Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo 2015 m. lapkričio 9 d.) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo 2015 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos daliniobausmių sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvė atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, visiškai atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. D. bei V. M., tačiau šių asmenų atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. R. B. nuteistas už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe kartu su L. D., 2015 m. lapkričio 9 d., apie 20.00 val., automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė nepilnamečius D. R., gim. 1999 m. rugsėjo 2 d., ir E. M., gim. 1999 m. sausio 2 d., į mišką prie apleistų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kur nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos ir panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, t. y. reikalaudami prisipažinti pavogus žiedą ir stiklainį su galimai narkotine medžiaga bei už tai perduoti N. R. B. 1300 Eur, o E. M. ir D. R. neprisipažinus, panaudodami nepilnamečių atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. L. D. tyčia sudavus smūgį koja E. M. į pilvo sritį ir toliau spardant nugriuvusį nukentėjusįjį, N. R. B. liepus D. R. prieiti arčiau ir prisipažinti pavogus daiktus bei kartu su L. D. tyčia mažiausiai po vieną kartą sudavus D. R. smūgius kojomis į veido ir pilvo sritis, po to, N. R. B., ištraukus iš automobilio bagažinės lininį pluoštą bei pagrasinus prikabinti abu nukentėjusiuosius prie automobilio ir juos „pravežti“, savavališkai vykdė nukentėjusiųjų E. M. ir D. R. ginčijamą, bet nerealizuotą N.R. B. tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. M. ir D. R. teisėms ir teisėtiems interesams.

2. N. R. B. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d., apie 20.00 val., prie apleistų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, t. y. reikalaudamas nepilnamečio E. M. prisipažinti pavogus stiklainį su galimai narkotine medžiaga ir už tai perduoti jam 1300 Eur bei tyčia suduodamas E. M. kumščiu ne mažiau keturių smūgių į pilvo sritį, grasindamas nuvežti nukentėjusįjį į garažą bei „pasodinti ant kuolo“, savavališkai vykdė nukentėjusiojo E. M. ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo E. M. teisėms ir teisėtiems interesams.

3. Taip pat N. R. B. nuteistas už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe kartu su V. M., 2015 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 22.00 val., užėję į E. M. tėvui E. M. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo nepilnamečių E. M. ir D. R. prisipažinti pavogus stiklainį su galimai narkotine medžiaga ir už tai perduoti jiems 3000 Eur, kartu grasindami nukentėjusiesiems, kad jiems bus blogai, jei apie vagystę sužinos stiklainio savininkai, savavališkai vykdė nukentėjusiųjų E. M. ir D. R. ginčijamą, bet nerealizuotą N. R. B. tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. M. ir D. R. teisėms ir teisėtiems interesams.

Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, N. R. B. ir V. M., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 22.00 val., išėję iš E. M. tėvo buto į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, toliau reikalavo nepilnamečio D. R. prisipažinti pavogus stiklainį su galimai narkotine medžiaga „Chemke“ ir už tai perduoti jiems 3000 Eur bei grasindami nukentėjusiajam, kad apie tai sužinojus stiklainio savininkams, jie atvažiuos ir sulaužys D. R. kojas, rankas bei padarys invalidu, savavališkai vykdė nukentėjusiojo D. R. ginčijamą, bet nerealizuotą N. R. B. tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo D. R. teisėms ir teisėtiems interesams.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo N. R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Lakoniškame nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas pakeisti skundžiamą nuosprendį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą.

Taigi, nuteistasis kaltės, bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, dydžių ir veikų juridinio įvertinimo neginčija. Todėl kolegija apeliacine tvarka bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą, t. y. tik dėl N. R. B. (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9.1. Nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje tarpinėje BK 75 straipsnio redakcijoje (ši redakcija galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.2. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

9.3. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

9.4. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliantas nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo teistas už tyčinius nusikaltimus (2 t., 112 – 113 b. l.). Jam paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems mėnesiams. Šios bausmės nuteistasis nevykdė, todėl ji buvo pakeista į areštą.

2015 m. liepos 8 d. N. R. B., veikdamas bendrininkų grupe, vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 16 d. nuosprendžiu (3 t., 180 – 184 b. l.). Šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis sistemingai pažeidinėjo teismo paskirtus įpareigojimus, nevykdė bendrų probojamųjų pareigų, darė šiurkščius administracinės teisės pažeidimus. Todėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi R. N. B. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (3 t., 185 – 186 b. l.).

9.5. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė jau pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas jau paminėtas 2016 m. sausio 16 d. teismo baigiamasis aktas.

9.6. Byloje taip pat yra duomenų (2 t., 98 – 109 b. l.), kad N. R. B. daugybę kartų baustas už administracinius nusižengimus įvairiomis administracinėmis nuobaudomis, tarp jų ir baudomis, kurių nemokėjo. Dalį nusižengimų apeliantas padarė jau pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje.

9.7. Visos šios aplinkybės rodo R. N. B. susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir atkaklų nenorą gyventi dorai. Tai reiškia, kad bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu nuteistajam neturėtų poveikio, t. y. tokiomis bausmėmis nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje.

Būtent tokią pagrįstą ir teisėtą išvadą padarė pirmosios instancijos teismas.

9.8. Skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį, teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo šeimyninę padėtį. Dar kartą atsižvelgti į jas ir dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

9.9. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad savavaldžiavimas negali būti padaromas dėl chuliganiškų paskatų, jos nuteistajam ir nėra inkriminuotos.

Apeliantas yra nuteistas ne už turto prievartavimą, kurio vienas iš sudėties požymių yra siekis neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, t. y. pasipelnyti, bet už nukentėjusiųjų ginčijamą, bet nerealizuotą N. R. B. tariamą teisę, tuo padarant didelės žalos nukentėjusiųjų turtiniams interesams ir jų sveikatai. Taigi, skundo argumentas, kad apeliantas neturėjo tikslo pasipelnyti, byloje nustatytų aplinkybių kontekste neturi reikšmės sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

10. Intensyvi priežiūra yra kardomoji priemonė, numatyta BPK 120 straipsnio 1 dalyje. Ši kardomoji priemonė negali būti taikoma bausmės vykdymo metu kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurių rūšys išvardintos BK 67 straipsnio 2 dalyje.

11. Nuosprendis apeliacinio skundo ribose teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. R. B. apeliacinį skundą atmesti.