Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2013-11-29 privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą, kaltindamas M. Z. pagal BK 154 str., 155 str. 1 d. tuo, kad M. Z. išsigalvojo ir tyčia paskleidė prasimanytas aplinkybes, siekdama jį apšmeižti bei diskredituoti, o būtent: 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme pasibaigus 09.00 val. vykusiam baudžiamosios bylos Nr. PK-847-718/2013 teismo posėdžiui, M. Z. teismo salėje esantiems asmenims pateikė žinią, kad S. S. slaptai įrašinėjo teismo posėdžio eigą. Iškvietus policiją ir jį bei kitus asmenis nuvežus į Klaipėdos miesto 1 PK, nuovadoje M. Z. nurodė mačiusi, kaip įrašymo priemonę S. S. slaptai perdavė jam. M. Z., būdama policijos pareigūnų įspėta dėl atsakomybės už nepagrįstus kaltinimus tvirtino, jog yra tikra, kad nusikalstamus veiksmus vykdė ne tik S. S., bet ir jis, tačiau atlikus jo asmens kratą, garso įrašymo priemonė pas jį nebuvo rasta. M. Z. su A. D. pastoviai jį persekioja, šmeižia ir įžeidinėja, dėl tokių veiksmų jis patiria didelius išgyvenimus, nepatogumus. Tai negatyviai atsiliepia jo sveikatai. Dėl M. Z. veiksmų jis patyrė žalą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. pareiškimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog M. Z. teigdama, kad buvo daromas garso įrašas, nurodė savo nuomonę dėl S. S. ir J. S. elgesio. Vertinti tai kaip šmeižimą ar įžeidimą nėra jokio pagrindo, jos teiginiai negali būti laikomi tyčiniais, todėl konstatuotina, kad jos teiginiuose nėra šmeižimo ar įžeidimo sudėties požymių. O skundo argumentai, kad M. Z. veiksmais pareiškėjas yra diskredituojamas visuomenėje, žeminamas jo vardas, yra tik subjektyvus jo paties vertinimas, neturintis jokio realaus pagrindo, tai deklaratyvūs teiginiai.

Teismo posėdyje J. S. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Apylinkės teismas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. pareiškimą atsisakė motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs J. S. skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis nėra pakankamai pagrįsta.

BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. pareiškimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, išvadai, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagrįsti, nagrinėjamu atveju nepakanka vien pareiškėjo J. S. pareiškime išdėstytų aplinkybių.

Teismas, privataus kaltinimo tvarka gavęs pareiškimą/skundą turi patikrinti, ar jame išlaikyti imperatyvūs BPK 412 str. numatyti privataus kaltinimo skundui/pareiškimui keliami reikalavimai. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde/pareiškime turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta veikos, kuria yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn prašomas patraukti asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde/pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Privataus kaltinimo skundas/pareiškimas, kai abstrakčiai nurodomos įvykių aplinkybės, nesuformuluojamas konkretus kaltinimas, nenurodomi duomenys, pagrindžiantys skunde/pareiškime išdėstytas aplinkybes, negali būti laikomas BPK 412 str. įtvirtintus reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde/pareiškime turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde/pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Tuo tarpu įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepatikrino, ar privataus kaltintojo J. S. 2013-11-29 pareiškimas atitinka privataus kaltinimo skundui/pareiškimui keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš 2013-11-29 pareiškimo turinio, J. S. M. Z. baudžiamojon atsakomybėn prašo patraukti už šmeižimą (BK 154 str.) ir įžeidimą (BK 155 str. 1 d.), tačiau pareiškime nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė galimos nusikalstamos veikos - šmeižimas ir įžeidimas, t. y. kuo pasireiškė J. S. paniekinimas, kaip buvo pakirstas pasitikėjimas juo ar kaip jis užgauliai buvo pažemintas. Taip pat J. S. savo pareiškime nurodė, kad M. Z. veiksmus stebėjo S. S., A. D., policijos pareigūnai, tačiau tiksli informacija (S. S. bei A. D. gyvenamoji vieta, policijos pareigūnų vardai, pavardės, gyvenamoji/darbo vieta) apie juos nenurodyta, kaip ir nenurodyti duomenys, kuriais privatus kaltintojas grindžia pareiškime išdėstytas aplinkybes. Iš J. S. apylinkės teismui pateikto pareiškimo bei aukštesniajam teismui pateikto skundo matyti, jog J. S. nurodomo įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos ir situacija buvo aiškinamasi Klaipėdos miesto 1 PK. Pareiškėjas skundo nagrinėjimo metu nurodė, kad policija nagrinėjimu klausimu priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šio nutarimo kopija prie skundo nėra pridėta, privataus kaltinimo skunde šis nutarimas neminimas, jo priėmimo data ir priėmęs pareigūnas nenurodomi, medžiagą iš policijos išreikalauti neprašoma. Akivaizdu, jog nesusipažinus su policijos komisariato turima medžiaga nagrinėjamu klausimu, neišsiaiškinus, ar dėl J. S. nurodyto įvykio Klaipėdos miesto 1 PK buvo pradėta teisena, jei taip, tai kokia - administracinė ar baudžiamoji, negalima pamatuotai teigti, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šių J. S. 2013-11-29 pareiškimo trūkumų apylinkės teismas nieko nepasisakė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl neteisėta ir turi būti panaikinta, o privataus kaltintojo J. S. 2013-11-29 pareiškimo priėmimo klausimas turi būti perduotas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti, ir perduoti J. S. privataus kaltinimo tvarka prieš M. Z. paduotą pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui BPK 412-413 str. nurodytiems klausimams spręsti.

Nutartis neskundžiama.