- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- 1-1377-486/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, kaltinamajam A. Š., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui G. L., laiduotojui V. S., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2023-03-02, apie 01.00 val., vairavo automobilį „Nissan Xtrail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai pastebėjo jo vairuojamą minėtą automobilį, kuris važiavo lėtai, beprasmiškais ratais, dėl ko policijos pareigūnams kilus įtarimui, minėtą automobilį sustabdžius Laisvės pr. netoli pastato, pažymėto Nr. 10, tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį su draugu. Suvartota alkoholio buvo tikrai nemažai. Kaip jam kilo tokia mintis sėsti prie automobilio vairo, šiuo metu kaltinamasis protu nesuvokia. Tačiau jis važiavo į naktinę parduotuvę dar nupirkti alkoholio, kurią jis žinojo iš anksčiau. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino blaivumą. Kaltinamasis viską atsimena, tai nepateisinama. A. Š. prašo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojui V. S., kuris yra jo direktorius, sieja glaudūs ryšiai.
Tokiu būdu A. Š., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo A. Š. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
2023-03-02 Vilniaus AVPK vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-03-02, apie 00.55 val., dirbant kartu su vyr. specialistu Ž. A (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilį NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nutarė patikrinti, nes įtartinai važiavo lėtai ir ratais. 2023-03-02, 01.00 val., sustabdė automobilį Vilniuje, Laisvės pr., kryptis link Savanorių žiedo. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės už vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo pats prisipažino, kad valandą prieš vartojo alkoholinius gėrimus, sakė, kad gėrė daug alaus. 01.07 val. per pirmą pūtimą buvo nustatytas 3.02 prom. girtumas, 01.27 val. per antrą pūtimą buvo nustatytas 3.07 prom. girtumas. Asmuo su parodymais sutiko. Automobilis priklauso jo paties įmonei UAB (duomenys neskelbtini) Reagavimo valdybos vyr. tyrėjas nurodė, kad automobilio galima nepaimti, todėl automobilis buvo perduotas jo draugui M. L.. Asmuo paleistas namo kartu su draugu, orientuojasi, suvokia ką daro ir kur randasi (b. l. 1).
2023-03-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BODY vaizdo įrašų apžiūra:
1) Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-yn16w“, kurio trukmė yra 07:23 min. Vaizdo įrašui prasidėjus matoma, kad policijos pareigūnas eina link automobilio. Už automobilio vairo sėdi vyras, keleivio vietoje sėdi moteris. Į pareigūno klausimą ar vartojote alkoholį, vairuotojas atsako, kad taip, vartojo prieš valandą laiko. Vyras nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vyras išlipa iš automobilio ir prieina prie pareigūnų tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. Prie pareigūnų privažiuoja vyras, kuriam buvo perduotas automobilis. Daugiau reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.
2) Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-eogr9“, kurio trukmė yra 25:32 min. Pareigūnas duoda vairuotojui papūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 3,02 promilių girtumas. Pareigūnas tikrina bendrą asmens būklę, vairuotojas eina pėda po pėdos, su pirštu liečia nosies galą. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Antru pūtimu vyrui nustatytas 3,07 promilių girtumas. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. ( b. l. 19-21)
2023-03-03 VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 38, 39-40, 41).
2023-03-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis A. Š. savanoriškai pateikė automobilio „Nissan Xtrail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją, kuris patvirtina, kad šis automobilis registruotas juridinio asmens MB (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 43-45, 46).
„EMPREKIS“ duomenimis vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2023 m. vasario mėn. automobilio „Nissan X-Trail“ be PVM 11731,50 Eur, su PVM 14850,00 Eur ( b. l. 42).
2023-03-02 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas automobilis „Nissan Xtrail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio pastebėti smulkūs apibraižymai (ant viso automobilio). Pridėta fotolentelė (b. l. 30-32, 33-37).
2023-02-03 neblaivumo nustatymo akte nurodyti A. Š. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę eiti tiesia linija – pėda po pėdos asmuo gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) asmuo gali. Asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 1 valandą (b. l. 77).
Alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB - 0102, patikros sertifikatas Nr. 1752695, pirmuoju tikrinimu 01:07 val. nustatytas 3,02 promilių girtumas, antru pūtimu 01.27 val. 3,07 promilių girtumas (b. l. 78, 79)
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,02 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo parodymai, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato padėjėjo G. L. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo (b. l. 140).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis).
Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis A. Š. anksčiau neteistas, (b. l. 47), anksčiau baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, bet pažeidimai nepriskirtini itin šiurkštiems (b. l.55-67 ), dirba (b. l. 66), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose arba dėl priklausomybės ligų, byloje nėra.
Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas V. S. yra kaltinamojo direktorius. Nėra teistas (b. l. 147), baustas administracine tvarka (b. l. 148-149), dirba, charakterizuojamas teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad yra vedęs, turi šeimą, vaikų. Paaiškino, kad A. Š. yra jo verslo partneris, dėl to jį pažįsta gerai, bendrauja ir šeimomis. Patikino ir tai, kad kaltinamasis tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, šis įvykis tai daugiau klaida, vienkartinis atvejis. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju A. Š. vairavo transporto priemonę kai jo organizme buvo nustatytas kraujuje 3,02 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo sunkaus girtumo laipsnį, į tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 3 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Nissan Xtrail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso įmonei, kurioje jis dirba (b. l. 43-45, 46).
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, įvertinant, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui priteistina konfiskuotino turto „Nissan X-Trail“ vertė 14 850,00 eurų (b. l. 42).
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinos, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti A. Š. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 3 d.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį V. S., gim.(duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1377-486/2023 A. Š. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 3 d. A. Š. vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, priteisiant valstybės naudai automobilio „Nissan Xtrail“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 14850,00 (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.