- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- eI3-533-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02752-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį (eil. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria į minėtą sąrašą įtrauktas jo nuosavybės teise valdomas 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimta skundžiamo akto dalimi, kuria patvirtintas jo žemės sklypo įtraukimas į Nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas), nesutinka, mano, kad ji yra nepagrįsta bei neteisėta, todėl turi būti naikinama. Paaiškino, kad jis žemės sklypo savininku yra nuo 2020 m. vasario 6 d., sklypą įgijo paveldėjimo pagal testamento liudijimą pagrindu. Pažymėjo, jog tiek iki paveldėjimo, tiek ir po jo žemės sklypas buvo prižiūrimas, t. y. kelis kartus per metus pjaunama sklype žolė, 2022 m. atlikti sklypo gerinimo darbai, siekiant suformuoti lygesnį sklypo paviršių. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. lapkričio 9 d. antstolio V. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, jog žemės sklypas yra prižiūrimas. Pabrėžė, kad nors teisinis reglamentavimas įpareigoja asmenį informuoti apie neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą, tačiau jam jokie pranešimai nebuvo siunčiami, jis negavo jokių įspėjimų dėl netinkamai prižiūrimo žemės sklypo, jam nebuvo suteiktas terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Tiesiog 2022 m. spalio 11 d. buvo įteiktas pranešimas, kad yra priimtas skundžiamas aktas ir jo žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašą, todėl bus taikomas maksimalus žemės mokesčio tarifas. Teigė, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu pagrindu buvo priimtas skundžiamas teisės aktas, kokie pažeidimai, remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, buvo nustatyti jam priklausančiame žemės sklype. Taip pat nebuvo suteiktas terminas trūkumams pašalinti, nebuvo atlikta pakartotinė apžiūra. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamo įsakymo dalis yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant:
1) reikalavimą informuoti žemės sklypo savininką apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą bei suteikti terminą pašalinti užfiksuotus trūkumus;
2) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimą pagrįsti žemės sklypo įtraukimo į sąrašą pagrindus bei reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis;
3) viešojo administravimo proceso principą būti išklausytam.
Mano, kad nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų, nepagrindė faktų objektyviais duomenimis ir buvo pažeista numatyta procedūra informuoti. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos darbuotojai, 2022 m. gegužės 19 d. patikrinę žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 19 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 15-4-172 nustatė, kad žemės sklype pažeidžiami Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės), 7.3, 7.5, 25.14 papunkčiai. Sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis. Teigė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnija išsiuntė pareiškėjui 2022 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 15-2-200 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“, kuriuo informavo pareiškėją apie tai, kad 2022 m. gegužės 19 d. atlikta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra bei, kad ketinama įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą ir apmokestinti maksimaliais žemės mokesčio tarifais ir (arba) bausti už Kauno miesto Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Taip pat pareiškėjo pareikalauta imtis priemonių žemės sklype (duomenys neskelbtini), kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, ir nuolat užtikrinti tvarką bei švarą visame sklype. Apie reikalavimų įvykdymą paprašyta raštu informuoti Šančių seniūniją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Pabrėžė, kad pareiškėjui siuntos įteikti nepavyko, todėl informacija apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą 2022 m. birželio 3 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, Šančių seniūnijos skiltyje. Akcentavo, jog 2022 m. liepos 29 d. pakartotinai buvo atlikta žemės sklypo apžiūra ir vėl nustatyta, kad žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis. Nurodė, jog, remiantis surinktais įrodymais, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnija 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 15-10-32 pateikė duomenis Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriui ir pareiškėjo žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris buvo patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Al-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), apie kurį pareiškėjas buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 29-2-1428 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“. Taip pat informacija apie šį įsakymą 2022 m. spalio 10 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/nenaudojamu-zemes-sklypu-2022-metais-sarasas/.
Atsakovės nuomone, ginčijamas Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, kadangi priimant ginčijamą įsakymą buvo atliktos visos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl ginčijamo Įsakymo neteisėtumo yra atmestini kaip neįrodyti. Tai, kad pats pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nepasiėmė per daugiau nei mėnesį saugotą jam registruota siunta siųstą laišką ir todėl nesužinojo apie ketinimą žemės sklypą įrašyti į Sąrašą, nereiškia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas ir buvo pažeistos teisės aktuose nustatytos procedūros. Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas įpareigoja žemės savininką žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai. Tai, kad ginčo žemės sklypas nebuvo nuolat prižiūrėtas, labai aiškiai užfiksuota fotonuotraukose, kuriose matosi, kad teritorija neprižiūrima ir apleista. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Taigi, nustačius, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos nuolat tvarkyti žemės sklypą, atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama administracinio akto priėmimo procedūrų, pareiškėjo žemės sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą. Pastebėjo, kad po ginčijamo Įsakymo priėmimo pareiškėjo iniciatyva jo žemės sklype antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu taip pat užfiksuota, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo teritorija, ties riba su betonine tvora, apleista savaiminiais krūmais, žaliosiomis atliekomis ir šiukšlėmis. Mano, kad pareiškėjo žemės sklypo įrašymas į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, visiškai atitinka teisinį reglamentavimą. Prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo (duomenys neskelbtini) punkto, kuriuo pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šis žemės sklypas į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 9 punkto pagrindu.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiamo Įsakymo dalis yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant: Aprašo 6 punkto reikalavimą informuoti žemės sklypo savininką apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą; Aprašo 8 punkto reikalavimą pagrįsti žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą pagrindus; Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; viešojo administravimo proceso principą būti išklausytam. Pareiškėjas nėra gavęs Aprašo 6 punkte nurodyto pranešimo apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Sąrašą ir jam nebuvo suteiktas terminas pašalinti užfiksuotus trūkumus. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų, nepagrindė faktų objektyviais duomenimis ir buvo pažeista numatyta procedūra informuoti, todėl jo skundas turi būti tenkinamas.
Atsakovė teigė, kad išdėstyti atsiliepimo argumentai patvirtina faktą, jog Įsakymo dalis dėl ginčo žemės sklypo įtraukimo į 2022 m. Sąrašą atsakovės buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti šio administracinio sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų, ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau – ir Žemės mokesčio įstatymas)(akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.). Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis).
Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;
2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį;
3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą;
4) žemės sklypo dydį;
5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį);
6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (Aprašo 1 punktas). Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (Aprašo 2 punktas).
Kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą (toliau – Sąrašas), informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija (Aprašo 3 punktas).
Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą (Aprašo 6 punktas).
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos darbuotojai 2022 m. gegužės 19 d. patikrinę žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 19 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 15-4-172 nustatė, kad žemės sklype pažeidžiamos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, 7.3, 7.5, 25.14 papunkčiai. Sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis.
Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnija 2022 m. gegužės 19 d. išsiuntė pareiškėjui 2022 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 15-2-200 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“, kuriuo informavo pareiškėją apie tai, kad 2022 m. gegužės 19 d. atlikta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra. Žemės sklypo nepriežiūros faktas fiksuotas Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 15-4-172. Apžiūros metu nustatyta, kad sklypas yra apleistas / neprižiūrimas, pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3;,7.5, 25.14 papunkčiai. Informavo pareiškėją, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ketinama įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą ir apmokestinti maksimaliais žemės mokesčio tarifais ir (arba) ketinama pareiškėją bausti už Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis). Pareikalauta pareiškėjo imtis priemonių žemės sklype (duomenys neskelbtini), kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, ir nuolat užtikrinti tvarką ir švarą visame sklype. Apie reikalavimų įvykdymą paprašyta raštu informuoti Šančių seniūniją (adresas: (duomenys neskelbtini), arba el. paštu (duomenys neskelbtini)) ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos.
Pagal išsiųsto registruoto laiško siuntos sekimo istoriją matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d. pareiškėjui siuntos įteikti nepavyko, buvo paliktas pranešimas pasiimti siuntą. Pareiškėjas per daugiau nei mėnesį laiko neatvyko pasiimti jam siųsto registruoto laiško, todėl 2022 m. birželio 30 d. laiškas buvo grąžintas siuntėjai Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijai.
Informacija apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą 2022 m. birželio 3 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/nenaudoiamu-zemes-sklypu-2022-metais-sarasas/, Šančių seniūnijos skiltyje.
Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos darbuotojai, 2022 m. liepos 29 d. pakartotinai patikrinę pareiškėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 29 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 15-4-261, nustatė, kad minėtame žemės sklype pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3, 7.5, 25.14 papunkčiai. Sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis.
Remiantis surinktais įrodymais, t. y. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu ir fotonuotraukomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnija 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 15-10-32 „Dėl duomenų apie nenaudojamus žemės sklypus pateikimo“ pateikė duomenis Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriui ir pareiškėjo žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris buvo patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Al-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėjas apie šį Įsakymą buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 29-2-1428 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“. Informacija apie šį Įsakymą 2022 m. spalio 10 d. taip pat buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/nenaudojamu-zemes-sklypu-2022-metais-sarasas/.
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, 3 punkte įtvirtinta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.
Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25 punktą, asmenims draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą (25.14 papunktis).
Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo žemės sklypo nuolatinė nepriežiūros faktinė situacija buvo užfiksuota žemės sklypo ne vienkartinių apžiūrų, atliktų 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. liepos 29 d., metu, apžiūros rezultatus fiksuojant minėtuose Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose, kuriuose iš esmės tapačiai nustatyta, jog žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis. Be to, žemės sklypo nepriežiūros faktai buvo užfiksuoti fotonuotraukose ir šių faktinių aplinkybių (nuolatinio netvarkymo) nepaneigia antstolio V. K. 2022 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 72/22/12 duomenys, kadangi jame nėra duomenų, paneigiančių 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. liepos 29 d. apžiūrų rezultatus, nes faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas jau po ginčijamo Įsakymo priėmimo, ir nepaneigia ginčijamo Įsakymo teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinė byloje Nr. eA-271-575/2022).
Taigi, pirmiau minėtų atliktų patikrinimų duomenys nuosekliai patvirtino, kad ginčo žemės sklypas nebuvo nuolat tvarkomas taip, kaip reikalauja minėtų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3, 7.5, 25.14 papunkčiai. Vadinasi, pareiškėjas pažeidė šių papunkčių reikalavimus, o atsakovės nustatyti ne vienkartiniai žemės sklypo nepriežiūros faktai, užfiksuoti minėtuose patikrinimo aktuose ir fotonuotraukose, neabejotinai atitiko Aprašo 4 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu ginčo žemės sklypas skundžiamu Įsakymu buvo įtrauktas į Sąrašą, nes, akivaizdu, jog tai yra neprižiūrima, nenaudojama žemė.
Teismo vertinimu, atsakovei priimant ginčijamą Įsakymą buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo nepriežiūros faktą, ir atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. nuolatinius žemės sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiamo Įsakymo dalis yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant Aprašo 6 punkto reikalavimą informuoti žemės sklypo savininką apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą. Tačiau 2022 m. birželio 3 d. atsakovės internetiniame tinklalapyje buvo paskelbta informacija apie preliminarų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos Neprižiūrimos žemės sklypo sąrašą, kuriame nurodyta, kad galimai į jį bus įtraukiamas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Aprašo 3 punktą, kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo situacijoje buvo įvykdytos Apraše numatytos procedūros, susijusios su žemės sklypų savininkų informavimu: pareiškėjui informacija buvo išsiųsta registruotu laišku, taip pat buvo paskelbta interneto svetainėje Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka. Nors registruota pašto siunta pareiškėjui nebuvo įteikta (nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas daugiau nei mėnesį nevykdė pareigos atsiimti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos 2022 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 15-2-200 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“ iš pašto įstaigos), tačiau Apraše ir nėra numatyta, kad registruota pašto siunta siunčiamas raštas, kuriuo informuojama apie ketinimą žemės sklypą įtraukti į Sąrašą, turi būti įteiktas gavėjui, kadangi ši informacija yra skelbiama ir internete ir yra viešai prieinama. Taigi, pareiškėjo žemės sklypo apžiūra bei jo informavimas apie įtraukimą į preliminarų Sąrašą buvo atlikti nepažeidžiant Aprašo reikalavimų, dėl to priešingi šiuo klausimu pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1793-415/2021, 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1431-438/2021, 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-271- 575/2022).
Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas yra tai, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes atsakovė nepagrindė faktų objektyviais duomenimis.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas leidžia daryti išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015, 2016 m. gegužės d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016). Nagrinėjant administracinę bylą dėl individualaus administracinio akto, taip pat turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, kuris reglamentuoja tokiam aktui keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Ginčijamas administracinis sprendimas yra pagrįstas žemės sklypo patikrinimo aktuose užfiksuotais faktais, apie kuriuos buvo informuotas pareiškėjas, jame yra nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi viešojo administravimo subjektas priimdamas Įsakymą, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog šis administracinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Įsakymą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu ir teisės normų taikymu, nėra pagrindas naikinti skundžiamo Įsakymo dalį ir tokį Įsakymą laikyti neatitinkančiu numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis administracinė byloje Nr. eA-485-1047/2023).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo (duomenys neskelbtini)punkto, kuriuo pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnis).
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovės Kauno mieto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Šioje byloje pareiškėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.