o vėliau parodė, kad neatsimena, be to, paaiškino, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusysis kavinėje ieškojo kažkokių daiktų ir klausinėjo apie muštynes. Nors prokuroras prašo vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jos nurodytos aplinkybės nei pagrindžia, nei paneigia, kad R. P. sumušė būtent išteisintieji. Be kita ko, objektyviais duomenis (vaizdo įrašu bei N. Š. parodymais) nustatyta, kad kavinė 2.00 val. dar veikė, todėl L. P. parodymų negalima laikyti patikimais.

14. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atliko visus būtinus veiksmus, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį, todėl prokuroro kritika teismui yra nepagrįsta. Pastebėtina, kad teisiamųjų posėdžių metu prokuroras turėjo teisę užduoti klausimus tiek išteisintiesiems, tiek liudytojams D. K. ir N. Š., tačiau jis jiems klausimų neturėjo (išskyrus klausimą, ar nukentėjusysis turėjo pagrindą kaltinamuosius apkalbėti), o klausimus uždavė tik teismas. Tuo pačiu pastebėtina, kad teisėjų kolegija tenkino prokuroro prašymą ir atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausdama išteisintuosius. Visgi po jų apklausų duomenų, grindžiančių jų kaltę, neatsirado. Be kita ko, liudytojai A. D. ir D. Š. buvo nustatyti ir jų apklausa atlikta tik pirmosios instancijos teismui pavedus prokurorui atlikti papildomus veiksmus, be to, buvo apklaustas ir E. V. (2 t., b. l. 175). Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiga tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą, surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmenų kaltę, tenka prokurorui, o ne teismui. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekta nustatyti asmenų, esančių vaizdo įraše. Nors teismas turi teisę atlikti bet kokį veiksmą, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą kai kurių duomenų, pavyzdžiui, vaizdo įrašų, surinkti nėra objektyvios galimybės, be to, ir liudytojai gali neatsiminti įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad byloje nėra vaizdo įrašų, kuriuose būtų matyti padarytas nusikaltimas, kadangi laiku nebuvo gauti reikalingi vaizdo įrašai. Kaip jau aptarta aukščiau, buvo fiksuotas susistumdymas, po kurio į kavinę R. P. grįžo, tačiau nefiksuota, kad jis tuo metu būtų buvęs sužalotas, be to, tuo metu kavinė dar nebuvo uždaryta, o nukentėjusysis buvo sužalotas jau kavinę uždarius. Taigi prokuroro argumentai yra visiškai nepagrįsti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus įrodymus, tinkamai atliko jų vertinimą ir priėmė pagrįstą ir šiai situacijai teisingą sprendimą. Atitinkamai prokuroro apeliacinis skundas yra atmetamas.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra paliekamas galioti išteisintasis nuosprendis, neturi pagrindo priteisti pareikštų civilinių ieškinių. Atitinkamai ir šioje dalyje prokuroro skundas yra atmetamas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

17. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 4 d. pažyma (pirminė) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (3 t., b. l. 31-32), kuri 2021 m. sausio 28 d. buvo patikslinta, nurodant, kad valstybės naudai iš R. D. priteistina suma – 139,50 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

18. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 2 d. pažyma (pirminė) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, nurodant, kad valstybės naudai iš V. L. priteistina suma – 139,50 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (teisme gauta 2021 m. vasario 2 d.). Pažymėtina, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2021 m. sausio 29 d., tuo tarpu minėta pažyma buvo gauta jau išnagrinėjus bylą ir teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Kadangi prašymas buvo pateiktas jau išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimo, proceso dalyviams nesudarius galimybės pareikšti savo nuomonės dėl tokio prašymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 2 d. prašymas paliekamas nenagrinėtas.

19. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismo 2020 m. gruodžio 14 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėjus R. D. ir V. L. (3 t., b. l. 13-14). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko R. D. gynėją advokatę Anną Grinevič, o V. L. – gynėją advokatą Aleksandrą Palamarčuką (3 t., b. l. 24-25), atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimis advokatė Anna Grinevič buvo paskirta R. D. gynėja, o advokatas Aleksandras Palamarčukas – V. L. gynėju (3 t., b. l. 18-19).

20. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra paliekamas galioti išteisintasis nuosprendis, o byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro skundą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl R. D. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl R. (R.) D. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl V. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienosTeisėjai Jurgita MačionytėAiva SurvilienėNida Vigelienė