Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. gynėjos advokatės Audronės Žemeckės ir nukentėjusiosios L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kurio J. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, perduodant ją laiduotojo A. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš J. M. nukentėjusiajai priteisti 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą dėl to, kad ji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 18.10 val. Kaune, Baltų pr., ties pastatu Nr. 81, vairuodama automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama kryptimi link Žiemgalių g., antra eismo juosta, ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš ją, kad praleistų per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusius pėsčiuosius L. D., gim. 1984 m., ir mažametį A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir juos partrenkė, dėl ko įvykus eismo įvykiui L. D. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, o mažamečiui A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiosios ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. gynėjos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

12. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat byloje esančią J. M. charakterizuojančią medžiagą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. M. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo dirbanti, o darbo neteko ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo darbdavio atleista. Ji yra darbinga ir įrodė, jog nevengia pareigos atlyginti padarytą žalą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad ji ateityje vengs savo turtinių prievolių bei neatlygins nukentėjusiajai padarytos ir teismo priteistos realios žalos. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie J. M. administracinius teisės pažeidimus, matyti, kad ji praeityje buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus tik du kartus, padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, o nusikalstamos veikos padarymo metu administracinės nuobaudos nebegaliojo. Ji nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, neteista, kitų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nebuvo pradėta. Visa tai leidžia manyti, kad J. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, visuma aptartų aplinkybių rodo, jog nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos būtinos sąlygos ir pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

15. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų sąlygų visumą ir pagrįstai atleido J. M.nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o, jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, – privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, jog tenkinti apeliantės prašymą ir paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto piemones, nėra pagrindo.

19. Nagrinėjamu atveju, J. M. nusikalstamą veiką padarė neatsargumu, teisiama pirmą kartą, bylos duomenys patvirtina, jog ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių nukentėjusiesiems, jų atsiprašė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimą ji įvykdė piktybiškai pažeisdama Kelių eismo taisykles, būdama apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Ji, nors praeityje du kartus bausta administracine tvarka, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskiriami šiurkštiems, o administracinės nuobaudos jai nebegalioja. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio kaltininkė viena augina du mažamečius vaikus. Neturint teisės vairuoti transporto priemonę, galimybės jiems patekti į mokymosi įstaigas būtų nepagrįstai apsunkintos. Kolegija pažymi, kad svarstant klausimą dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, labai svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar tikslą užkirsti kaltininkui galimybę pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius galima įgyvendinti ir nepaskyrus šios priemonės. Įvertinęs aptartus argumentus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neatitiktų J. M. asmenybės bei padarytos neatsargios nusikalstamos veikos padarinių, nepagrįstai suvaržytų pastarosios bei su ja gyvenančių mažamečių asmenų teises, todėl nagrinėjamu atveju šią poveikio priemonę skirti netikslinga, ką pagrįstai nustatė ir apylinkės teismas.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

20. Tiek nukentėjusioji, tiek J. M. gynėja apeliaciniuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš eismo įvykio kaltininkės priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą. Nukentėjusioji, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai įvertino jos patirto sužalojimo pobūdį, nepatogumus, patirtą skausmą, dėl sužalojimo kilusias ir kilsiančias pasekmes ateityje, liekamuosius reiškinius po patirtų sužalojimų, prarastą galimybę dirbti, sportuoti ir gyventi visavertį gyvenimą, prašė priteistos neturtinės žalos dydį padidinti. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja prašė neturtinės žalos iš jos ginamosios nepriteisti arba jos dydį sumažinti iki 500 eurų, motyvuojant tuo, kad iš draudimo bendrovės priteista suma yra pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti, be to, prašė atsižvelgti į J. M. sunkią finansinę padėtį.

21. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

22. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. D. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš J. M.10 000 Eur neturtinės žalos, kurį vėliau patikslino, nurodžiusi, jog neturtinę žalą ji vertina 5 000 eurų. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau nustatęs, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi 4 000 Eur, o nukentėjusiajam A. D. – 1000 eurų dėl jo patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir sprendė, kad iš J. M. nukentėjusiajai priteistina 2500 Eur neturtinės žalos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas iš J. M. nukentėjusiajai šią sumą neturtinei žalai atlyginti, net ir sumažinęs L. D. prašomos atlyginti žalos dydį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kaltininkės turtinę padėtį, ją charakterizuojančius duomenis bei nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį.

23. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neatsargių J. M.veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų kulnakaulio ir šokikaulio lūžių. Nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, tai yra juntamas nuolatinis skausmas, vartojami vaistai, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, jog gydymas iki šiol nėra baigtas, reikia vartoti medikamentus, laukia operacija, kurios metu bus pašalinami sraigtai, kas taip pat yra susiję tiek su fiziniu skausmu, tiek su nedarbingumu bei įprasto gyvenimo sutrikdymu. Ji nurodė gydžiusis stacionariai, buvusi nedarbinga, po to lankė reabilitaciją, o draudimo bendrovė jai atlygino su gydymu susijusias išlaidas, tai yra turtinę žalą. Nukentėjusiosios įvardinti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas neatsižvelgė ir nepakankamai įvertino tai, jog eismo įvykio kaltininkė nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios. J. M. automobilį vairavo blaivi, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, iš karto po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, siekė su nukentėjusiąja susitaikyti, siūlė pagalbą, kurios nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme patvirtino atsisakiusi, kadangi ji buvo nereikalinga. J. M. viena augina dvi mažametes dukras ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu paaiškėjo nauja aplinkybė, jog ji neteko darbo, tai yra pagrindinio savo pajamų šaltinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, ir, priešingai nei teigiama nukentėjusiosios skunde, šios aplinkybės nepaneigia tai, jog ji gauna iš buvusio sutuoktinio po 200 eurų periodines išmokas dukrų išlaikymui bei gyvena tėvams priklausančioje gyvenamojoje vietoje. Įvertinus aptartas aplinkybes, tai, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai L. D. dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jau atlygino 4000 eurų, o jos mažamečiui sūnui – nukentėjusiajam A. D. atlygino 1000 eurų dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis būtų itin didelė ir neproporcinga našta J. M.. Nukentėjusioji, nors ir teigė tebejaučianti skausmą dėl patirtos traumos, tačiau ji nepateikė jokių nesunkaus sužalojimo galimai liekamuosius reiškinius patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Z. M., pateikusi specialisto išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimų masto, paaiškino, jog komplikacijos po tokio pobūdžio traumos (potrauminė artrozė) yra dažnas reiškinys, dėl ko skiriamas gydymas, po kurio uždegimas po truputį praeina. Tai nustatyto sveikatos sužalojimo masto nekeičia, o gydymo procesas, tvirtinant sužeistą vietą sraigtais, taikomas po kiekvieno lūžimo. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinusi dar ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini tik iš dalies, o jai apylinkės teismo iš J. M. priteistinas neturtinės žalos dydis dar labiau mažintinas, L. D. priteisiant iš nuteistosios tik 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

24. Nukentėjusioji L. D. apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, motyvuodama tuo, jog ji iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė 1300 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai priteisė jai tik 800 eurų šių išlaidų atlyginimą.

25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

26. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji 2018 m. kovo 9 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 33–34). Juo taip pat prašoma priteisti iš J. M. 800 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Su ieškiniu pateiktas R. D. sąskaitos išrašas patvirtina minėtos pinigų sumos pervedimą advokatui Edgarui Jautakiui pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 38 su L. D. (1 t., b. l. 35). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovas advokatas E. Jautakis pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog nukentėjusioji L. D. pagal 2018 m. kovo 29 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 12 2018 m. balandžio 3 d. sumokėjo 500 eurų (1 t., b. l. 131). Taigi viso iki baigiamojo procesinio sprendimo pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patyrė 1300 eurų proceso išlaidų, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai tik jos civiliniu ieškiniu prašomą priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, nepasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo teisme metu atstovo pateikto mokėjimo nurodymo, patvirtinančio papildomų 500 eurų sumokėjimą atstovui už teisines paslaugas.

27. Pritardamas nukentėjusiosios skundo motyvams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks visiškai nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, pernelyg apsunkinantis nukentėjusiojo asmens teisinę padėtį, todėl nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina, jog įstatyme nėra numatytas reikalavimas, jog išlaidomis advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos tik tokios asmens patirtos išlaidos, kurias jis prašo priteisti civiliniu ieškiniu, kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti papildomai patiriamos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai tokį reikalavimą delegavo nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovas išreiškė prašymą baigiamosios kalbos metu priteisti visas nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus į bylą kvitus. Vien aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo išreikštas tiesioginis rašytinis prašymas nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis, įvertinus tai, kad atstovas aktyviais veiksmais (pateikdamas patvirtinančius dokumentus) siekė pagrįsti ir įrodyti nukentėjusiosios patirtų išlaidų faktą, apeliacinio teismo vertinimu, negali būti pagrindu nespręsti išlaidų advokato pagalbai apmokėti pripažinimo ir atlyginimo nukentėjusiajai klausimo iš esmės. Pažymėtina, kad siekį gauti proceso išlaidų atlyginimą iš dalies patvirtina ir pats apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies padavimo faktas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nemotyvavo sprendimo dėl priteistinų nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio sumažinimo, o vien J. M. sunki finansinė padėtis nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas tokiam sprendimui priimti. Pažymėtina, jog eismo įvykio kaltininkei taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato institutas, neskiriant BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, o nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, iš dalies tenkinant gynėjos apeliacinį skundą, mažinamas iki 1000 eurų. Iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog nukentėjusioji aktyviai naudojosi atstovo advokato paslaugomis, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta surengus du teisiamuosius posėdžius, kurie iš viso truko 3 val. 36 min. Surašant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, papildomų išlaidų apmokėjimo už šio dokumento parengimą nukentėjusioji neprašė. Dėl aptartų priežasčių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog ši nukentėjusiosios apeliacinio skundo dalis pagrįsta, todėl turi būti tenkinama. L. D. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos jos naudai iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos J. M.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistos atstovavimo išlaidos didintinos iki 1300 Eur.

Dėl J. M. proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. gynėja apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreiškė prašymą priteisti iš nukentėjusiosios 665,50 eurų J. M. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, motyvuojant tuo, kad ir nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje pateikė apeliacinį skundą.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens turėtų išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti atlyginimas baudžiamajame įstatyme nėra numatytas. Dėl šios priežasties tenkinti prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patyrė J. M., iš nukentėjusiosios nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusios L. D. bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. gynėjos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiajai L. D. iš J. M. priteistos 2500 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai L. D. iš J. M. priteistas 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti padidinti iki 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.