Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei A. Z. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti naudojimusi butu Nr. 87, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarką – leisti jai, įpareigojant atsakovę netrukdyti, savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ginčo buto paprastojo remonto darbus pagal architektės G. Z. 2016 m. kovo mėn. parengtą buto padalijimo projektinį pasiūlymą, padarant pertvarą kambaryje 87-4 bei įdedant duris iš koridoriaus 87-1 į kambarį 87-4, o likviduojant duris iš 87-4 kambario į kambarius 87-5 ir 87-6; likviduojant pertvarą tarp kambarių 87-5 ir 87-6; paskirti ieškovei naudotis kambariu, suformuotu po pertvarkymo 87-6/17,19 kv. m ir koridoriumi 87-5/4,04 kv. m; a atsakovei paskirti naudotis kambariu, suformuotu po pertvarkymo, 87-4/12,74; abiem bendrai paskirti naudotis virtuve 87-3/5,38 kv. m, koridoriumi 87-1/6,07 kv. m, dušu 87/1,45 kv. m ir tualetu 87-2/1,21 kv. m. Ieškinyje nurodė, kad šalys yra buto bendrasavininkės, butas yra trijų pereinamų kambarių, šalys nesutaria dėl naudojimosi tvarkos šiuo butu nustatymo, todėl ginčas spręstinas teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia du savarankiškus reikalavimus: 1) leisti atlikti buto paprastąjį remontą pagal architektės parengtą projektą, padarant patalpų išplanavimo pakeitimus, ir 2) nustatyti pertvarkytu butu naudojimosi tvarką. Teismo nuomone, ieškovei oficialiai negavus atsakovės sutikimo dėl buto remonto (šiuo metu tokių įrodymų nepateikta), ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl leidimo atlikti remonto darbus be kito bendraturčio sutikimo. Tik įsiteisėjus ieškovei palankiam teismo sprendimui ir jo pagrindu įregistravus buto patalpų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, bendraturčiams gera valia nesusitarus dėl naudojimosi butu tvarkos, ieškovė įgis teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vien faktas, kad ieškovė kreipėsi į teismą rodo, kad bendraturtė (atsakovė) nėra davusi ieškovei sutikimo dėl buto pertvarkymo, ir tai reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Todėl išankstinė ginčo tvarka tokios kategorijos bylose nereikalinga ir nėra nustatyta.Atsakovė nesutinka su naudojimosi tvarkos nustatymu, nes ji apskritai ginčija ieškovės teisę į butą, jau nekalbant apie buto pertvarkymą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi, iš dalies sutikdamas su atskiruoju skundu, pats panaikino skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalis dėl leidimo ieškovei atlikti buto paprastojo remonto darbus pagal architektės parengtą buto padalijimo projektinį pasiūlymą, ir šioje dalyje ieškinį priėmė; kitoje dalyje bylą išsiuntė apeliacinės instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsisakymo priimti ieškinį dėl naudojimo tvarkos butu nustatymo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakytas priimti ieškovės (apeliantės) ieškinys dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas sprendė, kad vienu metu vienoje byloje negali būti nagrinėjami reikalavimai dėl buto pertvarkymo ir naudojimosi pertvarkytu butu tvarkos nustatymo.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015 ir kt.).

Apeliantės ieškinyje nurodyta, kad butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise nelygiomis dalimis. Taip pat nurodyta, kad butas yra trijų pereinamų kambarių, todėl ieškovė, prašydama nustatyti naudojimosi butu tvarką, prašo leisti savo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbus pagal architektės parengtą planavimo pasiūlymą (padarant ar likviduojant pertvaras, įstatant ar likviduojant duris). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad prašant nustatyti naudojimosi butu tvarką, yra reikalingi tam tikri buto pakeitimai. Kadangi šalys bendru sutarimu šio klausimo neišsprendžia, tai bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nes ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius.

Teismų praktikoje nėra išaiškinimų, kad visų pirma atskiroje byloje tikslinga išspręsti buto pertvarkymo klausimą, ir tik po to bendraturtis, prieš tai dar įregistravęs buto patalpų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386-425/2007 ir kt.). Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, kai reikalingi tam tikri šio daikto pakeitimai, teismas nagrinėja bylą ir patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, Teismų praktika Nr. 32). Kas reiškia, kad šio ginčo atveju apeliantės reikalavimas nustatyti naudojimosi butu tvarką, leidžiant jai atlikti buto perplanavimo - paprastojo remonto darbus pagal projektinį pasiūlymą, negali būti suprantami kaip atskiri reikalavimai ir nagrinėjami skyrium. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati apeliantė ieškinyje yra nurodžiusi, jog reiškia atsakovei tik vieną reikalavimą.

Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme savo argumentų paminėtų teisės normų nuostatomis ir teismine praktika nepagrindė, todėl negalima skundžiamą nutartį pripažinti pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl skundžiama nutarties dalis panaikinama ir šioje dalyje ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakytas priimti ieškovės S. V. ieškinys dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, ir perduoti šioje dalyje ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.