Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-13 · Administracinė byla Nr. I-4353-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
I-4353-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02265-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus pataisos namams, Alytaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4353-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-02265-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 37.6, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus pataisos namams ir Alytaus pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. NN-104, atsižvelgdamas į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2017 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 33-4(J), nutarė nuteistąjį R. M. perkelti iš Vilniaus PN į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN) tęsti bausmės atlikimo (b. l. 29)

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą ir prašo:

1) panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. NN-104.

2) įpareigoti Kalėjimų departamentą priimti naują nutarimą dėl perkėlimo į kitus pataisos namus.

Paaiškino, kad nesutinka su nutarimu, kadangi į Alytaus PN buvo perkeltas be jo žinios, neatsižvelgus į jo nuomonę, kuriuose pataisos namuose norėtų atlikti bausmę. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus PN bausmę atlieka asmenys, sergantys ŽIV, todėl yra tikimybė ir pačiam užsikrėsti šia liga. Artimieji galvoja, kad jis jau yra užsikrėtęs ŽIV, todėl pradėjo vengti bendravimo su juo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 13-16) paaiškino, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).

Atsakovas išdėsto teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, nuostatas ir nurodo, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - BVK) nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 str. 4 d.).

Kalėjimų departamento direktorius, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus, 2017 m. birželio 22 d. patvirtino Vilniaus PN 2017 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 33-4(J) „Dėl Vilniaus pataisos namų reorganizacijos ir dalies nuteistųjų perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų atskiro sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Alytaus pataisos namus“ (toliau - ir Išvada). Išvadoje nurodoma, kad Vilniaus PN direktorius, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą dėl Vilniaus PN reorganizacijos ir dalies nuteistųjų perkėlimo į Alytaus PN, nustatė jog Vilniaus PN administracija gavo Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 22 d. pažymą Nr. LV-987 (toliau - Pažyma), kurioje, be kita ko, pažymėta, kad siekiant efektyviau naudoti valstybės lėšas, optimizuoti Vilniaus PN valdymą užtikrinti efektyvią nuolatinę nuteistųjų priežiūrą jų izoliaciją ir pataisos namų apsaugą taip pat darbuotojų saugumą darbo metu bei įgyvendinti dinaminio saugumo koncepciją yra tikslinga nuteistuosius atliekančius laisvės atėmimo bausmę atskirame sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) perkelti į įstaigos atskirojo sektoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), II-ąjį nuteistųjų gyvenamąjį korpusą. Pažymoje dėl nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę atskirajame sektoriuje (duomenys neskelbtini), perkėlimo siūloma, be kita ko, atlikti 3-ojo būrio nuteistųjų, atliekančių bausmę atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini), 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrame aukšte, perkėlimą tolimesniam bausmės atlikimui į kitas įkalinimo (viso 41 nuteistasis). Išvadoje pažymima, jog siekiant išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją Vilniaus PN bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą, vadovaujantis Pažyma, BVK 69 straipsnio 1 dalimi ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Aprašas) 3.2.1 papunkčiu, siūloma: perkelti 20 nuteistųjų iš Vilniaus PN atskiro sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Alytaus PN, tarp jų ir pareiškėją R. M..

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl gali objektyviai ir kompetentingai spręsti klausimus bei teikti siūlymus, susijusius su nuteistųjų laikymu, izoliavimu, taip pat poreikiu nuteistąjį, BVK 69 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo.

Kalėjimų departamento direktorius, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus, 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. NN-104 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 3.2 papunkčiu, ir atsižvelgdamas į Išvadą, nutarė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo.

Pažymi, kad nuteistojo perkėlimas į iš vienos pataisos įstaigos į kitą nėra nuobauda ar kitoks jo teisių suvaržymas, tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklą. Mano, kad šio ginčo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ar būtų pažeidęs imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su pataisos įstaigų vidaus tvarka, bei, kad galimai neteisėtai ir nepagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 56-58) paaiškino, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. BVK 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis (8 str.) duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ar gydymą turi būti laikoma konfidencialia ir suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Taigi, apie tai ar nuteistasis yra infekuotas ŽIV žino jį gydantis gydytojas ir jis pats.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NN-104, kuriuo buvo nutarta nuteistąjį R. M. perkelti iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo, pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 29).

BVK 69 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Aprašas, pagal kurio 3.2 punktą iš vienos pataisos įstaigos į kitą nuteistąjį leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, šia tvarka: 1) kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga; 2) išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; 3) patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą; 4) nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai; 5) nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Paprastai išimtinės aplinkybės, kliudančios nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra pateikiamos perkeliančiosios įstaigos išvadoje, kuri laikytina Kalėjimų departamento administracinio akto perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą motyvuojamąja dalimi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Iš Vilniaus PN 2017 m. birželio 09 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 33-4(J) ,,Dėl Vilniaus pataisos namų reorganizacijos ir dalies nuteistųjų perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų atskiro sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Alytaus pataisos namus“ (b. l. 19–21) nustatyta, kad Vilniaus PN administracija gavo Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 22 d. pažymą Nr. LV-987 (b. l. 25-28), kurioje pažymėta, kad Vilniaus PN atskirajame sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atlieka 54 nuteistieji, iš kurių 1-as nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) atskirojo sektoriaus atlieka jam paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, 5 nuteistieji laikomi Pusiaukelės namuose bei 48 nuteistieji (buvę pareigūnai) atlieka bausmę atskirojo sektoriaus gyvenamojoje zonoje (iš jų 1-as nuteistasis yra drausmės grupėje).

Išvadoje konstatuota, kad atsižvelgiant į tai bei siekiant efektyviau naudoti valstybės lėšas, optimizuoti Vilniaus PN valdymą, užtikrinti efektyvią, nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, jų izoliaciją ir pataisos namų apsaugą, taip pat darbuotojų saugumą darbo metu bei įgyvendinti dinaminio saugumo koncepciją yra tikslinga nuteistuosius atliekančius laisvės atėmimo bausmę atskirame sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) perkelti į įstaigos atskirojo sektoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), II-ąjį nuteistųjų gyvenamąjį korpusą. Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę atskirajame sektoriuje (duomenys neskelbtini) perkėlimui siūloma atlikti šias priemones ir darbus: 3-ojo būrio nuteistuosius, atliekančius bausmę atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini),1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrame aukšte, perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į kitas įkalinimo (41 nuteistasis); 2-ojo būrio nuteistuosius, atliekančius bausmę atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini),1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrame aukšte, perkelti j kitus nuteistųjų būrius, esančius I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso trečiame ir ketvirtame aukštuose; atlikus 1-ame ir 2-ame punktuose numatytas priemones, I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrame aukšte bus laisvos 104 nuteistųjų gyvenamosios vietos, į kurias bus perkelti Il-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso, t. y. 8-o ir 9-o būrių nuteistieji, (šiuo metu 61 nuteistasis); išskyrus Priklausomybių reabilitacijos grupėje esančius nuteistuosius.

Išvadoje nurodyta, kad siekiant išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją Vilniaus pataisos namuose bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą, vadovaujantis Kalėjimų departamento 2017 m. kovo 22 d. pažyma Nr. LV-987 ir BVK 69 straipsnio 1 dalimi bei Aprašo II skyriaus 3, 3.2, ir 3.2.1 punktais, siūloma perkelti žemiau nurodytus nuteistuosius iš Vilniaus PN atskiro sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Alytaus pataisos namus, tame tarpe ir R. M..

Pažymėtina, kad minėta Išvada buvo suderinta su Alytaus PN direktoriumi (b. l. 22-24), 2017 m. birželio 21 d. patvirtinta Kalėjimų departamento l. e. direktoriaus pareigas (b. l. 19) ir skundžiamu Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. NN-104 pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo.

Teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus procedūrą inicijavo tokius įgaliojimus turintis subjektas – Vilniaus PN, pateikdamas Kalėjimų departamentui Išvadą. Kalėjimų departamento l. e. pareigas direktorius pritarė Vilniaus PN siūlymui perkelti be kitų nuteistųjų ir pareiškėją į Alytaus PN, Išvadą patvirtino ir priėmė ginčijamą nutarimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo perkėlimas iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą buvo atliktas kompetentingų subjektų ir laikantis pagrindinių procedūrų bei taisyklių, kurias nustato BVK 69 straipsnis ir Aprašo 3 punktas.

Ginčijamo nutarimo faktinis pagrindas, t. y. išimtinės aplinkybės, kliudančios pareiškėją toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje yra išsamiai aprašytos Vilniaus PN Išvadoje. Kaip matyti iš Išvados, esminis pareiškėjo perkėlimo motyvas yra tas, kad Vilniaus PN direktorius, siekdamas efektyviau naudoti valstybės lėšas, optimizuoti Vilniaus PN valdymą, užtikrinti efektyvią nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, jų izoliaciją ir pataisos namų apsaugą taip pat darbuotojų saugumą darbo metu bei įgyvendinti dinaminio saugumo koncepciją, neturi galimybės visų Vilniaus PN esančių nuteistųjų juose kalinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad Vilniaus PN Išvadoje yra išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, kurios laikytinos išskirtinėmis, keliančios grėsmę Vilniaus PN bausmes atliekančių nuteistųjų bei šioje įstaigoje dirbančių pareigūnų ir darbuotojų sveikatai, viešajai tvarkai, todėl Kalėjimų departamentas teisėtai ir pagrįstai taikė išimtį iš BVK 69 straipsnyje nustatytos taisyklės ir priėmė ginčijamą nutarimą.

Teismas pažymi, kad teisės aktai aiškiai nustato nuteistųjų perkėlimo į kitą pataisos įstaigą tvarką, kurioje reikalavimas atsižvelgti į nuteistojo pageidavimą kalėti jo nurodytoje įkalinimo įstaigoje nenustatyti.

Dėl pareiškėjo teiginių apie kalinimą su ŽIV infekuotais asmenimis, pažymėtina, kad BVK 70 straipsnio 4 dalyje, kurioje kalbama apie kalinamų asmenų izoliavimo reikalavimus, nėra nustatyta, kad gali būti izoliuojami ŽIV infekuoti asmenys. Remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr.36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Metodinių rekomendacijų „ŽIV/AIDS prevencija ir kontrolė laisvės atėmimo vietose“, parengtų Lietuvos AIDS centro direktoriaus, 26 punkte taip pat nurodyta, kad ŽIV infekuotų kalinamųjų ir nuteistųjų nerekomenduojama atskirti ar izoliuoti nuo kitų, o 30 punkte nurodyta, kad reikėtų stengtis formuoti teigiamą kalinamųjų ir nuteistųjų požiūrį į ŽIV infekuotus ar sergančius AIDS asmenis, siekiant išvengti jų diskriminacijos ir išgyvendinti baimę bei prietarus, supančius ŽIV infekuotus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės nuostatos nenumato pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, pareiškėjo argumentai atmestini.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti skunde išdėstytais ar kitais argumentais. Nenustačius pagrindo naikinti ginčijamo nutarimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas