- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-789-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pirm.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- UAB „Travestus“
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB „Travestus“ dėl nuostolių atlyginimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakomybės už preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo.
2007 m. liepos 20 d. sudarytoje preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje bylos šalys įsipareigojo iki 2008 m. balandžio 1 d. sudaryti notarinę pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis per nustatytą terminą sudaryta nebuvo. Ieškovo nuomone dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas, todėl ieškiniu prašė priteisti iš jo 30 000 Lt avansą, ieškovo sumokėta prieš pasirašant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, 30 000 Lt dydžio baudą dėl įsipareigojimų nevykdymo, procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 4 730 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 82,49 Lt pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pagrindinė sutartis yra nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės – neteisėto neveikimo, vengiant sudaryti sutartį, motyvuojant tuo, kad bankas vis nesuteikia paskolos, nors įvykdyti sutartį nesinaudojant banko kreditu ieškovas neturėjo galimybės.
Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas ieškinį dėl 30 000 Lt dydžio baudos priteisimo pareiškė praleidęs CK 1.125 str. 1 d. 5 p. nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kadangi šalių pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigė 2008 m. balandžio 1 d., o ieškinys pareikštas tik 2008 m. lapkričio 14 d. Bauda šiuo atveju vertintina kaip baudinės netesybos. Ieškinio senaties terminas baudinių netesybų pagal preliminariąją sutartį išieškojimui turi yra skaičiuojamas nuo 2008 m. balandžio 2 d., kai ieškovui tapo žinomą apie jo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti baudą tariamą atsiradimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovas pažeistų teisių per visą ieškinio senaties terminą įstatymų nustatyta tvarka negynė, todėl atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys dalyje dėl 30 000 Lt baudos priteisimo negali būti patenkintas. Teismas taip pabrėžė, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą.
Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sumokėtą 30 000 Lt avansą taip pat yra nepagrįstas. Pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės, dėl ko pastarajam atsirado pareiga sumokėti atsakovui sutartyje nustatytą baudą, kuri lygi ieškovo sumokėto buto kainos avanso sumai (30 000 Lt). Atsakovo 2008 m. spalio 24 d. pareiškimas apie įskaitymą yra galiojantis vienašalis sandoris, ir, be kita ko, ieškovas jo net neginčija. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 6.130 str. 1 d., atsakovo prievolė grąžinti ieškovui 30 000 Lt buto kainos avansą yra pasibaigusi atlikus įskaitymą, del ko ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui šią sumą iš atsakovo yra nepagrįstas ir atmestinas
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Paaiškina, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus konstatavęs, kad ieškovas butą planavo pirkti banko finansavimo pagalba. Liudytojas M. K. patvirtino, kad reikiamą sumą butui pirkti būtų suteikęs ieškovo tėvas. Bylos esmė ir reikalavimas kyla iš preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ketinimas ir finansinis gebėjimas sudaryti pagrindinę sutartį gali būti vertintinas tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės – avanso, ribose.
Teismas taikydamas ieškinio senatį dėl baudos priteisimo neatsižvelgė į ieškovo prašymą šį terminą atnaujinti bei nevertino aplinkybės, kad ieškovas dar 2008 m. spalio mėn. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą (civ. bylos Nr. 2-6920-608/2008). Atsakovas ieškovui dar 2008 m. spalio 9 d. siuntė prašymą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl akivaizdu, jog atsakovo atsisakymas sudaryti sutartį, t.y. sutarties pažeidimas, buvo tęstinis.
Atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2008 m. balandžio 1 d. buvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. jog siuntė ieškovui pakvietimą sutarčiai sudaryti, kad suderino su notaru sutarties sudarymo datą ir vietą, kad gavo sutikimą iš banko perleisti turtą ieškovui. Tokio požiūrio laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009. Atsakovas taip pat neįrodė, jog 2008 m. balandžio 1 d. namo rekonstrukcija buvo baigta ir jis buvo pripažintas tinkamu naudoti. Nekilnojamojo turto apsunkinimas hipoteka bei rekonstrukcijos nepabaigimas laiku yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovas nesilaikė preliminariosios sutarties 8 p. nustatytų įsipareigojimų. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, jo atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas griežčiau nei ieškovo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-663-464/2008). Teismas, priimdamas sprendimą, neatliko atsakovo veiksmų sąžiningumo kontrolės, nors būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutarčių atveju tai yra itin svarbu, nes sutarties sudarymo metu sutarties dalykas realiai dar neegzistuoja ir pirkėjo būsimo būsto įsivaizdavimas yra apsunkintas. Kadangi ieškovas yra vartotojas, visos preliminariosios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jo naudai.
Teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, konstatavęs, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra teisėtas. Pasibaigus preliminariajai sutarčiai, pasibaigė ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas. Nesant ieškovo kaltės dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas negalėjo sumokėto avanso įskaityti kaip baudos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas įskaitymą atliko tik ieškovui kreipusis į teismą, t.y. praleidus netesyboms taikomą senaties terminą.
Atsakovo UAB „Travestus“ naudai taip pat priteista nepagrįstai didelė suma advokato pagalbai apmokėti, tuo pažeidžiant LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Travestus“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ieškovo tėvo teiginiai teismo posėdžio metu apie tai, kad ieškovas niekada neplanavo pirkti 700 000 Lt vertės buto banko finansavimo pagalba, nes pastarasis būtų suteikęs reikiamą sumą, nebuvo patvirtinti jokiais įrodymais. Ieškovo teiginiai dėl ketinimo ir finansinio gebėjimo sudaryti pagrindinę sutartį vertinimo tik avanso ribose yra visiškai nepagrįsti.
Ieškovas apie jo galimai pažeistas teises dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sužinojo būtent 2008 m. balandžio 1 d., todėl terminas pareikšti terminui suėjo 2008 m. spalio 2 d., o teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Ieškovas nuolat, net ir suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, pats nurodydavo atsakovui, kad sudarys pagrindinę sutartį, kai tik jam bus suteikta banko paskola. Atsakovo veiksmai stengiantis išlikti visiškai sąžiningu ikisutartiniuose santykiuose pasiūlant ieškovui 2008 m. spalio 9 d. sudaryti pagrindinę sutartį negali būti vertinami kaip pažeidimas.
2008 m. balandžio 1 d. butas buvo paruoštas pardavimui, o tą patvirtina vieši registro duomenys, atsakovo į bylą pateikta turto vertės nustatymo pažyma, turto apžiūrėjimo aktas ir teismo posėdžio metu institucijos duodančios išvadą byloje atstovo paaiškinimai. Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės, nes pagal preliminariosios sutarties 13 p., sutarties šalių neturėjimas finansinių išteklių sutarčiai įvykdyti yra laikomas sutarties pažeidimu.
Atsakovo vienašalis 2008 m. spalio 24 d. pareiškimas apie įskaitymą, kuriuo jis įskaitė ieškovo sumokėto avanso sumą į ieškovo mokėtinos baudos sumą, atitinka visus įstatyme nustatytus tokio pareiškimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad bylos šalys 2007 m. liepos 20 d. sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2008 m. balandžio 1 d. sudaryti buto/patalpos – buto, esančio Liepkalnio g. 1, Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartį ir ją notarine forma patvirtinti notarų biure (t. 1, b.l. 9). Pagal sutarties 5 p. ieškovas kaip pirkėjas atsakovui UAB „Travestus“ kaip pardavėjui sumokėjo 30 000 Lt pirkėjo prievolėms užtikrinti. Sutarties 11 ir 12 p. šalys susitarė, jog atsakovui netinkamai vykdant preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jis privalės ieškovui grąžinti iš pastarojo gautus 30 000 Lt bei kartu sumokėti 30 000 Lt baudą. Įsipareigojimus netinkamai vykdant ieškovui, atsakovui pagal sutarties 12 p. suteikiama teisė jam ieškovo sumokėtus 30 000 Lt įskaityti kaip baudą. Ieškovas G. K. pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti tiek atsakovui sumokėtus 30 000 Lt, tiek baudą, teigdamas, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės. Ieškovas mano, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi netinkamai įvertinta byloje surinkta medžiaga.
CPK yra įtvirtinta šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė teikti teismui įrodymus (42 str. 1 d.). Pagal CPK 12, 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 str. nustatytas taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. Teismo išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą yra kaltas būtent ieškovas, padarė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes. Įrodymų vertinimas yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, kuri reiškia, kad išvada dėl konkretaus fakto egzistavimo gali būti daroma tik tuo atveju, jeigu iš įrodymų visumos aišku esant didesnę tikimybę faktą buvus, negu jo nebuvus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Travestus“ 2008 m. spalio 9 d. prašymu, ieškovui registruotu paštu išsiųstu 2009 m. spalio 10 d., ieškovui nustatė papildomą terminą iki 2008 m. spalio 20 d. sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 54). Prašyme nurodyta, kad pagrindinė – pirkimo pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl ieškovo neveikimo – vengimo sudaryti sutartį, motyvuojant tuo, kad bankas vis nesuteikia paskolos, o įvykdyti sutartį nesinaudojant banko kreditu ieškovas neturi galimybės. Iš byloje pateiktų dokumentų, liudijančių ieškovo finansinę padėtį ieškinio pareiškimo teisme dienai ir 2008 metais (t. 1, b.l. 14-20), matyti, kad ieškovo finansinė padėtis objektyviai negalėjo leisti jam sumokėti ginčo preliminarioje sutartyje numatytos nekilnojamojo daikto kainos. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas esą tai, jog ieškovo reikalavimas kyla iš preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ieškovo finansiniai pajėgumai vertintini tik avanso ribose. Reali ieškovo finansinė padėtis preliminarios sutarties sudarymo metu yra pagrindas vertinti, ar prisiimdamas įsipareigojimus sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir už perkamą daiktą sumokėti sutartą kainą, ieškovas elgėsi sąžiningai bei protingai, kadangi nustačius, jog savo įsipareigojimų ieškovas negalėjo įvykdyti nepagrįstai gerai įvertinęs savo finansines galimybes, būtų pagrindas konstatuoti nesąžiningumą ieškovo veiksmuose. Aplinkybę, jog ieškovas butą planavo pirkti iš šeimos (tėvo ir brolio) turimų pajamų, patvirtino tik teismo posėdyje apklaustas ieškovo tėvas (t. 1, b.l. 182). Pažymėtina, kad vertinant šiuo parodymus svarbu atsižvelgti į ieškovą ir liudytoją siejančius artimos giminystės ryšius, kurie verčia abejoti ieškovo tėvo pateiktų paaiškinimų patikimumu bei tikrumu (CPK 185 str.).
Iš apeliacinio skundo aišku, jog atsakovo kaltę dėl pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo ieškovo nuomone patvirtina tai, kad atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų skatinant ieškovą sudaryti sutartį, planuotas pirkti daiktas dar nebuvo baigtas rekonstruoti ir buvo įkeistas hipoteka. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus yra privaloma abiems šalims vienodai, todėl netgi ir pripažinus ieškovą silpnesne ginčo šalimi, nėra pagrindo besąlyginės pareigos rūpintis savalaikiu pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu užkrauti išimtinai atsakovui kaip juridiniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su nekilnojamųjų daiktų prekyba. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su pranešimu, jog yra pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir prašydamas informuoti jį apie sutarties sudarymo vietą ir laiką. Taip pat nėra jokių duomenų, jog ieškovas atsakovui būtų reiškęs kokias nors pretenzijas, kad pastarasis nepagrįstai atsisako ar vilkina pagrindinės sutarties sudarymą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis su ieškiniu į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą ieškovas kreipėsi tik 2008 m. spalio 27 d., tai yra po to, kai atsakovas 2008 m. spalio 24 d. atliko vienašalį įskaitymą (t. 1, b.l. 53).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog teisės išaiškinimai konkrečiame teismo procesiniame sprendime turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, savo faktinėmis aplinkybėmis panašias į tą bylą, kurią nagrinėdamas teismas aiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-560/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje pateikti išaiškinimai precedentinės reikšmės šiai bylai neturi, kadangi ji priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nuo nustatytų šioje byloje skiriasi. Šioje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su pranešimu apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. butas, kurį ginčo preliminaria sutartimi ieškovas įsipareigojo pirkti, faktiškai buvo paruoštas pardavimui (t. 1, b.l. 47-52, 55, t. 2), kliūčių jį parduoti ar pirkti nebuvo. Duomenų, jog ieškovas atsakovui būtų reiškęs pretenzijų dėl buto stovio ar kitų aplinkybių, jo manymu, trukdančių sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, byloje nėra pateikta. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas nepagrindė savo teiginių esą pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nebuvo sudaryta dėl atsakovo UAB „Travestus“ kaltės. Įvertinusi bylos medžiaga teisėjų kolegija konstatuoja (CPK 185 str.), kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu faktu, jog dėl pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta laiku būtent dėl paties ieškovo kaltės: tą patvirtina šalių elgesys po 2008 m. balandžio 1 d., duomenys apie ieškovo turtinę padėtį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip.
Konstatavus, jog dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo iki 2007 m. liepos 20 d. šalių sudarytoje preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyto termino yra kaltas ieškovas, nėra pagrindo atskirai pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų dėl senaties taikymo prašomoms priteisti baudinėms netesyboms. Nesant atsakovo kaltės dėl prievolės neįvykdymo, nėra ir pagrindo spręsti dėl jo atsakomybės pagal ginčo preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 11 p.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovui nepirkus buto preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis jo atsakovui sumokėtą 30 000 Lt avansą pastarasis pagrįstai pasiliko kaip baudą už ieškovo kaip pirkėjo sutartinių prievolių nevykdymą. Aplinkybė, kada atsakovas faktiškai atliko įskaitymą reikšmės neturi, kadangi 30 000 Lt atsakovui perėjo nuo 2008 m. balandžio 2 d., ieškovui konkliudentiniais veiksmais išreiškus atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo naudai priteisė nepagrįstai didelę 4730Lt sumą advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas byloje advokato teisine pagalba naudojosi parengiant atsiliepimą į ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovo atstovas dalyvavo 9 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 50 min. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, o taip pat advokato darbo ir rašytų dokumentų apimtį bei Rekomendacijų 7 ir 8p. nurodytus dydžius, kolegija sprendžia, kad priteista 4730Lt bylinėjimosi išlaidų suma negali būti pripažinta aiškiai didelė ar neprotinga.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam, bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra(CPK 326str.1d.1p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.