- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2-25-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01215-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. G. (toliau – ir ieškovė) 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) atnaujinti ieškovei terminą kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės; 2) priteisti ieškovei iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė) 5 699 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 9 d., 15.45 val., ieškovės sutuoktinis J. G. (toliau – ir sutuoktinis, pacientas), sutrikus sveikatai, greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobiliu buvo atvežtas į sveikatos priežiūros įstaigą – viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Varėnos ligoninę (aktualus pavadinimas VšĮ Varėnos sveikatos centras) (toliau – Varėnos ligoninė), kurioje jam buvo atlikti tyrimai ir suteiktos konsultacijos. 2021 m. lapkričio 9 d. GMP automobiliu sutuoktinis (sunkios būklės) buvo atvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (toliau – Santaros klinikos), tačiau 21.37 val. buvo konstatuota paciento (sutuoktinio) mirtis.
3. Ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Varėnos ligoninę prašydama pateikti informaciją apie sutuoktiniui teiktas ambulatorines gydymo paslaugas ir medicininius dokumentus. 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovei paskambino Varėnos ligoninės direktoriaus pavaduotoja D. M., kuri nurodė, kad sutuoktiniui elektrokardiogramos tyrimas (toliau – EGK) atliktas nebuvo, nes sutuoktinis nesiskundė širdies skausmais. Varėnos ligoninė 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovei pateikė direktoriaus pavaduotojos D. M. pasirašytą oficialų atsakymą į ieškovės prašymą, kuriame nurodyta, kad pacientui EKG buvo atliktas, ir, jog pacientui buvo rasta sinusinė tachikardija be žymesnių pakitimų. Kartu su oficialiu atsakymu Varėnos ligoninė pateikė ir skenuotą EKG juostą, kurios pirmoje pusėje yra nurodyta „9, 2021 16:42“, o kitoje – ranka užrašyta informacija „J. G., P116 Sat 100 AKS 130/90, 2021 11 09“.
4. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) su prašymu dėl sutuoktiniui 2021 m. lapkričio 9 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo. VASPVT 2022 m. gegužės 2 d. ataskaitoje nurodė, kad sutuoktiniui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad VASPVT nustatė medicinos dokumentų pildymą reglamentuojančių teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimą, t. y. jog pacientą apžiūrėjęs Varėnos ligoninės gyd. A. K. apžiūros įraše nepažymėjo skubiosios medicinos pagalbos kategorijos ir teikimo indikacijų.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugos sutuoktiniui Varėnos ligoninėje.
6. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologijos klinikų gydytojas kardiologas R. Š. 2023 m. balandžio 25 d. atsakyme į Komisijos pateiktus klausimus nurodė, kad „Abiejose gydymo įstaigose atliktos EKG skiriasi“, „depoliarizacijos skirtumus gali lemti ne identiškose vietose uždėti elektrodai krūtinės ląstoje (R bangos dydžio skirtumai krūtinės derivacijose), galimai sumaišyti galūnių elektrodai“. R. Š. pažymėjo, kad „Vienareikšmiškai teigti, jog šios dvi EGK nėra to paties asmens, neturiu pakankamai pagrindo“.
Žemesnės instancijos teismas
7. Komisija 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) netenkino ieškovės prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Komisija iš esmės nurodė, kad paciento patirta žala (įvykęs miokardo infarktas) yra nesusijusi su teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ar jų trūkumais. Komisija, sprendime pasisakydama dėl ieškovės prašyme nurodytų argumentų dėl sutuoktiniui atlikto EKG, nurodė, kad: „Komisija neturi kompetencijos vertinti EKG autentiškumo“.
Šalies argumentai
8. Ieškovė 2023 m. birželio 13 d. kreipėsi į VASPVT prašydama pateikti dokumentus, susijusius su sutuoktiniui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir atliktais tyrimais. VASPVT 2023 m. liepos 5 d. pateikė ieškovei prašomus duomenis. Ieškovė, susipažinusi su VASPVT pateiktais dokumentais ir atsižvelgdama į prieštaravimus tarp Varėnos ligoninės oficialiai pateikiamų atsakymų ir darbuotojos nurodomos informacijos dėl pacientui Varėnos ligoninėje (ne)atlikto EKG, atsižvelgdama į tai, jog nei VASPVT savo ataskaitoje, nei gydytojas kardiologas R. Š., nei Komisija Sprendime negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar Varėnos ligoninėje pacientui 2021 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas EKG, ir, ar tariamai atliktas EKG yra paciento, 2023 m. spalio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229, 300 straipsnius. Ikiteisminis tyrimas 2024 m. sausio 11 d. buvo pradėtas pagal BK 229, 300 straipsnius ir dar nėra baigtas.
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 19 d. teismo medicinos ekspertas Dr. P. P. pateikė konsultacinę išvadą Nr. 0009/24 (toliau – deontologinė išvada), kurioje nurodė, kad:
9.1. „Pacientui 2021 m. lapkričio 9 d. diagnostiniai tyrimai diagnozei nustatyti Varėnos ligoninėje buvo parinkti netinkami bei netinkama apimtimi, nes atmesti miokardo infarktą reikia tirti troponiną I, galimai buvo neteisingai užrašyta kardiograma, remiantis gydytojo kardiologo R. Š. vertinimu“.
9.2. „Pacientui 2021 m. lapkričio 9 d. Varėnos ligoninėje nustatyta ligos diagnozė buvo teisinga remiantis radiologiniu tyrimu, tačiau jis buvo nepilnai ištirtas, tad ji vėliau nustatyta kita“.
9.3. „Pacientui 2021 m. lapkričio 9 d. Varėnos ligoninėje parinktas gydymas buvo nepilnai teisingas, nes nebuvo nustatytas miokardo infarktas, tačiau kraują skystinantis vaistas (Fraxiparini) buvo tinkamas tiek įtariant ūminį žarnų kraujotakos sutrikimą, tiek jie skiriami ir esant ūmiam miokardo infarktui“.
9.4. „Pacientui 2021 m. lapkričio 9 d. Varėnos ligoninėje teikiant medicinines paslaugas nebuvo laikomasi atitinkamos srities ištyrimo ir gydymo standartų, nes netirtas troponinas I įtariant ūmų miokardo infarktą.
9.5. „Nustačius teisingą diagnoze?, būtų didesnė tikimybė išgydyti Pacientą be pasekmių tokių kaip Paciento mirtis“.
9.6. „Kadangi neatlikta mirusiojo autopsija, tai negalima nustatyti, ar buvo galima išvengti Paciento mirties pagal faktinę paciento sveikatos būklę“.
9.7. „Pacientui 2021 m. lapkričio 9 d. Varėnos ligoninėje medicininė pagalba teikta savalaikiškai“.
10. Ieškovės vertinimu, įvertinus teismo eksperto deontologinėje išvadoje pateiktus atsakymus, darytina išvada, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos sutuoktiniui Varėnos ligoninėje buvo suteiktos netinkamai, t. y. sutuoktiniui nebuvo parinkti tinkami bei tinkamos apimties tyrimai (nebuvo paskirtas troponino I tyrimas), nebuvo atliktas EKG, o jeigu jis ir buvo atliktas, tai buvo atliktas netinkamai, nebuvo tinkamai diagnozuotas asmens sveikatos sutrikimas (liga) (miokardo infarktas), nebuvo paskirtas teisingas gydymas ir nebuvo laikomasi atitinkamos srities ištyrimo ir gydymo standartų. Šios aplinkybės nulėmė, kad paciento sveikatai buvo padaryta žala, t. y. jog pacientas mirė dėl ūminio transmuralinio apatinės miokardo sienelės infarkto.
Šalies argumentai
11. Ieškovė, prašydama atnaujinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 d. procesinį terminą kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl ilgai užtrukusio duomenų apie sutuoktinio mirtį rinkimo ir atliekamo ikiteisminio tyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti ieškovei terminą kreiptis į teismą ir jos ieškinį atsisakė priimti.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė 16 mėnesių praleido PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 d. terminą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad terminą kreiptis į teismą ji praleido dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, laikytinos subjektyvaus pobūdžio, t. y. nulemtos ieškovės vidinio apsisprendimo savo galbūt pažeistas materialiąsias teises ginti ne civilinio proceso, o baudžiamojo proceso tvarka. Taip pat ieškovė nenurodė nuo jos valios nepriklausančių, aplinkybių, sukliudžiusių ieškovei tinkamai ir savalaikiai įgyvendinti savo teisę PTŽSAĮ taikymo prasme.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas nėra siejamas su ikiteisminio tyrimo rezultatu ir ikiteisminio tyrimo inicijavimas bei jo eiga nesudaro ir nesudarė kliūčių ieškovei pateikti ieškinį teismui per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė vėliausiai nuo 2023 m. birželio mėn. yra atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl pasirinkto elgesio modelio (neteikti ieškinio teismui per PTŽSAĮ nustatytą terminą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamojo proceso tvarka) ir procesinio termino praleidimo pasekmės (CPK 75 straipsnis) jai yra žinomos.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir ieškinį priimti. Atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti ieškinio tuo pagrindu, kad nusprendė neatnaujinti PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino ieškovei, o kiti pagrindai, suteikiantys teismui teisę atsisakyti priimti ieškinį, įtvirtinti CPK 137 straipsnio 2 dalyje – neegzistavo, todėl ieškinys turėjo būti priimtas, net ir netenkinus prašymo atnaujinti PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad: 1) ieškovė aktyviai gynė savo teises; 2) dėl Varėnos ligoninės pacientui netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo pasikėsinta į ir, atitinkamai, nukentėjo pati aukščiausia vertybė – paciento gyvybė; 3) atsisakius atnaujinti praleistą PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą – buvo sukurta formali kliūtis ieškovei pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
15.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi, siekdama nepraleisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Tikėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimas pagal ieškinį, atsižvelgiant į besitęsiantį ikiteisminį tyrimą dėl galbūt pacientui atlikto EKG suklastojimo, bus sustabdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Taigi, ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas užsitęs dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Dėl šių priežasčių, net jeigu ieškovė būtų anksčiau pasikreipusi į teismą su ieškiniu, bylos nagrinėjimas nebūtų pradėtas, iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl praleisto termino pateikti ieškinį dėl Komisijos sprendimo (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis), netenkino ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo ieškiniui pateikti aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktais veiksmais po Komisijos sprendimo priėmimo, t. y., jog ieškovė po jai nepalankaus Sprendimo (žr. šios nutarties 7 punktą) priėmimo kreipėsi į VASPVT prašydama pateikti dokumentus, susijusius su sutuoktiniui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir atliktais tyrimais (žr. šios nutarties 8 punktą), o po to kreipėsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 229 ir 300 straipsnius.
19. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teiktino teismui, įforminimu.
20. Šiuo konkrečiu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalis, ir PTŽSAĮ 24 straipsnis, kuriuose nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taip pat PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovė byloje yra valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo.
21. Šių nuostatų sisteminis aiškinimas sudaro prielaidas išvadai, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas tiek bendrasis CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, tiek ir specialiajame įstatyme nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau ikiteisminio ginčo sprendimas asmenims sukelia atitinkamas teises ir pareigas, o nagrinėjamu atveju ieškovei nesutikus su išspręstu klausimu, ieškovė gali ginčą perkelti nustatyta tvarka į teismą, t. y. per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškinio dėl žalos atlyginimo ginčo išsprendimo.
22. Bylos duomenimis nustatyta ir byloje dėl to ginčo nėra, kad ieškovė kreipėsi į Komisiją nepraleidusi nustatyto trejų metų termino, tačiau ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės padavė pasibaigus įstatyme nustatytam 30 d. terminui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria suvienodinta ankstesnė skirtinga Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, išaiškinta (ir jos laikomasi), kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 d. terminas, per kurį asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kvalifikuotinas kaip procesinis terminas. Nurodyta, kad tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, jog: 1) šio termino tikslas – suteikti teisę šaliai, nesutinkančiai su ikiteisminės ginčų Komisijos sprendimu, per 30 d. pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės teisme; 2) pripažinus šį terminą procedūriniu, tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo nustatomas vienas ieškinio senaties terminas; 3) šio termino pasibaigimas ir neatnaujinimas lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-934/2023, 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1027-370/2023).
23. Konstatavus, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra procedūrinis, kurio praleidimas ir neatnaujinimas sukelia analogiškus, kaip ir procesinio termino praleidimo atveju, padarinius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą dėl ginčo dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės yra pasibaigusi. Nepriklausomai nuo to, kad nepasibaigė PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas ieškovei kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovei šia teise pasinaudojus ir Komisijai priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė turėjo teisę PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, o per 30 d. nesikreipusi į teismą ieškovė nebegali remtis PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyto terminu nepasibaigimu. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas šiuo atveju nėra aktualus sprendžiant dėl ieškovės subjektinės teisės kreiptis į teismą egzistavimo, kadangi ieškovė jau pasinaudojo teise per nurodytą terminą kreiptis į Komisiją.
24. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti ieškovei PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė objektyvių priežasčių atnaujinti praleistą 30 d. terminą, taip pat pažymėjo, jog ieškovė nuo 2023 m. birželio mėnesio buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl procesinio termino praleidimo pasekmės jai yra žinomos (CPK 75 straipsnis).
25. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
26. Teismas įvertina asmens nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti asmens nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po to kai Komisija 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei sprendime buvo išaiškinta teisė per 30 d. kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, ieškovė 2023 m. birželio 13 d. pakartotinai kreipėsi į VASPVT prašydama pateikti dokumentus, susijusius su sutuoktiniui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir atliktais tyrimais. Ieškovė prašomus pateikti duomenis gavo 2023 m. liepos 5 d., o Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai tik 2023 m. spalio 9 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 229, 300 straipsnius. Ikiteisminis tyrimas 2024 m. sausio 11 d. buvo pradėtas pagal BK 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas) ir 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir dar nėra baigtas. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 19 d. teismo medicinos ekspertas Dr. P. P. pateikė deontologinę išvadą, kuri, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad sutuoktiniui nebuvo tinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir tai lėmė sutuoktinio mirtį dėl ūminio transmuralinio apatinės miokardo sienelės infarkto. Pažymėtina, kad deontologinė išvada ieškovės atstovui advokatui buvo pateikta 2024 m. kovo 19 d., tačiau ieškovė tik 2024 m. lapkričio 11 d. (praėjus beveik 8 mėnesiams) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atnaujinti ieškovei terminą kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nors gynė savo teises, t. y. dar nuo 2021 m. siekė žalos atlyginimo, tačiau nenurodė objektyvių argumentų, kodėl ieškovės atstovui susipažinus su 2024 m. kovo 19 d. deontologine išvada, į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi po beveik 8 mėnesių. Vien dėl šios priežasties toks ilgas ieškovės delsimas kreiptis į teismą negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu savo teisių bei pareigų atžvilgiu elgesiu.
28. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo manyti, kad ieškovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją turėjo įtakos ieškovės galimybėms kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškinį teisme pareiškė po beveik 8 mėnesių nuo deontologinės išvados gavimo dienos ir po beveik 16 mėnesių nuo Komisijos Sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė neįrodinėja, kad kreiptis į teismą sutrukdė pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kitos protingai pateisinamos aplinkybės, priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nuo 2023 m. birželio mėnesio buvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir jai turėjo būti žinomos 30 d. kreiptis į teismą termino praleidimo pasekmės. Taigi ieškovė neįrodė, kad veikė kiek įmanoma operatyviau ir rūpestingai siekė pasinaudoti Komisijos sprendimo apskundimo teise (ginčo išnagrinėjimo iš esmės teisme) per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ar jai tokia teise pasinaudoti įstatymo nustatytu terminu sutrukdė svarbios pateisinančios priežastys.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė atitinkamo pobūdžio bylos ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.