Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus įgaliotajam atstovui Gintautui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato P. R., atstovaujančiojo suinteresuotam asmeniui T. K., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininko Donaldo Dubakos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 14-ANR_O-750-2022 „Dėl prašymų išnagrinėjimo rezultatų administracinio nusižengimo byloje ROIK 21149427672“, bei skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2022 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 14-ANR-N-238-2022 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 21149427672).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariate (toliau – ir Institucija) buvo gautas 2021 m. lapkričio 5 d. pranešimas dėl turto sugadinimo ir savavaldžiavimo, pasirašytas advokato P. R., nurodančio pranešime, jog atstovauja buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei T. R. Pranešime buvo nurodoma, jog pareiškėjai įtaria, jog galimai tyčiniais kitų asmenų veiksmais yra sunaikintos ir/arba pasisavintos T. R. rūsio patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), į minėtus rūsius jų savininkė T. R. nebeturi galimybės patekti po to, kai namo gyventojo D. iniciatyva galimai atlikus po namu esančių rūsių remontą buvo savavališkai pakeistos įėjimo į rūsius durys ir spyna, o naujojo įėjimo rakto T. R. negauna. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinę teiseną dėl savaldžiavimo (savavališko raktų ir spynos pakeitimo, draudimo patekti į rūsių patalpas, rūsio patalpų pasisavinimo), galimo turto sunaikinimo bei kitų galimai padarytų neteisėtų veikų, imtis priemonių, jog pareiškėja T. R. galėtų naudotis jai nuosavybės teisėmis priklausančiomis rūsio patalpomis (b. l. 20-36).

Gauto pranešimo pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 21149427672 dėl galimai savavališkai apribotos galimybės patekti į namo rūsį, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisę turinčiam pareiškėjui, t. y. pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje.

2022 m. sausio 7 d. advokatas P. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininkui pateikė prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo teisenos ROIK 21149427672, atliekamos pagal jo pareiškimą, medžiaga bei nušalinti tyrimą atliekančią tyrėją J. B. (b. l. 60-61). Dar vienas advokato P. R. prašymas leisti susipažinti su minėta medžiaga buvo pateiktas 2022 m. kovo 16 d. (b. l. 16).

Minėtų prašymų pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininko Donaldo Dubakos 2022 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 14-ANR_O-750-2022, kuriuo abu prašymai leisti susipažinti su bylos medžiaga bei nušalinti tyrimą atliekančią tyrėją buvo netenkinti, motyvuojant, kad advokato P. R. pateikta byloje 2021 m. rugpjūčio 20 d. teisinių konsultacijų ir atstovavimo sutartis (toliau – ir Atstovavimo sutartis) neatitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymo) 48 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi yra vienasmeniškai pasirašyta tik P. R. Be to, tyrimo metu nustatyta, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto ir rūsių, su kuriais siejama tiriama veika, savininkė yra ne T. R., o kitas asmuo. T. R., kuriai nurodo atstovaujantis advokatas P. R., jokių teisių į butą, dėl kurio kreiptasi, neturi. Konstatuota, jog tyrimą atliekanti tyrėja pagrįstai neteikė advokato P. R. reikalaujamos informacijos ir pagrįstai neleido dalyvauti atliekant procesinius veiksmus. Tyrimas atliktas objektyviai ir nešališkai, gautų duomenų pagrindu artimiausiu metu bus priimtas procesinis sprendimas (b. l. 42-44).

Dėl šio sprendimo advokatas P. R. 2022 m. balandžio 6 d. per Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą pateikė skundą teismui, kuriame nurodė, jog nesutinka su Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininko Donaldo Dubakos 2022 m. kovo 18 d. sprendimu, kadangi tyrimą atliekančiai institucijai buvo pateiktas jo atstovavimo sutarties išrašas, atitinkantis Lietuvos Advokatūros įstatymo 49 straipsnio reikalavimus. Be to, eigoje buvo pateiktas ir atstovavimo sutarties, sudarytos su buto bei rūsių savininke T. K., išrašas. T. R. yra T. K. dukra ir buvusi to paties buto savininkė. Mano, jog policijos pareigūnų veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio, kuris numato asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, teises, tarp kurių yra teisė susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomą informacijų ir duoti paaiškinimus; pareikšti nušalinimų administracinę procedūrą vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui. Jei pareigūnams kilo abejonių dėl pareiškėjos atstovavimo, jie turėjo jas tikslintis, tačiau to nedarė. Pareiškėjos atstovas turi procesines teises susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo eiga, procesiniais sprendimais, taip pat turi teisę juos apskųsti. Dėl to pareiškėjos atstovas privalomai, esant jo pageidavimui, turi būti susipažindintas su administracinio tyrimo medžiaga. Minėtu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vadovo Donaldo Dubakos 2022 m. kovo 18 d. raštą „Dėl prašymų išnagrinėjimo rezultatų administracinio nusižengimo byloje ROIK 21149427672“, kurio pagrindu jam yra draudžiama susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga, bei įpareigoti instituciją leisti susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga bei padaryti kopijas (b. l. 2-6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog išnagrinėję ir įvertinę surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR-N-238-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Vilniaus apskrities VPK 3 PK pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kuri prašo palikti nepakeistą (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

Esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK pareigūnai teisėtai priėmė sprendimą neleisti susipažinti su administracinės teisenos medžiaga pareiškėjos T. R. įgaliotajam atstovui, pagal kurio T. R. vardu surašytą pareiškimą ir buvo pradėta pati administracinio nusižengimo teisena, ar šioje teisenoje priimtas galutinis procesinis sprendimas gali būti laikomas teisėtu dėl galimų procesinių pažeidimų, nesuteikiant teisės administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens įgaliotajam atstovui susipažinti su atliekamo tyrimo medžiaga, teikti prašymų, nušalinimų, dalyvauti procesiniuose veiksmuose, tikslinti tiriamo įvykio aplinkybių, t. y. aktyviai dalyvauti procese.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog advokatas P. R. tyrimą atlikusiai institucijai teikė ne pačias teisinių paslaugų sutartis, pasirašytas su atstovaujamosiomis T. R. ir T. K., o tik jų išrašus (b. l. 18-19, 53-54), kas aiškiai yra nurodyta šių dokumentų viršuje. Abu dokumentai atitinka visus Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus tokio dokumento formai ir turiniui, juose nurodyti visi aukščiau išvardinti įstatymo reikalaujami duomenys. Sutarčių išrašai, kaip to reikalauja įstatymas, pasirašyti tik advokato. Įstatymas nereikalauja, jog atstovavimo sutarties išrašas būtų pasirašytas ir kitos susitarimo šalies.

Beje, Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino, jog atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taigi, priešingai nei teisme tvirtino Institucijos atstovas, advokatui įstatymų leidėjas neįtvirtino reikalavimo savo kliento vardu teikiant procesinius dokumentus visuomet pateikti pačią teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartį. Atitinkamai visos Institucijos pareigūnų pretenzijos dėl netinkamų atstovavimo dokumentų pateikimo buvo nepagrįstos. Pažymėtina, jei Institucijai kilo abejonių dėl pareiškėjo įgaliojimų atstovauti išrašuose nurodomiems asmenims, ji galėjo kreiptis dėl pačių teisinių paslaugų (atstovavimo) sutarčių pateikimo, tačiau bylos duomenimis, to padaryta nebuvo.

Teismas pripažįsta, jog į nagrinėjamą situaciją painiavos galėjo įnešti ta aplinkybė, kad pirminiame pareiškime dėl galimo savavaldžiavimo P. R. apmaudžiai apsiriko dėl nurodomo nekilnojamojo turto savininkės, klaidingai juo įrašydamas atstovaujamąją T. R. (ankstesnę buto su rūsiais savininkę). Tačiau iš jo paaiškinimų matyti, jog apsirikimas jau buvo žinomas tiek P. R., tiek jo pareiškime nurodytas aplinkybes tiriančiai institucijai, tuo metu, kai buvo priimtas rašytinis sprendimas neleisti susipažinti su administracinio nusižengimo teisenos medžiaga, kuris buvo įformintas 2022 m. kovo 18 d. raštu. Advokatas nurodė, jog šiai dienai jis jau buvo Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui pateikęs atstovavimo sutarties, sudarytos su tikrąja buto savininke T. K., išrašą ir buvo pasiruošęs patikslinti pirminį pareiškimą, tačiau su juo buvo kategoriškai atsisakyta kontaktuoti. Teismui nėra pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis. Visų pirma, bylos medžiagoje yra atstovavimo sutarties su T. K. išrašas (b. l. 53-54), taigi pareiškimą tirianti institucija neabejotinai dokumentą buvo gavusi. Antra, iš atstovavimo sutarties su T. K. išrašo matyti, kad pati atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 20 d., o jos išrašas sukurtas dar 2022 m. sausio 13 d., ką patvirtina dokumento pasirašymo elektroniniu parašu žyma (b. l. 54). Trečia, jei atstovavimo sutarties su T. K. išrašo Institucija neturėjo iki 2022 m. kovo 18 d. rašto, tai neabejotinai turėjo ir apie advokato įgaliojimus atstovauti T. K. žinojo nuo balandžio 6 d., kai gavo advokato skundą dėl minėto sprendimo su pridedamu sutarties išrašu (b. l. 7). Tokiu būdu teismas neabejoja, jog teikdamas 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškimą dėl galimo turto sugadinimo ir savavaldžiavimo apribojant pateikimą į rūsį adresu (duomenys neskelbtini), advokatas P. R. turėjo įgaliojimus atstovauti abiem moterims (tiek T. K., tiek T. R., kurių interesai galimai buvo pažeidžiami netekus prieigos į rūsį). Šią aplinkybę Institucija mažiausiai nuo 2022 m. balandžio 6 d. akivaizdžiai ignoravo.

Formaliai pasinaudojusi advokato P. R. pareiškime padaryta klaida dėl buto (duomenys neskelbtini), savininkės, Institucija 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą nutraukti administracinę teiseną. Tokia Institucijos pozicija nesuderinama su ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtimi greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos bei ANK 567 straipsnyje įtvirtinta pareiga atliekant administracinio nusižengimo tyrimą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tokiu būdu buvo pažeistas teisingo proceso principas.

Institucijos, kaip aktyvaus proceso dalyvio, vaidmuo yra susijęs su visų įtrauktinų į bylą asmenų nustatymu, jų pateikiamų įrodymų visapusišku įvertinimu. Pagal ANK 571 straipsnį kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat ir nukentėjusysis turi teisę būti išklausyti žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis nukentėjusiojo teisių procese sąrašas, tarp jų įtvirtinta šių asmenų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt. Šios teisės garantuoja nukentėjusiesiems, analogiškai ir jų atstovams, galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, užtikrina tai, kad nukentėjusysis nebūtų kur kas nepalankesnėje padėtyje nei priešinga šalis. Dėl institucijos formalaus požiūrio į tiriamą pareiškimą P. R. neteko galimybės tikslinti pareiškimą, prašyti T. K. pripažinti nukentėjusiąja ir atitinkamai naudotis visomis jai ir jos atstovui priklausančiomis ANK procesinėmis teisėmis ir garantijomis bei ginti pažeistus savo atstovaujamosios (ar abiejų atstovaujamųjų) teises ir teisėtus interesus.

Institucijos sprendimas nepateikti P. R. nutarimo nutraukti administracinę teiseną apskritai neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir dabartinio teisinio reglamentavimo, įtvirtinto ANK. P. R. teisingai pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančio ANK 620 straipsnio 1 dalies nuostatas, šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodyto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kopija (nuorašas) išsiunčiama ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Institucijos 2022 m. balandžio 12 d. pranešimas pareiškėjui akivaizdžiai neatitinka minėtų nuostatų. Tyrėja matomai vadovavosi sena ANK 620 straipsnio redakcija. Be to, ANK 579 straipsnio 4 dalyje numatoma, jog asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju, toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas, iš jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt. (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.). Iš šios įstatymo nuostatos seka, jog pranešėjo, teigiančio, kad jam kitų asmenų veiksmais ar neveikimu padaryta žala, net jei pareigūnas ir nenustatė pagrindo tokią žalą konstatuoti ir pripažinti asmenį nukentėjusiuoju, procesinės teisės iš esmės prilyginamos nukentėjusiojo procesinėms teisėms. Nagrinėjamas atvejis kaip tik ir atitinka tokią situaciją. Juolab, bylos medžiagoje yra duomenų, kad dėl apriboto T. K. patekimo į rūsį kenčia ir jos dukters T. R. interesai ir ji taip pat laiko save nukentėjusiąja. Atitinkamai minėtos procesinės teisės negali būti ribojamos ir ANK 579 straipsnio 4 dalyje minimų asmenų įgaliotiesiems atstovams, per kuriuos jie pasirenka tas teises realizuoti.

Nors P. R. T. R. vardu pateiktas pareiškimas buvo paduotas iki 2022 m. sausio 1 d., tačiau ANK 565 straipsnis numato, jog administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu. Taigi, T. R. ir jai atstovaujančio P. R. atžvilgiu turėjo būti taikomos šiuo metu galiojančio ANK 579 straipsnio 4 dalies ir 620 straipsnio nuostatos, nepaisant to, kad T. R. nebuvo pareiškime nurodomo buto savininkė. Bet kuriuo atveju ji buvo administracinę teiseną inicijavęs asmuo, teigiantis, kad jai padaryta žala, ir turėjo ANK 579 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines teises, apimančias teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, bei teisę realizuoti jas per įgaliotąjį atstovą.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininko Donaldo Dubakos 2022 m. kovo 18 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 14-ANR_O-750-2022 „Dėl prašymų išnagrinėjimo rezultatų administracinio nusižengimo byloje ROIK 21149427672“, tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK 21149427672 teiseną yra nepagrįsti ir neteisėti dėl padarytų esminių procesinių pažeidimų, todėl naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato viršininko Donaldo Dubakos 2022 m. kovo 18 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 14-ANR_O-750-2022 „Dėl prašymų išnagrinėjimo rezultatų administracinio nusižengimo byloje ROIK 21149427672“ .

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 14-ANR-N-238-2022 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (byloje ROIK 21149427672).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.