Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 31 d. 11.49 val., (duomenys neskelbtini), vai­­ra­vo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilių girtumo laipsnis.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu K. V. pripažino kaltu padarius pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ko­dek­so (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir skyrė administracinę nuobaudą - 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde K. V. prašo 2016 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą pakeisti, paskiriant administracinę nuobaudą be specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba šios teisės atėmimo terminą iš esmės sutrumpinant. Nurodo, kad teismas netinkamai sprendė, jog nėra sąlygų šioje byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apelianto teigimu, teismas nevertino visų pažeidėjo nurodytų aplin­ky­bių visumos ir tokiu būdu nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliantas pateikė įrodymus, kad jo nuolatinė priežiūra ir pagalba reikalinga senai ir ligotai motinai L. V., kuriai nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir kurią apeliantas privalo ir nuolatos vežioja pas gydy­to­jus. Tokia pati pagalba reikalinga ir gretimame kaime gyvenančios sesers A. D. šeimai, kurios vyrui A. D. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Ligotus ir sunkiai besiverčiančius artimuosius K. V. ne tik vežioja pas gydytojus, bet ir remia finansiškai, reguliariai lanko, pristato maisto produktus ir kitas kasdienes prekes. Be K. V. pagalbos šių asmenų gyvenimo kokybė smarkiai pablogėtų, o tas ir nutiks K. V. neturint galimybės vairuoti transporto priemonės. K. V. teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga ne tik vykimui į darbą, bet ir dar­binėje veikloje, kadangi jo pareiga – tiekti įmonės miško kirtimo technikai reikalingas detales, rūpintis jos remontu. Negalėdamas vairuoti automobilio, neturės galimybės atlikti tiesioginių savo pareigų, dėl to neteks pajamų, iškils grėsmė netekti darbo. Tokiu būdu pa­blogės ne tik paties apelianto ir jo šeimos finansinė padėtis, tačiau ir anksčiau nurodytų jo artimųjų padėtis. Paminėtas aplinkybes papildo apelianto padarytos veikos pobūdis, pasireiškęs tuo, kad K. V. vairavimas, esant neblaiviam, susijęs su netikėtai kilusiu poreikiu, pasi­reiš­ku­siu tuo, kad gydymo įstaigoje buvo traumą patyręs jo žentas R. K., kuris pats negalėjo parvairuoti automobilio. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į K. V. skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. V. apeliacinis skundas atmetamas. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, pa-tik­rinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauk­to asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 30¹ straips­ny­je numatytų nuostatų taikymo klausimas, t. y. K. V. prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pa­žei­dimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų nau­jų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nu­bau­di­mą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pa­žei­dimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pa­žeidimu. Svarstant klausimą dėl pažeidėjui paskirtos nuobaudos griežtumo, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas šiurkštus KET pažeidimas, kuris kėlė pa­vojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Nustatyta K. V. at­sakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies ad­mi­nis­tracinį pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas pa­grįstai atsižvelgė į tai, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino pa­da­ręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuo­bau­da pažeidėjui skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą, todėl remiantis nustatytų aplin­ky­bių visuma, K. V. už pažeidimą pagrįstai skirta minimalaus dydžio ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams, kuri tikrai nėra per griežta ar neadekvati padarytam ad­ministraciniam teisės pažeidimui.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vado­vau­damasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti ma­žesnę nuobaudą nei sankcijoje nu­ma­tyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti ad­mi­nis­tracinės nuobaudos. Vadovaujantis teismų praktika, pažy­mė­tina, kad ad­mi­nistracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis tai­syk­lė­mis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pa­žeidėjo asme­ny­bės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.Kauno apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pažeidėjo apeliaciniame skunde išdės­ty­tus motyvus, sprendžia, kad tokių aplinkybių byloje nėra. K. V. padarė pavojingą admi­nis­tra­cinį teisės pažeidimą – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, o tai rodo jo kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokiais veiksmais apeliantas kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir viso eismo saugumui. Ape­lia­ciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad jam kils nepatogumų ir sunkumų vykdyti darbines funkcijas, pasirūpinti motina ir giminaičiais, nesu­daro pagrindo trumpinti teisės vairuoti trans­por­to priemones atėmimo terminą. Tai, jog K. V. netekęs teisės vairuoti transporto prie­mo­nes, patirs finansinių ir buitinių nepatogumų, nėra lai­ky­tinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodyta aplinkybė, kad K. V. važiavo pas žentą į ligoninę, nelaikytina reikšminga bei sudarančia būtinojo reikalingumo sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 31 d. R. K. diagnozuotas čiurnos raiščių plyšimas. 2016 m. rugpjūčio 1 d. R. K. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo (b. l. 37). Taigi, jo būklė nebuvo tokia sunki ir kritinė, dėl kurios K. V. staiga kilo būtinumas važiuoti į ligoninę. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobau­da turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsi­ra­dimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį as­me­nys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju įstatymo tikslas yra taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą apginti visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasek­mių, nepato­gu­mų, susijusių su padarytu pažeidimu.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinė nuobauda K. V. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, atitinka nuobaudų sky­rimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam pažeidimui. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o ape­lia­cinis skundas neten­kinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. V. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Marijampolės rajono apylinkės teis­mo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.