Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Diana Bučienė Baudž. byla Nr. 1A-150-174/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28735-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.5.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš V. Š.: nukentėjusiajam A. K. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 27,95 Eur turtinei žalai atlyginti; valstybės naudai 179,49 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajam A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo metu.

Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su nuotraukomis bei CD laikmeną su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2015 m. gegužės 17 d., apie 15.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g., Klaipėda, kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia smogdamas ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu A. K. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam taisyklingos formos poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje ir dešiniajame skruoste su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine ir nosies kaulų lūžį, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą smakro dešinėje pusėje, A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl įrodymų vertinimo

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-25 apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. K. (t. 1, b. 1. 10) parodė, kad neva jis, V. Š., sudavė jam 15–20 smūgių kumščiais į galvą. Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad konfliktas vyko labai trumpai – nuo 30 sekundžių iki minutės. Apelianto teigimu, per keletą sekundžių suduoti A. K. 15–20 smūgių jis negalėjo, nes per tokį trumpą laiką tai padaryti praktiškai neįmanoma. Tačiau tos aplinkybės teismas nevertino. Nebuvo įvertinta ir tai, kad 2015-06-17 akistatos su juo, V. Š., metu (t. 1, b. 1. 73) A. K. apie 15–20 smūgių į galvą jau nebenurodė, tik teigė, kad neva jis sudavė jam vieną labai stiprų smūgį į galvą ir šis beveik prarado sąmonę. Todėl apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nuosprendyje kalba apie 5–10 smūgių, nes šiuo atveju neaišku, kuriais A. K. parodymais teismas patikėjo ir kokiais argumentais pagrindė savo išvadą. Juolab kad, A. K. aiškinimu, dėl neva jo, V. Š., jam suduotų 15–20 smūgių pagrįstai suabejojo ir teismo medicinos ekspertas G. P. (t. 1, b. 1. 14–15), kuris savo išvadoje nurodė apie galbūt A. K. suduotus 4–5 smūgius. Ekspertas nurodė konkrečius sužalojimus ant A. K. kūno ir nurodė, kad sužalojimai padaryti suduodant po vieną smūgį tiesiogiai paveikus kietais bukais daiktais. Nors teismo buvo prašoma iškviesti į teismo posėdį ekspertą ir užduoti jam papildomus klausimus, susijusius su bylos nagrinėjimo esme, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir neišsiaiškinęs, kiek smūgių buvo suduota A. K., nors ši aplinkybė, apelianto teigimu, yra labai svarbi objektyviai vertinant priimtą procesinį sprendimą, nuosprendyje padarė tik tikėtiną išvadą, kad jis, V. Š., galbūt sudavė A. K. tik 5–10 smūgių.

Nors liudytoja A. D. konflikto pradžios nematė, tačiau ji nurodė mačiusi, kaip neva jis, V. Š., mušė A. K., suduodamas smūgius jam į galvą, ir teigė, kad pastarasis smūgių jam nesudavė, tačiau tokie šios liudytojos parodymai prieštarauja liudytojo A. G. parodymams teisme ir jo padarytoms nuotraukoms, iš kurių akivaizdu, kad ir jam, V. Š., buvo padaryti sužalojimai. Be to, liudytojos A. D. parodymai prieštarauja ir liudytojo L. M. teismo posėdžio metu duotiems parodymams.

Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. M. į įvykio vietą atvyko, kai konfliktas buvo pasibaigęs, taigi įvykio aplinkybių ji nematė, tik nurodė, kad žino, jog konfliktas buvo dėl medžių kirtimo. Ši liudytoja nurodė, kad nematė sumušimo žymių ant jo, V. Š., veido, tačiau toks jos aiškinimas prieštarauja bylos medžiagai, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šios liudytojos parodymais.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. G., surašęs tarnybinį pranešimą (t. 1, b. 1. 50), nurodė, jog jis tą dieną patruliavo kartu su L. M. ir pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad konfliktas kilo dėl medžių ir krūmų išpjovimo. Šis liudytojas, skirtingai nei liudytoja L. M., nurodė, kad ant jo, V. Š., veido matėsi akivaizdūs sumušimo požymiai ir kad jis dėl jo sumušimo parašė pareiškimą. Taigi, kaip matyti, vienas policijos pareigūnas matė sumušimo žymes ant jo veido ir tai užfiksavo fotonuotraukose, o kitas nematė.

Dėl 2015-05-17 konflikto esmės

Byloje yra ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. D. pareiškimą dėl kaip liudytojos šioje byloje apklaustos V. Š. veiksmų (b. 1. 58). Nutarime konstatuota, kad ant jo, V. Š., kūno nustatyti sužalojimai padaryti 2015-05-17. Ši faktinė aplinkybė ir procesinis sprendimas nėra nuginčyti.

Iš byloje esančių policijos pareigūno A. G. iš karto po incidento darytų fotonuotraukų akivaizdžiai matosi paraudimas ant jo, V. Š., veido kairės akies apatiniame kampe, o jo pareiškime, kurį priėmė policijos pareigūnas A. G., išdėstytos visos konflikto su A. K. aplinkybės. Kaip matyti iš liudytojos V. Š. apklausos protokolo (t. 1, b. 1. 42), ši liudytoja nurodė, kad žino konflikto su A. K. priežastis ir matė, kaip jis, V. Š., su A. K. grūmėsi.

Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad konfliktą pradėjo A. K., t. y. šis liudytojas teigė, jog per savo klinikos langą matė kaip jis, V. Š., priėjo prie A. K., o šis, išmetęs iš rankų krūmus, pasisukdamas smogė jam į veidą ir jie susikibo. Nors teismas suabejojo liudytojo L. M. parodymais, tačiau V. Š. pažymi, kad šio liudytojo parodymai iš esmės sutampa su jo parodymais ir jo pareiškime policijai užfiksuotais duomenimis bei teismui pateiktomis fotonuotraukomis, jais baigiamojoje kalboje rėmėsi ir prokuroras, o atskirų detalių netikslus aiškinimas, atsižvelgiant į pusės metų senumo įvykius, visiškai suprantamas.

BK 28 straipsnyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Byloje nustatyta, kad pirmas smurtą pavartojo A. K., o jo, V. Š., veiksmai buvo tik atsakas į prieš jį pavartotą smurtą. Be to, liko neįvertinta ir tai, kad A. K. beveik 10 metų yra už jį jaunesnis.

BK 28 straipsnio 2 punkte numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šių įstatymo nuostatų teismas tinkamai neįvertino. Tokia teismo pozicija prieštarauja suformuojamai teismų praktikai. Dėl būtinosios ginties aiškiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (2008-04-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186/2008; LAT senato 1997-06-13 nutarimas Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ ir kt.).

Nuteistasis V. Š. ir jo gynėjas advokatas E. J. Šorius prašo nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai V. Š. pripažino kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės tyčia nesunkiai sužalojus A. K. nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo A. K., liudytojų A. D., J. D., tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes, bei kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų L. M. ir A. G. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus V. Š. veiksmus.

Nuteistojo prašymas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nustačius BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nes, pasak V. Š., jis sudavė smūgius A. K. ir nesunkiai sužalojo jo sveikatą ne tyčia siekdamas sužaloti nukentėjusįjį, o gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, kai šis pirmas sudavė smūgį jam į veidą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties V. Š. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, kad V. Š. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. K. yra neabejotinai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo A. K. parodymais apie tai, kad paprašius kaimynei Aidai tvarkyti namo aplinką, jis 2015-05-17, apie 15 val., atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, kur kieme kaimynės Aidos tėvas pjovė krūmus, o jis juos paėmęs į glėbį nešė. Pasidarbavęs apie 15 minučių, pajuto ant peties ranką, o kai atsisuko, kaimynas Viktoras, sakydamas „ką tu čia“, trenkė jam į nosį. Smūgio momentu jis laikė krūmus. Nurodė, kad kaimynas Viktoras jam sudavė daugiau kaip 5 smūgius, galbūt 10 smūgių. Šiuos nukentėjusiojo A. K. parodymus patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų A. D. ir J. D. parodymai, specialisto išvada.

Liudytojas J. D. nurodė, kad tuo metu, kai jie tvarkė kiemo aplinką, – jis pjovė krūmus, o A. K. nešė ir krovė nupjautas šakas, į kiemą išėjo agresyviai nusiteikęs kaimynas Viktoras ir trenkė kumščiu A. K. į veidą, ar kaimynas ką nors sakė nukentėjusiajam, negirdėjo, nes buvo toliau nuo jų, tačiau matė, kad V. Š. sudavė apie 10 smūgių nukentėjusiajam, matė, kaip pastarajam iš nosies bėgo kraujas. Kad V. Š. būtų sužeistas, nematė. Kaip liudytoja teisme apklausta A. D. nurodė, kad nors konflikto pradžios ji nematė, tačiau matė, kaip agresyviai nusiteikęs V. Š. mušė A. K., sudavė apie 10–15 stiprių smūgių, daugiausia į galvą. Nukentėjusysis nesipriešino, buvo susigūžęs, matė, kad jo veidas buvo kruvinas, todėl ji iškvietė policiją. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jie patvirtina nukentėjusiojo A. K. nurodytas įvykio aplinkybes, yra nuoseklūs, jų esminės detalės tarpusavyje iš esmės sutampa.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-05-21 specialisto išvadoje Nr. G 892/15(03) konstatuota: 1. A. K. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlės ir dešinio skruosto srityje su nedidele kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine ir nosies kaulų lūžis, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje. Visi sužalojimai atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. 2. Objektyvios apžiūros metu nustatytos trauminių kontaktų žymės, kurios atsirado ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai paveikus kietais bukais daiktais. 3. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 3–4 paras laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2015-05-17 17.00 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. 4. Dėl veido sumušimo padarytas nosies kaulo lūžis sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 15–16). Taigi, kaip matyti iš šios specialisto išvados, šis objektyvus įrodymas taip pat visiškai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą jo sumušimo mechanizmą.

Nors nuteistasis V. Š. ginčija teismo išvadą, kad nukentėjusiajam A. K. buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių, tvirtindamas, kad nukentėjusiojo parodymai dėl jam suduotų smūgių yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštarauja specialisto išvadai, kurioje, pasak apelianto, nurodoma apie galbūt A. K. suduotus 4–5 smūgius bei pažymėta, kad konstatuoti konkretūs sužalojimai ant A. K. kūno padaryti suduodant po vieną smūgį tiesiogiai paveikus kietais bukais daiktais, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad V. K. objektyvios apžiūros metu nustatytos trauminių kontaktų žymės: „ <...> gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai paveikus kietais bukais daiktais“, todėl akivaizdu, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti suduodant daugybinius smūgius. Pažymėtina, kad ne tik nukentėjusysis, bet ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai A. D. ir J. D. patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių. Taigi apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įvykio mechanizmo nustatymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kolegija pripažįsta nepagrįstu, byloje esantys įrodymai patvirtina būtent tokį įvykio mechanizmą, kurį skundžiamame nuosprendyje nustatė apylinkės teismas. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui reikšminga yra tai, kad sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas būtent dėl V. K. konstatuoto nosies kaulo lūžio.

Nepagrįstas nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad jis veikė gindamasis nuo paties nukentėjusiojo, kuris, pasak apelianto, pirmas jam sudavė smūgį, nors, V. Š. teigimu, jis išėjo į kiemą tik norėdamas išsiaiškinti dėl krūmų po jo buto langais išpjovimo, nes tokius nuteistojo teiginius paneigia ne tik nukentėjusiojo, bet ir tiesiogiai įvykį mačiusio J. D. parodymai, kad būtent V. Š., išėjęs į kiemą, būdamas agresyviai nusiteikęs, pirmas smogė kumščiu nukentėjusiajam. Tai, kad V. Š. smurtavo prieš A. K., patvirtino ir liudytoja A. D.. Nors ši liudytoja, kaip pati nurodė, konflikto pradžios nematė, tačiau vėliau ji matė, kaip agresyviai nusiteikęs V. Š. daužė nukentėjusįjį, o šis buvo susigūžęs, susitraukęs, matė, kad jo veidas kruvinas ir vėliau jis buvo išvežtas į ligoninę. Ji dėl muštynių iškvietė policiją. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, kad būtent A. K. parašė pareiškimą policijai dėl jo sumušimo ir jam padaryti sužalojimai yra užfiksuoti specialisto išvadoje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad A. K. konstatuoti sužalojimai atitinka jo kreipimosi į ligoninę datą ir laiką. Tuo tarpu V. Š. versijos, kad jis pats buvo sumuštas, dėl to kvietė policiją, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai, kaip matyti iš jo paties skambučio Bendrajam pagalbos centrui, pastarasis pranešė tik apie savavališką medžių kirtimą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, o apie jokį konfliktą ir kad jis yra sumuštas nenurodė, atvykus policijai į įvykio vietą pareiškimo nerašė, nors teigė, kad buvo sužalotas, tačiau į medikus nesikreipė. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo versiją, kad jis pats buvo sumuštas, dėl to kvietė policiją, įvertino kaip V. Š. pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tiesa, nors policijos pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad V. Š. po akimi matėsi paraudimas, o skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtų fotonuotraukų matyti, kad kaltinamajam prie akies yra įbrėžimas, tačiau, įvertinus anksčiau aptartus duomenis (Bendrajam pagalbos centrui V. Š. pranešė tik apie savavališką medžių kirtimą; policijai pareiškimo nerašė; į medikus nesikreipė), daryti išvadą, kad tai yra būtent nukentėjusiojo A. K. smurtinių veiksmų prieš jį pasekmė, negalima. Pažymėtina ir tai, kad V. Š. parodymai ne tik prieštarauja nukentėjusiojo ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymams, bet ir yra prieštaringi, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė. Liudytojo L. M. parodymai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, iš esmės prieštarauja ne tik nukentėjusiojo ir įvykį mačiusių liudytojų A. D. ir J. D. parodymams, bet ir paties V. Š. parodymams, todėl teismas pagrįstai juos vertino kaip L. M. siekį padėti V. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab kad viso ikiteisminio tyrimo metu V. Š. apie šį liudytoją nebuvo užsiminęs.

Įvertinus aptartus duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir nustatęs faktines įvykio aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad būtinosios ginties situacijos, kurią apibrėžia BK 28 straipsnis, nebuvo, kvalifikuodamas V. Š. veiką kaip nesunkų sveikatos sutrikdymo padarymą nukentėjusiajam A. K., baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, pagrįstai V. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta išsami analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistojo V. Š., liudytojo L. M. parodymais, o teismo išvados grindžiamos kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai aptartais įrodymais. Apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo V. Š. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. V. Š. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, klausimu nesuteikia pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Išvados dėl V. Š. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu kolegija nenustatė. Nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Priimdamas V. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.