- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- II-802-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01092-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus, atstovaujančio pareiškėjai T. K., teisme žodžiu patikslintą skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 25 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK 21149427672) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį, dėl to, kad galimai 2021 m. lapkričio 5 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai apribojo patekimą į namo rūsį bendrosios nuosavybės teisę turinčiai pranešėjai T. K., pakeisdamas patekimo į namo rūsį duris su spyna ir jas užrakindamas.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-633-2022 (ROIK: 21149427672), nutraukta administracinio nusižengimo teisena, konstatavus, kad įvykis neturi nei nusikalstamos veikos, nei administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad medžiagos patikslinimo metu Nutarime nurodyta, kad medžiagos patikslinimo metu (po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-484-961/2022):
Šalies argumentai
2.1. Z. R. paaiškino, kad T. K. priklausančiam minėtam butui priklauso bendro naudojimo rūsio patalpos (plane R1 ir R4), į kurį galima patekti per kitą namo laiptinę. Nurodė, kad prieš kelis metus atliktas remontas ir pakeistos minėto rūsio durys. Maždaug prieš dvejus metus jis telefonu kreipėsi pas kaimyną dėl rakto gavimo. Kaimynas, D. R. atsakė, kad tęsiasi remonto darbai, todėl kai jie užsibaigs duos jam raktą. Pakartotinai, po metų, Z. R. kreipėsi pas kaimyną dėl rakto. Kaimynas D. R. raktus duoti atsisakė ir iki šiol jie pareiškėjai nėra duoti.
2.2. T. R. paaiškino, kad minėtam butui priklauso bendro naudojimo rūsio patalpos, į kurias galima patekti per kitą namo laiptinę. Ji asmeniškai niekada rūsyje nebuvo. Maždaug prieš dvejus metus galimai minėtoje laiptinėje buvo atliekami remonto darbai, nes matė darbininkus. Po to iš vyro sužinojo, kad pakeistos bendro naudojimo rūsio durys, todėl vyras negalėjo patekti į rūsį. Ji nežino ar sutuoktinis kreipėsi ir kokiu būdu dėl naujo rakto gavimo. Ji, jos mama ir sutuoktinis minėtame rūsyje jokių daiktų nelaikė.
2.3. D. R., paaiškino, kad jų name nėra bendrijos, o dėl laiptinės remonto ir bendro rūsio durų keitimo sutarta su laiptinės kaimynais žodžiu. Nurodė, jog norint patekti į laiptinę su bendru rūsiu reikia įvesti savo asmeninį butui priskirtą kodą. Negali nurodyti pas ką galima kreiptis dėl raktų nuo rūsio gavimo.
2.4. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių įžvelgiami civilinio pobūdžio santykiai dėl naudojimosi patalpomis. Administracinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas kiekvienu atveju, kai šalys nesutaria. Administracinė atsakomybė, kaip viešosios teisės dalis, numato teisinio poveikio priemones – veiksmus, kurie yra neteisėti ar pavojingi, bet jų pavojingumas mažesnis nei BK įtvirtintų nusikalstamų veikų. Kiekvienas administracinis nusižengimas turi būti bent iš dalies pavojingas. Tarp šalių susiklostę santykiai vertintini kaip civilinis ginčas. Atkreipė dėmesį, kad net esant tinkamoms sąlygoms, teisei į nuosavybę, būtų nuspręsta patenkinti pareiškėjo skundą, tarp šalių susiklostę santykiai neprarastų savo civilinio pobūdžio, taigi asmeniui būtų paskirta nuobauda, tačiau ginčas nebūtų išspręstas. Nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, kad patalpos nėra nei sugriautos, nei sunaikintos, todėl argumentai dėl žalos yra deklaratyvūs bei nebuvo patvirtinti bylos tyrimo metu. Nustatyta, kad dokumentų dėl pasidalijimo nėra, dėl to nėra pagrindo teigti, kad minėto rūsio patalpos priklauso konkrečiam asmeniui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos T. K. atstovas advokatas nesutikdamas su institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu, pateikė teismui skundą, kurį patikslino teismo posėdžio metu. Prašo minėtą institucijos nutarimą panaikinti. Nurodo, jog nėra nustatyti visi būtini duomenys, kurie leistų daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo sudėties buvimo ar nebuvimo.
3.1. Pasak atstovo, skundžiamas nutarimas grindžiamas aplinkybe, kad negali būti nustatytas galimai padarytos žalos dydis, tačiau jis negali būti nustatytas, nes T. K. ir jos atstovai negali apžiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpų, kadangi negali patekti į rūsio vidų. T. K. nedalyvavo policijos pareigūnams patekus į vidų, nes jos niekas nekvietė. Nors buvo padarytos minėtos patalpos nuotraukos, tačiau jose neužfiksuota T. K. priklausantis rūsys.
3.2. Vertindamas liudytojo D. R. duotų paaiškinimų turinį, nurodo, kad D. R. naudojasi rūsio patalpomis, šio liudytojo iniciatyva pakeistos rūsio durys, tačiau jo paties nėra tarp asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, o tai rodo, kad D. R., neturėdamas jokių teisių į šias patalpas, disponuoja raktu ir galimai naudojasi T. K. rūsio patalpomis bei kontroliuoja patekimą į rūsį. Mano, kad D. R. turėtų būti papildomai apklaustas, patikslinant, kokį visgi jis rūsį turi, kokiu plotu naudojasi ir kokiomis aplinkybėmis jis įgijo raktą į rūsio patalpas, bei kokiu tikslu ir kaip naudojasi;
3.3. atstovo manymu taip pat reikia apklausti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovus, nes ši bendrovė vykdo namo administravimą ir yra įpareigota turėti prieigą į rūsio patalpas. Tačiau, pareiškėjos atstovo nuomone, ši bendrovė prieigos neturi arba apsimeta, kad neturi, nes šios bendrovės atstovai paaiškindavo, kad D. R. jiems rakto neduoda (b. l. 2-3).
4. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog naikinti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-633-2022 ir tenkinti T. K. atstovo skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra, kadangi, institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktus įrodymus skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Taip pat nurodė, jog išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys bei nustatytos visos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui (b. l. 23).
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos T. K. atstovas teisme paaiškino, kad T. K. negali patekti į rūsį dėl tyčinių veiksmų ir jų nuomone, tai nėra tik jų problema, tačiau ir kita namo gyventoja I. K. taip pat negali patekti į jai priklausantį rūsį. Nurodė, kad esminis dalykas nagrinėjamu atveju yra apribotas patekimas į rūsio patalpą savininkui, dėl to, kad yra piktavališkas susitarimas tarp kelių asmenų. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį, jei asmuo savavališkai vykdo tariamą savo teisę, ginčija ją, tai yra administracinis nusižengimas, o jei savavaldžiavimu padaro žalos, baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnį. Tačiau nustatyti to negali, nes įvykio vietos apžiūrose T. K. nedalyvavo, niekada ir nebuvo kviečiama dalyvauti, todėl ji negali pasakyti kas konkrečiai naudojasi jos patalpomis. Nurodė, jog yra sąrašai, kuriuose nurodyti patalpų savininkai, tačiau matyti, jog asmens, kuris labiausiai reiškiasi nėra tame sąraše. Nurodė, kad iš policijos pateiktų nuotraukų matyti, kad ten yra bendro naudojimo prietaisai, iš kurių ir vandentiekio kranai, todėl namo administratorius turi ten prieiti atsitikus avarijai, tačiau to padaryti negali, nes tai nėra paprasta. Tačiau įstatytos seifo tipo durys. Mano, kad yra kažkoks suinteresuotumas patekti į tas patalpas, o ir matyti, kad į tas patalpas kažkas reguliariai patenka. Nuotraukose matyti, kad yra naujos spynos, už grotų padaryti 3-4 rūsiai, stovi dviračiai, mediena guli, spinta išardyta. Kažkas į tas patalpas patenka, o keliems asmenims patekimas apribotas. Jo nuomone, tai nėra civiliniai santykiai. Paaiškino, kad du namai sujungti. Viename name, kur T. K. turi butą, yra ir rūsys, ten yra katilinė, todėl tos patalpos nėra rūsio patalpos. Kitoje laiptinėje yra suskirstytos rūsio patalpos. Yra įėjimo durys, o už jų yra seifo tipo durys, iš kurių vienos į rūsį, o kitos į laiptinę. Patekti į laiptinę įmanoma, nes ten yra kodinė spyna, ji atsidaro laisvai.
6. Institucijos atstovas teisme nedalyvavo. Apie posėdį buvo tinkamai pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis).
8. Policija pagal pareiškėjos T. K. atstovo pareiškimą pradėjo administracinę teiseną pagal ANK 518 straipsnį, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.
10. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį, Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
11. Iš skundžiamo nutarimo, galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, tyrimo metu gautų duomenų ir teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai T. K. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 7 d. fotolentelėje užfiksuotas patekimas į antros laiptinės, kurioje yra patekimas į rūsio patalpas, bendrasis vaizdas (durys su kodų spyna) ir patekimo, esančio antroje laiptinėje, į rūsio patalpas bendrasis vaizdas (šarvo tipo durys). Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad durų, pro kurias galima patekti į rūsio patalpas, raktu disponuoja D. R. ir galimai dalis kitų namo gyventojų, kad ginčo patalpos priklauso bendrąją nuosavybe. Kita vertus, teismui pateiktas valstybinės įmonės Registrų centro butų (patalpų), esančių (duomenys neskelbtini), sąrašas pastate, iš kurio matyti, kad T. K., kaip ir daliai kitų gyventojų, priklauso butai su rūsiu, tačiau iš sąrašo matyti, kad D. R. priklauso patalpos (duomenys neskelbtini) be rūsio, taip pat daliai kitų gyventojų, patalpos priklauso be rūsio.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, lieku neaišku, kokių aplinkybių pagrindu nustatyta, kad tarp D. R. ar galimai kitų asmenų, galimai trukdančių bendraturčiui naudotis bendro naudojimo patalpomis, su kitais kaimynais, kurie turi patalpas su rūsiu ir negauna rakto, sieja civiliniai teisiniai santykiai, nors D. R. ir galimai kiti kaimynai, valdo raktą nuo rūsio patalpų, kuriame galimai jokio rūsio teisėtai neturi. Be pareiškėjos pareiškimo policijai, teismui pateiktas susirašinėjimas su I. K., kuri minėtame name turi patalpas su rūsiu, u. n. (duomenys neskelbtini), ir kuri nurodė, kad taip pat iš D. R. negauna rakto nuo rūsio patalpų. Esant šioms aplinkybėms, teismas pritaria pareiškėjos atstovo argumentams, jog siekiant nustatyti, ar nėra padarytas administracinis nusižengimas, būtina dar kartą apklausti D. R., siekiant nustatyti, ar jis turi teisinį pagrindą disponuoti rūsio raktu, kuriame galimai neturi teisėtai priklausančio rūsio, atlikti rūsio patalpų apžiūrą (apžiūrą fiksuojant fotolentelėje), apklausti pareiškėją rūsio patalpų apžiūros metu, ar po apžiūros, pateikiant užfiksuotas aplinkybes fotolentelėje apžiūrai, apklausti kitus asmenis, kurie turi registruotas patalpas su rūsiu, išsireikalauti iš Registrų centro papildomus duomenis (Kadastrinius namo matavimus ir kt.), ar surinkti kitus duomenis reikšmingus nustatyti, ar rūsio patalpos priklauso visiems butų savininkams bendrąja daline nuosavybe, ar tik bendrąją daline nuosavybe tiems butų savininkams, prie kurių patalpų, registruojant patalpas, priskirtas rūsys. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad rūsiai yra ir po pirma laiptine, tačiau pareiškėjos atstovas paaiškino, kad po pirma laiptine yra ne katilinė, o ne rūsys, šios aplinkybės taip pat turi būti patikslintos.
13. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius, jog rūsio patalpos priklauso bendrąja daline nuosavybe visiems ar keliems butams, būtina įvertinti D. R. ar kito asmens, galimai trukdančiu bendrasavininkams naudotis rūsio patalpomis veiksmus CK 4.83 straipsnio kontekste, nes, kaip minėta, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
14. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nutarime, vertinant ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, konstatuota, jog veika yra mažo pavojingumo, tačiau visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis ši išvada padaryta (ANK 12 straipsnis).
16. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju išvada, kad nėra padarytas joks administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagal pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, nemažos apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas, kuris buvo priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,
nutaria:
patenkinti advokato Pavelo Ravluševičiaus, atstovaujančio pareiškėjai T. K., skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 25 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK 21149427672) ir šiam komisariatui grąžinti bylą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.