- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-466-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28347-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 2VI-47 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus aukštesniosios prokurorės 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 13.2-62, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. P. skundu (2025-10-13 CBP-28274) prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 15 d. priimtą nutarimą Nr. 2VI-47 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus aukštesniosios prokurorės 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 13.2-62; pavesti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai spręsti klausimą dėl asmens A. P. pažeistos teisės ir teisėtų interesų gynimo, taikant viešojo intereso priemones; priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-30808-910/2013, Nr. e2-15080-1099/2024, Nr. e2-1047-1099/2025 spręsdamas pareiškėjo reikalavimų klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės žinioje buvusių pareiškėjo lėšomis apmokėtų gyvenamųjų patalpų nusavinimo, priimtais sprendimais pažeidė teisės aktus. Todėl prokuratūra privalėjo reaguoti į pareiškėjo skundą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo priimti sprendimai yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime (2025-10-23 DOK-157421) prašė nutraukti civilinės bylos dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 2VI-47 panaikinimo, o skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 13.2-62 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
5. Teismas skundo teiginius, kad prokuratūra neatliko tyrimo ir neatsižvelgė į viešojo intereso gynimo aplinkybių visumą, laikė principiniais nesutikimais su prokurorų padarytomis išvadomis, todėl laikė nepagrįstais. Pareiškėjo skunde nesant argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog prokurorų veiksmai atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones pažeidė proceso teisės normas, nenustačius aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, pareiškėjo skundo teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas atskiruoju skundu (2025-12-09 DOK-182973) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pažeisto viešojo intereso ginimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama nutartimi pažeidžiama pareiškėjo teisė ir teisėti interesai, užkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas grindžiamas skundo (2025-10-13 CBP-28274) motyvais.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą (2025-12-22 DOK-190272) prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
7.1 Pareiškėjas nenurodo argumentų dėl pažeistų proceso normų, nustatančių prašymo, skundo tyrimo procedūras.
7.2 Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju ir padarė, tačiau neprivalo nagrinėti pareiškėjo skundo argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų.
7.3 Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tirdami pareiškėjo prašymą ir skundą, prokurorai atliko būtinus veiksmus.
7.4 Teismas spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą (2025-12-29 DOK-191746) prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
8.1 Tik aukštesniojo prokuroro nutarimas gali būti skundžiamas teismui. Todėl skundo dalis dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 2VI-47 panaikinimo negali būti nagrinėjama teisme.
8.2 Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
8.3 Pareiškėjo kitokia nuomonė dėl jo kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir pareiškimo išnagrinėjimo rezultatų negali būti pakankamu pagrindu panaikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl prokuratūros priimtų nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartimi pažeidžiama jo teisė ir teisėti interesai, užkertama galimybė tolimesnei bylos eigai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde pareiškėjas visiškai kartoja skunde (2025-10-13 CBP-28274) nurodytus teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė pareiškėjo ginčijimą klausimą, pasisakė dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir nustatytų aplinkybių nekartoja.
13. Apelianto vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-30808-910/2013, Nr. e2-15080-1099/2024, Nr. e2-1047-1099/2025 spręsdamas pareiškėjo reikalavimų klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės žinioje buvusių pareiškėjo lėšomis apmokėtų gyvenamųjų patalpų nusavinimo, priimtais sprendimais pažeidė teisės aktus. Todėl prokuratūra privalėjo reaguoti į pareiškėjo skundą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo priimti sprendimai yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 84 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad tinkamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).
16. Apeliantas pateikė ne savarankišką reikalavimą ginti viešąjį interesą, bet pateikė skundą, naudodamasis jam Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje suteikta teise apskųsti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ribos – prokurorų veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimas proceso aspektu. Teismas tokio pobūdžio bylose prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio pareiškėjo skundą, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės, nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, o patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą. Teismas negali nuspręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir nusprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 2VI-47 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus aukštesniosios prokurorės 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 13.2-62 turinį, nenustatė pagrindo spręsti, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nebuvo tirti ir įvertinti. Matyti, kad prokurorės tyrė faktinius duomenis dėl pareiškėjo prašyme nurodytų tirtinų aplinkybių, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino, atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
19. Teismas nesprendžia klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės, kaip ir teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus, nesuteikta teisė nurodyti prokurorui, kokį sprendimą jis turi priimti.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.