Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui J. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui L. K., dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju nenustatyta.

Nagrinėjamojoje byloje spręstini klausimai dėl Avansinės įmokos sutarties šalių veiksmų vertinimo, sutarties šalies civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, dėl šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialines ir procesines teisės normas, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą sprendimą. Šį sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

CK 6.165 str. apibrėžia, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariąja sutartimi įstatymų leidėjas laiko šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t.y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Būtini preliminariosios sutarties elementai yra: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1 ir 2 dalys, 1.73 str. 1 d. 7 p.). Bylą nagrinėjęs teismas teisingai kvalifikavo šalių santykius kaip ikisutartinius, teisingai nustatė buvus sudarytai preliminariai sutarčiai dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, kurią pareiga sudaryti bylos šalims, atsižvelgiant į CK 1.121 str. 2 d. nuostatas dėl terminų skaičiavimo, pasibaigė 2007-10-01. Apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kiekvieno iš sutartinių santykių dalyvio pareigas, kylančias iš šios preliminariosios sutarties, neteisingai nustatė priežastis, sukliudžiusias sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kartu apeliuojant į atsakovo neveikimą, neteisėtą pasyvumą, atmestini.

Šalies nepagrįstas vengimas arba jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį kaip sąlyga civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 str. 4 d., 6.245 str. 3 d. ir 6.256 str. 2 d. atsirasti yra įrodomasis faktas. Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų argumentai, kad sandoriui sudaryti atsakovas (turto pardavėjas) buvo visiškai pasirengęs, turėjo tam būtinus dokumentus, tačiau trūko paties ieškovo, pažeidusio bendradarbiavimo pareigą, valios, jo noro įsigyti žemės sklypą, kad dėl notaro, kur toks sandoris turėjo būti įformintas, buvo susitarta dar preliminariosios sutarties sudarymo metu (b.l.18,37-38, 49), byloje nepaneigti. Kartu jokiais objektyviais įrodymais nebuvo pagrįsti apelianto teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą, sudarantį prielaidas pripažinti šį neteisėtai vengus ar atsisakius parduoti žemės sklypą (CPK 178 str.). Priešingai, pats apeliantas teismo posėdyje pripažino su atsakovo atstove L. K. kalbėjęs dėl notarės (duomenys neskelbtini), žinojęs, kad ši notarė jau buvo paruošusi sutartį, kad pardavimui reikiamos pažymos buvo užsakytos (b.l. 48). Pabrėžtina, kad pažyma iš VĮ Registrų centras buvo užsakyta, parengta bei notarei pateikta laiku, tebegaliojant preliminariajai sutarčiai, nustačiusiai kiekvienai iš sutarties šalių atitinkamas prievoles – atsakovui pareigą parduoti, o apeliantui pareigą nupirkti sutarties objektą – žemės sklypą (b.l.25, 34). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas (pardavėjas) šioje teisinėje situacijoje veikė tinkamai ir nepažeidė įstatymo nuostatų, įpareigojančių atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai numatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.), sutvarkė dokumentus ir sandorio sudarymui pasiruošė, jo kaltės dėl nesudaryto sandorio nėra.

Priimant domėn tą aplinkybę, jo apeliantas verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, o šį faktą jis pripažįsta, nėra jokių prielaidų susiaurinti paties apelianto, kaip pirkėjo, pareigų apimtį pagal jo parengtą Avansinės įmokos sutartį (b.l.6, 36, 48). Imperatyvios įstatyminės nuostatos neįpareigoja būtent turto pardavėjo kviesti pirkėją sandorio sudarymui, kaip neteisingai šią aplinkybę skunde traktuoja apeliantas. Esant sutartiniams teisiniams santykiams visais atvejais abi sutarties šalys privalo kooperuotis ir bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad ir paties pirkėjo pareiga domėtis sutarties įvykdymu pas pardavėją arba notarą, siekiant pirkimo-pardavimo sandorį sudaryti preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu, arba rūpintis sutarties įvykdymo terminio pratęsimu, nėra menkesnė, nei pardavėjo, juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantas, būdamas nekilnojamojo turto verslininku, turi daugiau žinių ir praktikos sudarant tokias sutartis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas verslininkams nustato didesnę atsakomybę už sutartinės prievolės neįvykdymą, jų sutartinė atsakomybė, išskyrus išimtis, atsiranda net ir be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).

Antra vertus, valios ir kaltės, kaip prielaidos atsakomybei kilti CK 6.245 str. prasme, sąvokos negaliu būti tapatinamos. Kaltė yra tuomet, kai asmuo, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tuo tarpu valia yra psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veikimu, sąmoningas siekimas, nusistatymas, noras, pageidavimas, laisvė veikti. Todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti abiejų preliminariosios sutarties šalių sąmoningai išreikšto noro, sąmoningo siekio sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį stoką galutiniame sutarties vykdymo etape, o ne atsakovo kaltę dėl nesudaryto sandorio. Duomenų, kad pardavėjas (atsakovas) nepagrįstai ir nesąžiningai vengė arba atsisakė tokią sutartį sudaryti, byloje nesama (pvz. pirkėjo kvietimo konkrečiu laiku atvykti pas notarą jau parengtos sutarties pasirašymui ir t.t..), pardavėjas nepažeidė nei jau aptartos teisės normos - CK 6.189 str. 1 d. reikalavimų, nei bendro pobūdžio pareigos elgtis taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala ar nuostoliai, t.y. elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad turto perleidimas kitam pirkėjui jau po preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos, raštu nesusitarus dėl jos įvykdymo termino pratęsimo, pats savaime neapsprendžia atsakovo vengimo ar atsisakymo tokią sutartį sudaryti su apeliantu, priešingai, parodo jo ketinimus vis tik parduoti turtą tretiesiems asmenims.

Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus įvertino teisingai ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, tinkamai savo išvadas motyvavo. Esant tokioms aplinkybėms, apskųstas teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.