Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, buvo konfiskuotas motoroleris „Keeways“, kuris yra be valstybinio numerio ir nenustatytu identifikavimo numeriu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. T. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., važiuodamas Vismaliukų g. link Vismaliukų g. 29A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorolerį „Keeway“ be valstybinio numerio ženklo ir nenustatytu identifikavimo numeriu būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0451 prietaisu, jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai padaryta išvada, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme.

4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo supažindintas tik su dalimi šio tyrimo medžiagoje užfiksuotų duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad motorolerį vairavo būtent apeliantas. Dėl šios priežasties jis tikėjosi, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jo kaltę padarius nusikaltimą. Taigi apeliantas negalėjo tinkamai įvertinti išteisinimo ar nuteisimo galimybių. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą ir paskirta per griežta bausmė.

5. V. T. aiškina, kad jis, pamatęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jis valdo motorolerį, iš karto savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis dėl savo finansinės padėties nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neturėjo galimybės pasisamdyti gynėjo, kuris būtų tinkamai užtikrinęs jo teisių įgyvendinimą.

9. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. T. prisipažinimas padarius nusikaltimą buvo nulemtas baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad jis iš tikrųjų gailisi nusikaltęs.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. T. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų.

11. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai egzistuoja abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kaip aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamoji dalis, įprastai vertinamas tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei (ar) teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

12. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus. Pirmosios apklausos, kuri vyko 2020 m. birželio 21 d., metu (šioje apklausoje dalyvavo ir V. T. gynėjas), nuteistasis neigė motorolerio vairavimo faktą (b. l. 52). Apklausų, kurios vyko 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d., metu V. T. laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir pirmosios apklausos metu (b. l. 60, 64). Pažymėtina, kad V. T. buvo išaiškintos jo teisės, taip pat ir teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją (b. l. 51, 63). Iš teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo turinio matyti, kad V. T. nurodė, jog gynėjas jam nereikalingas (b. l. 62). Pirmosios instancijos teisme V. T. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, o parodymus duos tik po to, kai bus peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kas vairuoja motorolerį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nuteistasis sutiko duoti parodymus ir pripažino, kad jis vairavo motorolerį, kai buvo neblaivus (b. l. 141). Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino tik pirmosios instancijos teisme ir ne savo noru, o dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų. Faktą, kad kaltė padarius nusikaltimą buvo pripažinta dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, patvirtina ir nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog jis anksčiau nepripažino kaltės, nes negalėjo tinkamai įvertinti išteisinimo ar nuteisimo galimybių, jis tikėjosi, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtins jo kaltę padarius nusikaltimą. Tokie nuteistojo teiginiai akivaizdžiai rodo, kad jo prisipažinimą nulėmė baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, o ne kritiškas neteisėtų veiksmų vertinimas. Nekyla jokių abejonių, kad V. T. viso proceso metu žinojo, kas iš tikrųjų vairavo motorolerį, jog motoroleris buvo vairuojamas tuo metu, kai nuteistasis buvo neblaivus, taip pat jis suprato, kodėl jam buvo tikrinamas neblaivumas, tačiau jis pasirinko nebendradarbiauti su teisėsaugos institucijų atstovais ir tokiu būdu bandyti išvengti jam gresiančios atsakomybės. Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme nuteistojo išreikštas gailėjimasis dėl nusikalstamų veiksmų, vertintinas kaip deklaratyvus ir negalintis lengvinti jo teisinės padėties.

13. Apibendrinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo pačiu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, jog jis teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą. Dar kartą atsižvelgti į tą pačią aplinkybę ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. T. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę V. T. už jo padarytą nusikaltimą buvo įvertinta tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šis nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. V. T. anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ir jam buvo paskirta arešto bausmė, kuri, akivaizdu, pageidaujamo poveikio nepadarė. V. T. yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už teisės pažeidimą, kuris buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Be to, nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, jis yra jauno bei darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. paskyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą, kurios dydis yra mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Būtent tokia bausmės rūšimi ir dydžiu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad V. T. buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė.

15. Įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo ir keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio dėl šiame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

16. V. T. apklausoje, kuri vyko 2020 m. birželio 21 d., kai nuteistasis dar buvo laikinai sulaikytas, ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva (b. l. 49) dalyvavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas, kuris gynė nuteistojo interesus (b. l. 52). Vėliau baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnyje numatytų pagrindų, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas. Dėl šios priežasties V. T. nebuvo skirtas gynėjas nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro, nei teismo iniciatyva.

17. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. buvo išaiškintos jo teisės, taip pat ir teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją (b. l. 51, 63). Iš teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo turinio matyti, kad V. T. buvo išaiškinta, jog jis gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. V. T. nurodė, jog gynėjas jam nereikalingas (b. l. 62). Taip pat nuteistasis 2021 m. sausio 11 d. raštu buvo informuotas apie teisę pasirinkti ir pasikvieti sau tinkamą gynėją arba kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šiame rašte nuteistasis buvo informuotas, kokius veiksmus turi atlikti, norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 115). Šis raštas nuteistajam buvo išsiųstas tiek į jo gyvenamąją vietą, tiek elektroniniais paštais, kuriais nuteistasis kontaktavo su teismu (b. l. 117, 122, 126). V. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje dar kartą buvo išaiškintos jo procesinės teisės, nuteistasis jokių prašymų neturėjo (b. l. 140). Taigi nuteistasis žinojo apie teisę turėti gynėją bei galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą teisės aktuose nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad nuteistasis pats nesinaudojo teise baudžiamojo proceso metu turėti gynėją, nėra pagrindas tvirtinti, jog buvo pažeistos kokios nors jo teisės.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje nuosprendis buvo priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas bei aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta V. T.laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį ir pašalinti nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.