Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 3 d nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10920-400/2019 pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio E. S. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Prašė panaikinti visus jo nekilnojamojo turto areštus bei paskelbtas varžytines. Nurodo, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. yra lygtinai paleistas iš Vilniaus pataisos namų ir yra įpareigotas būti namuose. Probacijos tarnybai ir lygtinio paleidimo komisijai pareiškėjas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), todėl areštavus minėtą turtą ir antstoliui pardavus jį iš varžytinių, būtų pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos ir jis grąžintas į pataisos namus. Tokiu būdu pareiškėjas nebegalėtų būti laisvėje, dirbti ir mokėti išlaikymą vaikams.

3. Antstolis E. S., nesutikdamas su pareiškėjo skundu, 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-572 atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą ir jį su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) skundą persiuntė Panevėžio apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio E. S. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-53 dėl 63,00 Eur kas mėnesį mokamo materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. T. pirmos eilės išieškotojai R. T. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2, 3-5), bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apygardos teisme 2015 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 792,40 Eur išieškojimo iš skolininko A. T. trečios eilės išieškotojui UAB „L. B.“ (pirminis išieškotojas V. S.) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-4, 5, 14). Vykdydamas skolos išieškojimą, 2019 m. kovo 8 d. antstolis E. S. areštavo vienintelį A. T. priklausantį nekilnojamajį turtą: 1/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis kitų inžinierinių statinių priklausančių pastatui – kiemo statinių (lauko tualetas 3 vnt., šulinys, kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

6. Antstolis paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kartu su patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, skolininkui pakartotinai išsiųstas ir 2019 m. kovo 8 d. turto arešto aktas Nr. S-148. Šie dokumentai skolininkui A. T. 2019 m. rugpjūčio 19 d. įteikti asmeniškai.

7. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas A. T. skundas dėl antstolio E. S. veiksmų, skolininkas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus ir panaikinti turto areštą. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8514-956/2019, konstatavęs, kad neišnaudota privaloma CPK 510 straipsnyje numatyta neteisminė skundo nagrinėjimo procedūra, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkas per CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą, dėl turto arešto panaikinimo būtų kreipęsis į antstolį. Atsižvelgdamas į tai, kad Turto arešto aktas Nr. S-148 priimtas 2019 m. kovo 8 d., teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nurodytą naikinamąjį terminą jį apskųsti, todėl panaikinti skolininko turto areštą antstolio E. S. vykdomosiose bylose nėra pagrindo.

8. Antstolis, vykdydamas skolų išieškojimą, 2019 m. spalio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-181-25309 Dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo A. T. priklausantis areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 5 200,00 Eur. Patvarkymu proceso šalims išaiškinta, kad pirmosios varžytinės areštuotam turtui bus skelbiamos praėjus šio patvarkymo apskundimo 20 dienų terminui ir jam įsiteisėjus. Pareiškėjas nesutinka su jo nekilnojamojo turto pardavimu iš varžytinių, mano, kad varžytinės yra neteisėtos.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio išieškoma suma viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą sumą. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, patvirtinančių, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl antstolis teisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gyvenamąjį būstą.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. skundo motyvai neteikia pagrindo išvadai, kad antstolis E. S., vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjo A. T., būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskiruoju skundu A. T. nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

12. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis yra lygtinai paleistas į laisvę, antstolis kreipėsi dėl išieškojimo tik 2019 m. balandžio mėnesį ir neatsižvelgė į skolininko paaiškinimus, kad negali skolos UAB „L. B.“ dengti iš darbo užmokesčio, nes iš darbo užmokesčio išieškomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. A. T. vaikui 18 metų suėjo 2019 m. lapkričio 6 d., kitas antstolis išieškojimo nebevykdo. Teigia, kad prašė antstolio E. S. vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio, tačiau antstolis to nepadarė.

13. Nurodo, kad teismo posėdis buvo daromas skubos tvarka, jam nespėjus pateikti visų dokumentų, be to, nutartyje nurodytas 7 dienų terminas apskundimui yra per mažas. Nutartis suinteresuotiems asmenims nebuvo tinkamai išsiųsta.

14. Prašo įpareigoti antstolį siųsti patvarkymą dėl skolos UAB „L. B.“ išieškojimo į darbovietę, panaikinti turto areštą ir nutraukti varžytines, nes butas yra paveldėtas. Prašo įpareigoti antstolį priimti skolininko pateikiamus dokumentus, nes, anot skolininko, antstolis jų nepriima.

15. Prašo duoti daugiau laiko papildomiems dokumentams pateikti bei leisti dalyvauti teismo posėdyje.

16. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

21. Apeliantas su atskiruoju skundu teikia rašytinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)” pažymą apie daromas išskaitas iš darbo užmokesčio ir paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, jis nebuvo išklausytas, jo teikiami įrodymai, kuriais siekiama įrodyti antstolio veiksmų neteisėtumą, priimami ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.

22. Apeliantas nesutinka su tuo, kad antstolis nukreipė išieškojimą į jo vienintelį būstą, o ne vykdo išieškojimą iš darbo užmokesčio.

23. Priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis). CPK 664 straipsnio nuostatos numato išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtą eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, o penktąją eile - iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

24. Apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš turto išieškoma gali būti tik tada, jei išieškomos sumos nėra galimybės išieškoti per šešis mėnesius, darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

25. CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

26. Vykdymo metu byloje nustatyta, kad skolininko turto vertė yra 5 200,00 Eur, o išieškotina suma yra 5 792,40 Eur (UAB „L. B.“) , dar skola R. T. , t.y. akivaizdu, kad skolos suma viršijo nustatytą minimalią gyvenamojo būsto priverstinį pardavimą iš varžytynių leidžiančią sumą bei skolos suma viršija skolininkui priklausančio būsto vertę.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų apie skolininkui priklausančias pinigines lėšas, turtines teises, vertybinius popierius, darbo užmokestį ar kitas pajamas arba kilnojamąjį turtą, iš kurio išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių (CPK 663 straipsnio 1 dalis), antstolis, gindamas išieškotojų interesus, turi teisę realizuoti skolininko turtą, t.y. skelbti šio turto varžytines. Šiuo atveju tai, kokiu pagrindu skolininkas įgijo butą (ar paveldėjo ar kitu būdu), neturi reikšmės, nes šiuo metu turtas priklauso A. T. asmeninės nuosavybės teise ir į tokį turtą gali būti nukreiptas skolų išieškojimas (CPK 664 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus pagrįstai netenkino A. T. skundo dėl antstolio veiksmų.

28. Tačiau apeliantui A. T. išaiškinama, kad jis turi teisę pateikti teismui CPK 593 str. tvarka prašymą dėl išieškojimo nevykdymo iš paskutinio turimo turto CPK 663 str. 4 d. numatytais pagrindais, t.y jei butas apsunkintas skolomis už energijos išteklius, komunalines paslaugas ir kt.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.