- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- II-738-946/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00589-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Advokatai
- Paulius Alšauskas
- Kategorijos
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. S. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11623-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23198861876.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. birželio 15 d. nutarimu R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 1100 Eur bauda.
Šalies argumentai
R. S., nesutikdamas su Institucijos vyresniosios tyrėjos jo atžvilgiu priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodyta, jog pareiškėjas su jam inkriminuojama veika nesutiko, teikė paaiškinimus žodžiu ir raštu, aiškino, kad kontakto su stovinčiu automobiliu nepajuto ir nesuprato, todėl nuvažiavo. Sužinojus, kad buvo atsitrenkęs į automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šį faktą ir kaltę pripažino ir dėl įvykio gailisi. Ruošdamasis administracinės bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka R. S. suklydo ir pasižymėjo klaidingą būsimo posėdžio datą – 2023 m. birželio 16 d. 9.00 val. (kai byla buvo nagrinėjama 2023 m. birželio 15 d.). Kad byla jau išnagrinėta, suprato tiktai 2023 m. birželio 16 d. ryte, gavęs elektroninį pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie jam paskirtą 1100 Eur nuobaudą.
Pareiškėjas skundžia 2023 m. birželio 15 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko kliudė stovintį automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Apie padarytą turtinę žalą vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nutarimu paskirta galutinė administracinė nuobauda 1100 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nutarimas priimtas tinkamai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių ir įrodymų, neatsižvelgiant į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normas, kvalifikuojant atliktą pažeidimą, todėl yra naikintinas.
2023 m. vasario 16 d. pareiškėjas svečiavosi (duomenys neskelbtini), pas savo merginą R. D., su kuria tuo metu artimai draugavo jau daugiau kaip metus. Pareiškėjas dažnai lankydamasis tuo adresu, atvažiavęs automobiliu, parkuodavosi prie (duomenys neskelbtini) namo paprastai toje pačioje aikštelės vietoje, iš kurios išvažiuojama atbuline eiga. Taigi, buvo įpratęs, kad išvažiuojant atbuline eiga, gatvelėje, kur stovėjo „Ford“ automobilis, jokių priparkuotų automobilių nebūna, nes toje vietoje stovėti draudžia Kelių eismo taisyklės. Apie 19.33 val., jau sutemus, išvažiuojant atbuline eiga ir automobilyje grojant muzikai, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir nesitikėjo, kad toje vietoje gali būti automobilis. Pavažiavęs atbulas reikiamą atstumą, sustojo (sustojimas sutapo su atsirėmimu į „Ford“ automobilio galinės dešinės pusės dureles/sparną), nieko nepajutęs pradėjo važiuoti į priekį ir išvažiavo. Kad tokio minimalaus kontakto vairuotojas galėjo nepastebėti, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Institucijos pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, neįvertino pareiškėjui palankių įvykio aplinkybių. Pareigūnas išvadai padaryti, kad R. S. turėjo jausti ir suprasti, jog apgadino automobilį, tačiau tyčia pasišalino iš įvykio vietos, rėmėsi išimtinai „Ford“ automobilio nuotraukomis, kur užfiksuoti automobilio sužalojimai, tačiau likę kiti įrodymai (pvz.: vaizdo įrašas ir automobilio „Audi Q5“ nuotraukos) nebuvo tirti arba tinkamai įvertinti, o būtent: pareigūnai, vertindami „Ford“ automobilio sužalojimus ir darydami išvadą dėl tyčios, nevertino automobilio „Audi Q5“ sužalojimo masto – minėto automobilio sužalojimai yra vos matomi, įbraukimai galinėje bamperio dalyje, kuriuos pareiškėjas pastebėjo daug vėliau po įvykio, plaudamas automobilį. Tuo pačiu principu vertinant „Audi Q5“ sužalojimus, galima daryti išvadą, kad tokie menki sužalojimai atsirado dėl ypač menko kontakto, kurio bet kuris vidutinis vairuotojas panašiomis aplinkybėmis galėjo ir nepastebėti. Skundžiamame nutarime taip pat neaptartas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai užfiksuotas automobilio manevras. Vaizdo įraše (19.33 min.) matosi, kad automobilių kontaktas buvo netiesioginis ir nesmūginis, o brauktinis, kai automobilio sustojimas važiuojant atbuline eiga sutapo su jo atsirėmimu į „Ford“ automobilį. Tokio kontakto metu, kai nežymiai atsirėmus liečiasi/braukiasi tik labiausiai atsikišusios automobilių dalys, bet kuris vidutinis vairuotojas smūgio galėjo ir nepajusti. Iš vaizdo įrašo matosi, kad dėl menko kontakto net nesuveikė „Ford“ signalizacija (nesumirksėjo žibintai), „Ford“ automobilis nežymiai sujudėjo, o vairuojamas „Audi“ automobilis išliko stabilus, tad natūralu, kad toks kontaktas buvo nejuntamas.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog „Audi Q5“ automobilis sveria nuo 1865 iki 2445 kg, o „Ford Focus“ 1413-1970 kg, tad veikiant fizikos dėsniams, susidūrus objektams lengvesni objektai įtakojami labiau, kas lemia ir skirtingą sužalojimų mastą. Tad natūralu, kad pareiškėjas, sėdėdamas sunkesniame ir tvirtesniame automobilyje, galėjo tokio kontakto nepajusti.
Be to, pareiškėjas yra pakankamai jaunas vairuotojas, neturintis didelės patirties ir praktikos; ypač automobiliui patenkant į autoįvykį. Pareiškėjo vairavimo stažas - nuo 2020 m. kovo 21 d., tad natūralu, kad jis nėra toks įgudęs ir patyręs vairuotojas, kaip didesnį stažą turintis, kuris suprastų net menkiausią automobilio prisilietimą. Vaizdo įrašas tik patvirtina, kad automobilio vairuotojas neišlipo, o natūraliai užbaigė manevruoti ir išvažiavo. Be to, automobilyje „Audi Q5“ nėra įrengtos parkavimo asistento sistemos, kas būtų pagelbėję vairuotojui pastebėti kliūtį, o pats įvykis įvyko jau tamsiu paros metu, kai pareiškėjas darydamas įprastą manevrą (vairuodamas atbuline eiga) nesitikėjo, kad draudžiamoje stovėti vietoje bus paliktas „Ford“ automobilis, kurio ir nepastebėjo.
Skundžiamame nutarime jokių įrodymų ar pagrįstų išvadų, kad pareiškėjas tyčia pasišalino ir įvykio vietos, bylą nagrinėjęs pareigūnas nenustatė ir šiuo atveju kaltė nėra preziumuojama. Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios pasišalinant iš eismo įvykio, o nesant tyčios, padaryta veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Tyčios pareiškėjo veiksmuose nebuvimą patvirtina ir tai, jog pareiškėjas, sužinojęs, kad yra kaltinamas pasišalinimu iš įvykio vietos, bendradarbiavo su pareigūnais padedant aiškintis įvykio aplinkybes bei nebandė paslėpti automobilio ar užmaskuoti automobilio nubrozdinimų, atsiradusių po įvykio.
Pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui, yra reikšmingas ir padarytos žalos dydis, tačiau byloje nėra leistinų įrodymų apie žalos dydį, nėra duomenų ar nukentėjusysis gavo kompensaciją, išmokėtą draudimo bendrovės, ar automobilis buvo realiai suremontuotas ir kokia tokio remonto kaina (žala). Apie padarytą žalą buvo sprendžiama iš dokumentų, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl ir dėl šios priežasties nutarimas yra naikintinas.
Pareiškėjas įvykio padarymo metu buvo blaivus, jo vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu, o atsakomybės vengimą paneigia aplinkybės, jog pareiškėjas, sužinojęs, kad yra kaltinamas pasišalinimu iš įvykio vietos, bendradarbiavo su pareigūnais padedant aiškintis įvykio aplinkybes. Taip pat jis nebandė paslėpti automobilio ar užmaskuoti automobilio nubrozdinimų, atsiradusių po įvykio, priešingai, pareiškėjas aprodė automobilį policijos pareigūnams, pasirašė ANK protokolą bei davė rašytinius ir žodinius paaiškinimus, jis niekada nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neteistas (b. l. 3-9).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. S. ir jo įgaliotasis atstovas advokatas Paulius Alšauskas pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti. R. S. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta, nors buvo neatidus bei nepakankamai rūpestingas ir atsitrenkė į „Ford“ automobilį, tačiau susidūrimo nejautė, todėl prašo parkvalifikuoti jo padarytą veiką į švelnesnę.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į R. S. skundą nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais ir prašo skundą atmesti bei palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime į skundą nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo faktą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „Eismo įvykio video (19.33val.).mp4“. Vaizdo įrašas yra 58:53 min. trukmės. Vaizdo įrašo 15:51 min. (ekrano kairėje pusėje matomas laikas 19:32:51) matyti, kad iš aikštelės atbuline eiga išvažinėja automobilis „Audi“. Vaizdo įrašo 16:02 min. (ekrano kairėje pusėje matomas laikas 19:33:02) matyti, kaip automobilis „Audi“ galine dalimi atsitrenkįa į gatvėje stovintį automobilį, kuris po kontakto sujuda. Po kontakto automobilis „Audi“ pradeda važiuoti priekine eiga, matyti, kad automobilis „Audi“ akivaizdžiai padidina greitį, pristabdo ties kelio sankirta ir iš įvykio vietos išvažiuoja.
ANK nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz.: pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja.
Vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus nustatyta, kad apgadinimai ant nukentėjusiojo transporto priemonės „Ford“ buvo akivaizdūs, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Taip pat apie padarytą turtinę žalą ir jos dydį patvirtina byloje nukentėjusiojo pateikti duomenys apie padarytos žalos dydį, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Aplinkybę, kad pareiškėjas matė ir jautė kontaktą taip pat patvirtina ir tai, kad pareiškėjas R. S. važiuodamas atbulomis kontaktavo su vairuotojo pusės galu, tai yra kairės pusės galine šonine dalimi, kuri yra arčiausiai matymo ir stebėjimo ploto per vairuotojo pusės šoninio vaizdo veidrodėlį važiuojant atbulomis. Akivaizdu, kad esant tokioje transporto priemonių padėtyje, kokia užfiksuota vaizdo įraše, pareiškėjas per vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį ne tik, kad galėjo matyti, tačiau ir matė, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą transporto priemonę, kadangi per minėtą veidrodėlį pareiškėjas aiškiai galėjo matyti susidariusią situaciją, tai yra, kad kliudė kitą automobilį ir nėra likę jokio tarpo iš šono. Važiuojant atbulomis vairuotojas privalo dairytis į abiejų pusių galinio vaizdo veidrodėlius. Kelių eismo taisyklės vairuotojus įpareigoja būti ypatingai atidiems važiuojant atbulomis, nes toks važiavimas yra žymiai pavojingesnis lyginant su važiavimu į priekį.
Institucija taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjas nesitikėjo, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis galėjo būti automobilis, taip pat, kad kontaktas buvo minimalus ir pareiškėjas jo galėjo nepastebėti. Institucijos teigimu, vairuotojai kelyje turi ne tikėtis ar nesitikėti tam tikrų aplinkybių, vairuotojų pareigos ir taisyklės, kurių privalo laikytis kelyje yra apibrėžtos Kelių eismo taisyklėse. Šių taisyklių pagrindu galima padaryti išvadą, kad vairuotojų pareigos kelyje yra grindžiamos ne tikėjimosi ar nesitikėjimo aspektais, o konkrečiomis įstatymo numatytomis taisyklėmis, šiuo atveju pareiškėjas turėdamas imtis visų būtinų atsargumo priemonių, šio reikalavimo nevykdė, skunde nurodomos aplinkybės „nesitikėjo kad toje vietoje gali būti automobilis“ pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra susipažinęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimais ir savo vairavimo ypatumus grindžia tikėjimo ar nesitikėjimo aspektais. Taip pat Institucija kategoriškai nesutinka, kad kontaktas buvo minimalus. Akivaizdu, kad kontaktas nebuvo minimalus, kontakto tarp pareiškėjo vairuojamo automobilio ir nukentėjusiojo stovinčio automobilio metu, nukentėjusiojo automobilis sujuda, pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės stabdžių žibintai užsidega tik kontakto metu, kas akivaizdu, kad automobilis iš anksto nebuvo stabdomas ir tikėtina, kad pareiškėjas per vėlai pamatęs, kad jau kliudo kitą transporto priemonę staigiai spaudžia stabdžių pedalą. Įvykio vieta buvo apšviesta. Pareiškėjas ne tik, kad puikiai galėjo matyti patį kontaktą, tiek kliūtį, esančią už jo vairuojamo automobilio, per vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, kadangi pareiškėjo automobilio trajektorija buvo tokia, kad vaizdas jam puikiai matėsi, taip pat ir turėjo būdamas automobilyje jausti, kad kliudė kitą transporto priemonę, kuri po smūgio akivaizdžiai sujuda. Be to, pareiškėjo vairuojamas automobilis pajudėjo iškarto po kontakto, kuris nėra natūralus kaip ir pats važiavimo atbuline eiga manevras, kuris nebuvo užbaigtas natūraliai, o tik dėl to, kad buvo atsitrenkta į kitą automobilį, automobilis priekine eiga pajuda staigiai, kas įrodo, kad pareiškėjas puikiai suprato, kas įvyko ir siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Po įvykio pareiškėjo neišlipimas iš vairuojamos transporto priemonės jokiu būdu nešalina jo atsakomybės, kadangi akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas siekė pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi suprato, jog sukėlė eismo įvykį. Tiek ant nukentėjusiojo, tiek ant pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės apgadinimai yra ne minimalūs, apgadinimai yra akivaizdūs ir pastebimi, apgadinimai yra gana plataus masto.
Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas, o pareiškėjui paskirta bauda laikantis baudos skyrimo taisyklių, įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, tai yra vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis (b. l. 20-23).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad apgadinimus pamatė tik per Velykas, balandžio mėnesį, automobiliu „Audi Q5“ naudojasi jos sūnus R. S.. R. S. jai nurodė, kad jam į automobilį kažkas įvažiavo, tačiau apgadinimai buvo minimalūs, todėl į policiją nesikreipė.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. D. parodė, kad yra R. S. draugė, tačiau paties įvykio nematė. Įvykio metu buvo šalia, tačiau jokio kontakto nejautė.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. G. parodė, kad R. S. sutiko su nusižengimo padarymu, tačiau neigė pasišalinimą. Iš vaizdo įrašo nustatė, jog kontakto R. S. negalėjo nepajusti, kontaktą taip pat turėjo matyti per veidrodėlius, iš įvykio vietos išvažiavo padidinęs greitį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23198861876 esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. G., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. S. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 1100 Eur bauda. R. S. buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. vasario 16 d. 19 val. 33 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko kliudė stovintį automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Apie padarytą turtinę žalą vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 1-3).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. S. neginčija aplinkybės, kad atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį, tačiau nesutinka su jo nubaudimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, teigdamas, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis nejautė kontakto su kitu automobiliu.
ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (Kelių eismo taisyklių 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (Kelių eismo taisyklių 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Kelių eismo taisyklių 221 punktas).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
Tiek apklaustas teismo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame skunde R. S. teigė, kad įvykio dieną jis važiavo atbuline eiga ir nejuto jokio kontakto su automobiliu „Ford“, tai yra nesuprato, jog į minėtą automobilį atsitrenkė, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Taigi, iš administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. parodymų visumos matyti, kad jis pripažino kaltę ir administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos. Po eismo įvykio duotuose rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad R. S. taip pat sutiko dėl padaryto nusižengimo padarymo, aplinkybės, kad kontakto su kitu automobiliu nejautė - nenurodė (administracinio nusižengimo byla ROIK: 23198861876, b. l. 16, 39). Vis dėlto, teikdamas skundą teismui, pareiškėjas R. S. nurodo, kad nesitikėjo, jog įvykio vietoje stovės automobilis, todėl važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, tačiau taip pat nurodė, kad jokio kontakto nejautė.
Nagrinėjamu atveju R. S. kaltę įrodo įvykio fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilių kontaktas. Kaip matyti iš fotonuotraukų, „Ford“ automobilis apgadintas ženkliai, kadangi automobilio durelės įlinkę, tai rodo, jog kontaktas tarp transporto priemonių buvo stiprus, apgadinimų mastas ženklus. Pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad jokių kliūčių „Audi Q5“, vairuojamos R. S., kelyje nebuvo, kelias lygus, todėl R. S. galėjo ir turėjo suprasti, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo. Tai nebuvo nežymus kontaktas, taškinis kontaktas su nejudančia transporto priemone, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kontaktas truko tam tikrą laiką, transporto priemonė sujudėjo, todėl atidus vairuotojas turėjo pajusti kontaktą susidūrus dviem automobiliams ir išlipęs iš automobilio įvertinti situaciją.
Nors R. S. nurodo, kad jam trūksta patirties automobiliui patenkant į eismo įvykį, jo vairavimo stažas nėra didelis, tačiau dėl šios priežasties R. S. turėjo elgtis itin atidžiai, nes kaip jau minėta, atsižvelgus tiek į automobilio „Ford“ apgadinimo mastą, tiek lokalizaciją, asmuo turėjo kontaktą pajusti. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nors R. S. iš automobilio neišlipo, tai nepatvirtina pareiškėjo versijos, jog jis kontakto nejautė, priešingai – iš vaizdo įrašo matyti, kad po kontakto automobilis „Ford“ pajuda ir užsidega automobilio „Audi Q5“ žibintai, tai rodo, jog R. S. automobilį kontakto metu stabdė, tai yra kontaktą pajuto, o po kontakto iš įvykio vietos išvažiavo didesniu greičiu nei važiavo atbuline eiga iki kontakto. Teismo manymą, kad pareiškėjas R. S. tikrai matė kliūtį (stovinčią transporto priemonę) ir pajuto kontaktą, su ja susidūrus, sustiprina ir ta aplinkybė, kad pagal situaciją, kokioje vietoje ir kaip buvo atliekamas važiavimo atbuline eiga manevras, kliūtis (transporto priemonė „Ford“) buvo matoma pro vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, į kurį vairuotojas žiūri važiuodamas atbuline eiga, vairuotojo pusėje taip pat buvo ir kontaktas tarp transporto priemonių, tai yra vairuotojo pusėje, kurioje yra šoninis veidrodėlis, pro kurį, kaip jau minėta, žiūri vairuotojas atbulinio važiavimo manevro atlikimo metu.
Teismo vertinimu, darytina išvada, jog R. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis, ir lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, kadangi nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.
Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. G., priimdama skundžiamą nutarimą, pagrįstai nenustatė R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė jam baudą, kurios dydis lygus minimaliam, nepažeisdama įstatymo reikalavimų.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog R. S. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-11623-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23198861876 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o R. S. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti 2023 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11623-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23198861876 nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 23198861876, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.