Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nukentėjusiajam E. K., nuteistajam G. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams, paskiriant BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo bei įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš G. S. Valstybinės ligonių kasai priteista 2638,49 Lt gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas pagal BK 137 str. 1 d. už tai, kad 2010-04-09, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vakare, tiksliai nenustatytu laiku, tarpusavio konflikto metu vieną kartą suduodamas kumščiu E. K. į krūtinę, dėl ko pastarasis pargriuvo ir galva atsitrenkė į radiatorių, padarė E. K. galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kas sukėlė pavojų E. K. gyvybei, tokiu būdu sunkiai sutrikdė E. K. sveikatą.

Skunde teigiama, kad nukentėjusiojo E. K. atsitrenkimas galva į radiatorių ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp G. S. suduoto smūgio į krūtinę ir E. K. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, t.y. G. S. veiksmai – smūgio kumščiu sudavimas nukentėjusiajam į krūtinę ir atsiradę padariniai – galvos trauma yra priežastiniame ryšyje. Prokurorė nurodo, kad G. S. nukent4jusiajam E. K. kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, šis smūgio sudavimas buvo sąmoningas veiksmas. Skundo autorė teigia, kad šis smūgis, kuriuo buvo siekiama nustumti E. K. tolyn, buvo pakankamai stiprus, nes nukentėjusysis iš karto griuvo aukštielninkas ir trenkėsi galva į radiatorių. Tačiau normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas kitam žmogui smūgį į krūtinę tokia jėga, kad nukentėjusįjį atitrauktų nuo savęs, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai. Prokurorė pažymi, kad įvykio metu nuteistasis buvo suaugęs, pakaltinamas ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties. Be to, G. S. yra stambesnio kūno sudėjimo nei nukentėjusysis, todėl nuteistasis suduodamas stiprų smūgį į krūtinę E. K., kuris įvykio metu buvo neblaivus, akivaizdžiai suvokė, kad nuo jo smūgio nukentėjusysis gali griūti ir negalėjo nesuprasti, kad toks smūgis kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Skundo autorė nurodo, kad nors G. S. ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti E. K. sveikatos, savo veiksmo, smūgio sudavimo, pavojingumą suprato, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Todėl prokurorė daro išvadą, kad G. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia ir jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. (nurodo, kad tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, baudž. byla Nr. 2K-854/2007).

Skundo autorė teigia, kad teismas nepagrįstai G. S. apsvaigimo nuo alkoholio nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi 2010-04-09 liudytoja D. S. G. S. pasikvietė į savo namus, kur drauge vartojo alkoholinius gėrimus, grįžus į namus E. K., alkoholinius gėrimus jie vartojo trise, bevartojant alkoholį, tarp G. S. bei E. K. ir kilo šis konfliktas.

Prokurorė nurodo, kad neteisingas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, neatsižvelgimas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo tiesioginę įtaką skiriant G. S. bausmę. G. S. padarytas nusikaltimas pagal BK 135 str. 1 d. yra tyčinis, padarytas netiesiogine tyčia, priskiriamas prie sunkių. Atsižvelgiant, kad G. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į minėtą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, nors ir šiek tiek didesnis nei paskirtas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, kadangi nusikaltimas pagal BK 135 str. 1 d. priskiriamas prie sunkių, todėl bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 str. 1 d. yra negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o G. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t.y. toje dalyje, kur prašoma pripažinti G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai. Tuo pagrindu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BPK 328 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Skunde daug dėmesio skiriama akcentavimui, kad tarp neteisėtų nuteistojo veiksmų ir pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Ištyrus įrodymus akivaizdu, kad tarp nuteistojo G. S. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryšys. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis E. K. neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo ir atsitrenkė galva į radiatorių, buvo tai, jog jį pastūmė nuteistasis G. S.. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. S. padarius nusikalstamą veiką, todėl priežastinio ryšio klausimas plačiau neanalizuojamas.

Nustačius būtinąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, norint teisingai kvalifikuoti padarytą veiką, reikia nustatyti kaltės, kuria buvo padaryta nuteistajam inkriminuota veika, turinį ir atitinkamai jos formą, rūšį. Būtent skirtinga kaltės forma yra pagrindinis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikaltimų atribojimo požymis. Todėl išsamus G. S. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės, kaltės, turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos (tyčinis ar neatsargus) nustatymas turi itin lemiamą reikšmę teisingai ir pagrįstai nuteistojo padaryto nusikaltimo kvalifikacijai. Tyčinis ir neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas baudžiamajame įstatyme (BK 135 ir 137 str.) apibūdinti materialiosiomis sudėtimis, nes būtinas jų požymis yra ir nusikalstamos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs BK 135 str. 1 d. numatytais padariniais. Taigi iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl yra būtina pagal BK 15 ir 16 str. reikalavimus išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu ir tų veiksmų padariniais, t.y. išsiaiškinti, kaip kaltininko sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 135 ir 137 str. 1 d. įtvirtintų sudėčių požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. Teismų praktikoje priimta, kad apie tai sprendžiama pagal byloje nustatytas faktines veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį ir jų tarpusavio santykius prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan. Tik išanalizavus visus šiuos momentus, galima spręsti apie G. S. veiksmų kryptingumą, tyčios buvimą ar nebuvimą jo veiksmuose.

Tiek iš G. S., tiek ir iš E. K. bei D. S. parodymų matyti, kad ir iki šio įvykio, ir po jo santykiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo draugiški. Dar daugiau, iš šių asmenų parodymų matyti, kad ir 2010-04-09 įvykusio konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis E. K., kurį, nuteistasis netgi ramino. G. S. teisme nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo E. K. kilus konfliktui dėl pinigų, E. K. paėmė jį už jo megztinio ir pradėjo tampyti, todėl jis E. K. pastūmė, o šis krito aukštielninkas ir atsitrenkė galva į radiatorių. Pats nukentėjusysis taip pat teisme nurodė, kad kilus konfliktui su G. S., pastarasis jį stumtelėjo ir jis griuvo aukštielninkas bei galva trenkėsi į radiatorių. Faktą, kad konflikto metu G. S. nukentėjusįjį stumtelėjo nuo savęs, o šis griuvo aukštielninkas ir trenkėsi galva į radiatorių, teisme patvirtino ir liudytoja D. S. (šią aplinkybę ji patvirtino ir teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka). Tai rodo, kad konflikto metu, G. S. tik stūmė besikabinėjantį nukentėjusįjį nuo savęs, siekdamas, kad jis atsitrauktų nuo jo, o ne, kaip teigia prokurorė, sudavė jam stiprų smūgį kumščiu į krūtinę. Be to, nukritęs nukentėjusysis netrukus atsikėlė, jie susitaikė su G. S. ir toliau vartojo alkoholį kartu su nuteistuoju ir minėta liudytoja, G. S. liko pas nukentėjusįjį nakvoti. Ir šiuo metu santykiai tarp nuteistojo bei nukentėjusiojo yra normalūs, kaip nurodė E. K., jis jokio pykčio G. S. nejaučia, pretenzijų jam neturi. Nuteistojo fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną nebuvo intensyvus, savo pobūdžiu jis nebuvo itin pavojingas, tai buvo tik vienas stumtelėjimas asmens, kurio prieš tai prašė nusiraminti. Todėl nekyla abejonių, kad nuteistasis nenumatė, jog dėl jo veiksmų – nukentėjusiojo pastūmimo, siekiant jį (atitraukti) atstumti nuo savęs, kils tokios sunkios pasekmės, t.y. nukentėjusysis krisdamas aukštielninkas trenksis galva į radiatorių ir patirs sunkią galvos traumą (sunkų sveikatos sutrikdymą). Įvertinus visus G. S. psichinio santykio turinio elementus su jo padarytais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu ir tų veiksmų padariniais, daroma išvada, kad E. K. sunkus sveikatos sutrikdymas yra neatsargaus ir nerūpestingo G. S. elgesio pasekmė, kurios jis nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes (nukentėjusysis buvo neblaivus, smulkesnio sudėjimo už jį) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs G. S. psichinį santykį su daroma veika ir jos padariniais, padarė teisingą išvadą, kad G. S. kaltės forma šio nusikaltimo padaryme yra neatsargi kaltė. Tokia teismo išvada turėjo esminę įtaką teisingai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Todėl skundžiamu nuosprendžiu G. S. nusikalstama veika iš BK 135 str. 1 d. (tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo) teisingai ir pagrįstai perkvalifikuota į BK 137 str. 1 d. (sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo). Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai, dėl netinkamo G. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir tokiu būdu netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir paskirtos bausmės

Tiek iš nuteistojo G. S. parodymų, tiek iš nukentėjusiojo bei liudytojos D. S. parodymų matyti, kad nuteistasis pas pastarąją vartojo (su ja) alkoholinius gėrimus, vėliau prie jų prisijungė ir nukentėjusysis bei alkoholį gėrė trise, o konfliktas įvyko taip pat išgertuvių metu, nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio. Ir kaip matyti iš visų to vakaros dalyvių (tiek paties G. S., tiek nukentėjusiojo ir liudytojos D. S.) parodymų, konfliktas kilo tik dėl to, kad jo dalyviai buvo neblaivūs. Todėl teismas nepagrįstai G. S. apsvaigimo nuo alkoholio nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. BK bendrosios dalies normą, reglamentuojančią atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Tai yra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį BPK 328 str. 1 p. pagrindu, pripažįstant G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.).

G. S. įvykdė nesunkų nusikaltimą veikdamas neatsargia kaltės forma, prieš tai būdamas neteistas, nebaustas už administracinės teisės pažeidimų padarymą. Nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Todėl net ir pripažinus vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kas daro jo veiką pavojingesnę, tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nuteistajam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per švelni, todėl griežtinti jos pagrindo nėra. Be to, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisingai atidėjo nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad neteisingas nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir neatsižvelgimas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo tiesioginę įtaką skiriant G. S. bausmę, yra atmetami kaip neapgrįsti.

Skunde prokurorė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamąją byla Nr. 2K-854/2007. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo skunde nurodytos baudžiamosios bylos, todėl ja remtis nagrinėjamoje situacijoje negalima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.