- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-2151-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19932-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- Ž. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2236-375/2011 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui Ž. Ž., išvadą duodančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo formos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-08-10 sprendimo Nr. N2-609-639/2007 dalį dėl išlaikymo formos ir dydžio iš Ž. Ž. sūnui E. Ž. papildomai priteisiant sūnaus E. Ž. išlaikymui periodines 300 Lt dydžio kas mėnesines išmokas iki sūnaus pilnametystės bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 105, 106).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nustatė, kad šalys yra E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 7). Šalių santuoka nutraukta 2007-08-10 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 19-21). Nutraukdamos santuoką šalys sutarė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas perleidžia jam priklausančią ¼ dalį buto su ¼ dalimi ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Sūnui priteisto buto dalies vertė buvo 37 500 Lt. Iki vaiko pilnametystės tai sudarė 163 mėnesiai, todėl vieno mėnesio išlaikymui buvo skirta 230 Lt (37 500 Lt : 163 mėn.). 2009-05-12 Mainų sutarties pagrindu ieškovė savo ¾ ir ¼ dalį sūnaus buto su ūkiniu pastatu išmainė į butą Statybininkų g. 4, Anykščiuose (b. l. 11-113). Pagal dabar galiojantį teismo sprendimą šalių sūnui išlaikymas sudaro 230 Lt kas mėnesį. Per šį laikotarpį su vaiko amžiumi didėjo ir jo poreikiai. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado papildomos išlaidos, skirtinos transportui, maitinimui mokykloje, mokyklinėms prekėms ir kt. Kaip nustatyta iš pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 109), vaikas turi ir specialių poreikių – jam diagnozuota bronchinė astma, plokščiapėdystė, netaisyklinga laikysena. Medikai rekomendavo vaikui baseiną, haloterapiją, vitaminus imuninei sistemai stiprinti. Akivaizdu, jog 230 Lt mėnesinės sumos, teikiamos iš tėvo pusės, neužtenka kasdieniniams vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui patenkinti. Bylos duomenimis atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b. l. 8 - 12, 114, 115). Atsakovas, kaip rodo bylos duomenys, gauna netekto nedarbingumo pensiją, kuri nėra didelė – 676,25 Lt kas mėnesį. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis negali dirbti ir gauti didesnes pajamas. Byloje nėra įrodymų kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad gautų savo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas. Juolab, jog atsakovas turi individualią įmonę, nors jos veikla ir nėra pelninga (b. l. 134-137). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas gali ir privalo teikti didesnį nei 230 Lt išlaikymą. Bylos duomenimis, ieškovė niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus, sveika, turi manikiūrininkės specialybę. Tai, kad vaikui, kaip išlaikymas atitekęs nekilnojamasis turtas - butas nėra nuomojamas ir negaunamos jokios pajamos rodo, jog ieškovė netinkamai jį tvarko, todėl ir negauna pajamų, kurios galėtų duoti naudą vaiko interesų tenkinimui. Dėl to ieškovė ir negali reikalauti perkelti didesnę jų sūnaus išlaikymo naštos dalį tik atsakovui, nes pagal įstatymo nuostatas abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios (CK 3.156 str.1 d.). Įvertinus ieškovės pateiktą poreikių skaičiuotę, poreikius pagrindžiančius įrodymus, bei abiejų šalių turtinę padėtį, teismas laikė, kad abu tėvai gali ir privalo teikti sūnaus išlaikymui po 350 Lt. Tokio dydžio išlaikymas šiuo metu pakankamas tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui ir atitinka šalių turtinę padėtį , todėl reikalavimą tenkino iš dalies priteisiant šalių sūnaus išlaikymui papildomai po 120 Lt dydžio periodinių kasmėnesinių išmokų (230 Lt + 120 lygu 350 Lt). Iš atsakovo priteisė pašto išlaidas, žyminį mokestį valstybės naudai bei ieškovės naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti 2011-07-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą - sumažinti priteistą išlaikymo dydį sūnui iki 60 Lt per mėnesį, arba panaikinus teismo sprendimą bylą perduoti iš naujo nagrinėti; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 260 Lt, pagal pirmosios instancijos teismo ginčijamą sprendimą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu skundu. Motyvuose nurodo:
1) teismas neatsižvelgė į tai, jog šalių sūnus gauna nemokamą maitinimą mokykloje, sūnui nuvykti ir grįžti iš mokyklos suteiktas nemokamas transportas, be to pažymėtina, jog pilnapadystę sūnus turi nuo gimimo;
2) ieškovė keisdama butą gavo priemoką, kurią panaudojo kredito padengimui banke;
3) ieškovė iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistą turtą sąmoningai sumažino mainų sutartimi, iškeisdama turtą, kurio vertė 135 000 Lt į mažesnės vertės butą 60 900 Lt vertės;
4) teismas netikrino sūnaus mokyklos lankomumo, o pateiktas medicininio dokumento išrašas nepatvirtina ieškovės teiginių, jog sūnus nuolat serga, nelanko mokyklos, ji perka medikamentus, maisto papildus, vitaminus;
5) ieškovė pati sąmoningai neieško darbo, nepersikvalifikuoja, nes gauti paramą iš valstybės ir dar reikalauti išlaikymo iš atsakovo yra patogiau;
6) santuokos nutraukimo metu nustatytas išlaikymo dydis – 230 Lt per mėnesį buvo tinkamai apskaičiuotas vaikui ir iš abiejų tėvų sudarė 460 Lt per mėnesį;
7) ieškovė turimą butą Anykščių mieste yra išnuomojusi ir už nuomą gauna pinigus;
8) teismas nevertino atsakovo teikiamos paramos sūnui drabužiais ir kitais daiktais;
9) teismas privalėjo priteisti atsakovo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, remiantis proporcingumo kriterijumi ir CPK 93 str. 2 d. nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą 2011-07-18 sprendimą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2007-08-10 ženkliai pasikeitė šalių sūnaus poreikiai, jis pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomos išlaidos, sūnui diagnozuota astma, netaisyklinga laikysena, kas taipogi reikalauja papildomų išlaidų;
2) po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis, šiuo metu ieškovė neturi darbo, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, t. y. jis turi individualią įmonę, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gauna pensiją;
3) ieškovė ieško darbo, ji yra registruota darbo biržoje, pabrangus vartojimo prekėms, padidėjo ir būtinosios išlaidos;
4) visą laiką ieškovė viena išlaikė ir šalių sūnų, o atsakovas išskyrus 230 Lt daugiau niekaip neprisidėjo prie vaiko išlaikymo;
5) butas, kurį mini atsakovas, buvo iškeistas į kitą nors ir mažesnį bet suremontuotą ir tvarkingą butą, jokių kompensacijų keičiat butus ieškovė negavo, be to, butas, kurį ieškovė iškeitė buvo senos statybos, nesuremontuotas, šildomas malkomis ir vaiko gyvenimo sąlygos buvo blogos, be to sūnui kaip išlaikymas buvo priteista tik ¼ šio buto;
6) nepagrįstas apelianto argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi jos buvo priteistos vadovaujantis CPK 93 str.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą (civ. byla Nr. N2-609-639/2007) iš atsakovo sūnaus E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, priteista atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti ¼ dalis buto su ¼ dalimi ūkio pastato, kitas ūkio pastatas ir viralinė, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20). Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti 2007-08-10 sprendimo dalį dėl išlaikymo formos ir dydžio ir papildomai sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo po 300 Lt dydžio periodinių kasmėnesinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies ieškinį patenkino – pakeitė 2007-08-10 Anykščių rajono teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo formos ir dydžio, priteisiant sūnaus išlaikymui iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos po 120 Lt dydžio periodinių kasmėnesinių išmokų iki sūnaus pilnametystės (t. 2, b. l. 24).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pasikeitimą (atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, (b. l. 8 - 12, 114, 115), gauna netekto nedarbingumo pensiją - 676,25 Lt kas mėnesį, turi individualią įmonę, nors jos veikla ir nėra pelninga, tuo tarpu ieškovė niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus, sveika, turi manikiūrininkės specialybę), šalių nepilnamečio sūnaus poreikių pasikeitimą (su vaiko amžiumi susijusių poreikių padidėjimą – šalių sūnus šiuo metu yra 8 metų amžiaus, pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomos išlaidos, be to, vaikas turi specialių poreikių – jam diagnozuota bronchinė astma, plokščiapėdystė, netaisyklinga laikysena, dėl ko vaikui gydytojų rekomenduotina lankyti baseiną, haloterapiją, naudoti vitaminus imuninei sistemai stiprinti) ir interesus (vaikui būtinus elementarius poreikius – maistui, pragyvenimui, drabužiams/avalynei), pagrįstai pakeitė priteistą išlaikymą turtu - papildomai priteisdamas iš atsakovo po 120 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad šalių sūnui 2007-08-10 sprendimu priteistas išlaikymas turtu yra pakankamas. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ir šalys to neginčija, kad pagal dabar galiojantį teismo sprendimą (sūnaus išlaikymui priteisto buto dalies vertę) šalių sūnui išlaikymas sudaro 230 Lt kas mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismu sprendimo netgi padidintas išlaikymo dydis, priteistas iš atsakovo jo sūnui (350 Lt), nesudaro net pusės šiuo metu galiojančios minimalios mėnesinės algos (800 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau priteista 230 Lt išlaikymo per mėn. suma, atsižvelgiant į sūnaus amžiaus, vaikui būtinus elementarius poreikius, yra akivaizdžiai per maža ir negali užtikrinti net būtiniausių vaiko poreikių (maistui, pragyvenimui, drabužiams/avalynei, mokymosi priemonėms). Kaip jau aukščiau konstatavo teisėjų kolegija, būtinumą padidinti sūnui priteistą išlaikymo dydį sąlygoja ir tai, kad vaikas turi sveikatos problemų: serga bronchine astma, todėl būtinos papildomos išlaidos sūnaus gydymui (vaistams, periodiškais skiriamoms medicininėms procedūroms). Pastarąsias aplinkybes, t.y. aplinkybes, kad vaiko poreikiai dėl jo amžiaus, popamokinės veiklos (intensyviai lanko būrelius), specialių poreikių dėl sveikatos problemų, padidėjo pažymėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė (t. 2., b. l. 21).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog ieškovė pati sąmoningai neieško darbo, nepersikvalifikuoja, nes gauti paramą iš valstybės ir dar reikalauti išlaikymo iš atsakovo yra patogiau, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pakeisdamas išlaikymo dydį (jį padidindamas) tinkamai įvertino abiejų šalių, tiek ieškovės, tiek atsakovo esamą turtinę padėti, abiejų galėjimą ar negalėjimą ateityje pagerinti savo turtinę padėtį, į šalių pastangas gauti didesnes pajamas, jų išsilavinimą, sveikatą, amžių, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, pagrįstai konstatavo, jog abu tėvai gali ir privalo teikti sūnui išlaikymą lygiomis dalimis – kiekvienas turi skirti išlaikymui po 350 Lt.
Apelianto paaiškinimai apie epizodinę paramą (vaiko aprūpinimą drabužiais ir kitais daiktais) negali būti argumentu sprendžiant dėl nuolatinio išlaikymo teikimo ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tokį išlaikymą teikti. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (CK 3.201 str. 1 d., 2 d.).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės (CK 3.201 str., 3.192 str.) bei procesinės (CPK 185 str.) teisės normas dalyje dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, dėl ko padarė pagrįstas išvadas (CPK 330 str.), todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, t. y. kad teismas nepagrįstai iš ieškovės nepriteisė atsakovui jo turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, remiantis proporcingumo kriterijumi ir CPK 93 str. 2 d. nuostatomis. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš teismo sprendimo nustatyta, jog ieškovės teismui paduotas ieškinys buvo patenkintas 40 proc. (teismas padidino šalių sūnui priteistą išlaikymą iš atsakovo 120 Lt periodinėmis išmokomis, o ne 300 Lt – kaip prašė ieškovė), todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nepriteisė atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintinas - proporcingai atmestai ieškinio daliai (60 proc.) iš ieškovės atsakovo naudai priteisiant 240 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (400x60 proc.) pirmosios instancijos teisme, pagal byloje pateiktą 2011-03-07 pinigų mokėjimo kvitą. Apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos 300 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Padarius įskaitymą ieškovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų už advokato teisinę pagalbą), iš atsakovo ieškovei priteistina – 60Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 60 Lt (šešiasdešimt litų) ieškovei A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.