- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-1041-524/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1041-524/2013
2013 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. N2-1070-676/2013 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-25 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti dukters S. K., gim. 2009-02-25, gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovui bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt iki jos pilnametystės piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-02-25 iki 2011-11-01, t. y. 16 000 Lt, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, 30 775,35 Lt piniginę kompensaciją už pusę atsakovo išmokėtos asmeninės paskolos ir pusę atsakovo asmeninio buto komunalinių mokesčių, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad atsakovas nuo pat bendro gyvenimo pradžios neskyrė ieškovei ir vaikui jokių lėšų pragyvenimui. Gimus vaikui atsakovas visiškai nesirūpino juo, suėjus vaikui 8 mėn., t. y. 2009 m. spalio mėnesio viduryje, atsakovas išėjo iš namų. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, negauna jokių pajamų, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir ieškovei. Pagrindinė santuokos iširimo priežasčių yra atsakovo priklausomybė ir nesveikas domėjimasis ezoteriniais ir ekstrasensiniais dalykais, netradiciniais ir mistiniais gydymo būdais, aktyvus jų praktikavimas ir jos, vaiko, kitų prievartinis įtraukimas į tai.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesutapus šalių charakteriams, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nepagrįstas ieškovės prašymas dėl išlaikymo jai priteisimo, nes ieškovei jos tėvas kas mėnesį išmoka po 4 000–5000 Lt pragyvenimui. Ieškovės teiginiai apie atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovės ir dukters atžvilgiu neatitinka tikrovės, ieškovę ir vaiką atsakovas gerbė, išlaikė ir rūpinosi šeima, niekada nesiekė įdiegti šeimoje netradicinių metodų ar įsitikinimų. Atsakovo nuomone, ieškovės ilgalaikis, piktybiškas draudimas atsakovui bendrauti su vaiku yra daug žalingesnis vaiko interesams nei atsakovo domėjimasis astrologija. Atsakovas sutiko, kad duktė gyventų su ieškove, pasiūlė savo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovo nuomone, 3 metų vaiko individualių poreikių patenkinimui per mėnesį pakanka 800 Lt per mėnesį iš abiejų tėvų, todėl iš jo priteistinas išlaikymas dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovas sutiko kompensuoti ieškovei pusę santuokos metu už asmeninę paskolą sumokėtų įmokų, t. y. 17 006,93 Lt, tačiau prašė išdėstyti šios sumos išmokėjimą 36 mėnesiams. Nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo 13 768,42 Lt kompensaciją už atsakovo sumokėtus komunalinius mokesčius už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, nes ieškovės apskaičiuota suma nepagrįsta, be to, šiame bute kurį laiką gyveno ir atsakovo brolis, kuris prisidėjo prie buto išlaikymo, atsakovo mama pervedė į atsakovo sąskaitą banke 5 699 Lt ir šiais pinigais atsakovas mokėjo už buto komunalinius ir kitus mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė dukrai išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-11 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2013-02-25, ir po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, ieškovei priteisė iš atsakovo 27 925,83 Lt piniginę kompensaciją, priteistos sumos sumokėjimą išdėstė lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką:
ieškovė ir atsakovas, prieš pradėdami bendrauti teismo nustatyta bendravimo tvarka, privalo gauti psichologo konsultacijas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos;
psichologo konsultacijų kiekį, trukmę nustato konsultacijas teikiantis psichologas kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriumi;
iki priešmokyklinės grupės, atsakovas kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir antrąją šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų metų, antrąją šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val. bendrauja su dukra dalyvaujant ieškovei ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, susitikimo vietą suderinę ne vėliau kaip prieš dieną iki susitikimo;
nuo priešmokyklinės grupės iki mokyklos, atsakovas kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir antrąją šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų metų, antrąją šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val. bendrauja su dukra nedalyvaujant ieškovei ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, susitikimo vietą suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo;
dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., taip pat antrąją šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų metų, antrąją šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., dvi savaites vaiko vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19.00 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos bendrauja su dukra nedalyvaujant ieškovei. Atsakovas nustatytu laiku pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos su ieškove vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą su ieškove vietą. Klausimus, susijusius su atsakovo ir vaiko susitikimu, šalys suderina likus ne mažiau kaip vienai dienai iki nustatyto bendravimo laiko.
Kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovo priteisė 404,50 Lt, o atsakovui iš ieškovės – 1 637,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės priteisė 170,97 Lt, o iš atsakovo – 1 323,77 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką prailginant nustatytą bendravimo laiką iki 19.00 val., suteikiant teisę atsakovui vaiką parsivesti į savo namus, iki priešmokyklinės grupės pirmus du mėnesius vaiko ir atsakovo susitikimuose dalyvaujant ieškovei, papildomai suteikti atsakovui teisę bendrauti su vaiku dvi savaites vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19.00 val. paskutinės dienos vaikui lankant paruošiamąją klasę, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo arba sumažinti priteistą sumą iki 9 600 Lt, jei teismas padarys išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas pagrįstai, panaikinti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo sumokėtus komunalinius mokesčius už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą arba išdėstyti kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis 30 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei teismas padarys išvadą, kad kompensacija yra pagrįsta. Nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka iki priešmokyklinės grupės neatitinka maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principo. Pats teismas nustatė, jog duomenų apie atsakovo galimą prievartą ar neteisėtus veiksmus ieškovės ir vaiko atžvilgiu nėra, atsakovas charakterizuojamas teigiamai. Atsakovas dėl ieškovės neteisėtai daromų kliūčių su vaiku jau nesimatė ilgą laiką. Dvejų metų pereinamasis laikotarpis (iki priešmokyklinės grupės) laikytinas neprotingai dideliu. Nepagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo, nes šalių bendras gyvenimas nutrūko nuo 2011 m. rudens, o ne nuo 2009 m. lapkričio mėn. Būtent galutinai iširus santuokai atsakovas pradėjo teikti vaikui išlaikymą pervesdamas lėšas į ieškovės banko sąskaitą. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad išlaikymo orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesio algos suma, kuri tuo laikotarpiu buvo 800 Lt. Teismas nenustatęs vaiko specialių poreikių nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 450 Lt per mėnesį. Teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją ieškovei už atsakovo apmokėtas asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo išlaidas. Kompensacijos suma grįsta tik ieškovės apskaičiavimu – trijų mėnesių vidurkiu, nors byloje yra visi reikiami įrodymai, būtini tiksliai atsakovo sumokėtų mokesčių sumai nustatyti. Atsakovas neprivalėjo teikti savo skaičiavimų, nes ginčijo visą reikalavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas yra nenuoseklus, jo išvados prieštaringos – konstatavęs, kad šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, turėjo iš atsakovo priteisti kompensaciją už atsakovo dengiant asmeninės paskolą bankui santuokos metu įmokėtas įmokas bankui bei kompensaciją už atsakovui priklausančio buto išlaikymo išlaidas tik už laikotarpį nuo santuokos sudarymo, t. y. 2009-02-28, iki bendro gyvenimo pabaigos, t. y. 2009-11-01. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę išdėstyti kompensacijos mokėjimą 30 mėnesių.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas dukros nėra matęs jau daugiau kaip trejus metus ir neparodė noro su ja bendrauti. Dukra nepažįsta tėvo ir patirtų šoką bei išgąstį, jei būtų palikta su svetimu žmogumi. Bendravimo su vaiku tvarka nustatyta vaiko interesais, jai pritarė vaiko teises ginanti institucija, todėl apelianto reikalavimas dėl tvarkos keitimo atmestinas. Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo – atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad teikė išlaikymą vaikui. Išlaikymą po 400 Lt pradėjo pervedinėti ieškovei tik kai buvo paduotas ieškinys teismui. Išlaikymo įsiskolinimas po 450 Lt priteistas atsižvelgus į atsakovo geresnę turtinę padėtį, kadangi ieškovė nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas pateikė 73 lapus apie jo vykdytus įvairius mokėjimus už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau šie duomenys nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, iš jų neįmanoma išrinkti, kiek kiekvieną mėnesį buvo sumokėta už suteiktas komunalines paslaugas, todėl ieškovė apskaičiavo šių mokesčių vidurkį ir pagal jį prašė priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovas nenuoseklus prašydamas teismo skaičiuoti kompensaciją už laikotarpį nuo 2009-02-28 iki 2009-11-01 ir kartu įrodinėdamas, jog šalys kartu gyveno iki 2011-11-09. Apelianto prašymas išdėstyti kompensacijos mokėjimą 30 dienų terminui yra nepagrįstas, nes jis turi nekilnojamojo turto, automobilį, jo paskolos likutis bankui yra nedidelis, gauna ne mažesnį nei 4 000 Lt darbo užmokestį, todėl gali sumokėti kompensaciją per 12 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2009 m. rudens, gyvenant skyrium, atsakovo bendravimas su vaiku vyko kartu dalyvaujant motinai, bendravimas nebuvo sistemingas ir nuoseklus, nuo 2011 m. rudens bendravimas su vaiku nutrūko, Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad atsakovo ir vaiko santykius reikia atkurti palaipsniui – iki vaikui sueis mokyklinis amžius atsakovui su vaiku bendrauti dalyvaujant ieškovei. Tiek ieškovė, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas bandė ezoteriniais reiškiniais sudominti kitus asmenis (t. 4, b. l. 182–185), ir nors toks atsakovo susidomėjimas pats savaime nėra draudžiamas ar pavojingas, Klaipėdos miesto pedagoginės–psichologinės tarnybos specialisto nuomone, jis gali padaryti neigiamą įtaką iki 7 metų amžiaus vaiko pasaulio suvokimui (t. 1, b. l. 176). Tie patys liudytojai taip pat patvirtino, kad atsakovas nesistengė bendrauti su dukra, liudytoja N. T. nurodė, kad atsakovo siekiai bendrauti su vaikais yra deklaratyvūs, nes pasibaigus kitam teismo procesui jis nerodo iniciatyvos bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi (t. 4, b. l. 183, 184). Išdėstytų argumentų pagrindu atmestini apelianto argumentai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nereiškia, kad atsakovas negali su vaiku bendrauti dažniau, jei abu vaiko tėvai tam neprieštarauja (CK 3.176 str. 1–3 d.), taip pat bendravimo tvarka gali būti pakeista ir teismo sprendimu išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo apribota nustatant pereinamąjį laikotarpį.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto.
Apelianto teiginiai, kad šalių gyvenimo skyrium pradžią nuo 2009 m. lapkričio mėn. patvirtino tik ieškovė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, neatitinka tikrovės. Kad atsakovas paliko šeimą 2009 m. rudenį, nurodė ir byloje apklausti liudytojai B. R. (t. 4, b. l. 183), O. K. (t. 4, b. l. 185). Apelianto argumentas, kad aplinkybę, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2011 m. rudens, neva patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje, grindžiamas iš minėto dokumento konteksto išimtu sakiniu, jog „nuo 2011 m. rudens bendravimas tarp sutuoktinių visai nutrūko, tuo pačiu nutrūko tėvo bendravimas su dukra“ (t. 4, b. l. 124). Šioje išvadoje aiškiai nurodyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2009 m. rudens, formalų bendravimą dėl vaiko apeliantas nepagrįstai sutapatina su bendro ūkio tvarkymu ir santuokiniu gyvenimu. Ieškovės ir jos motinos telefono sąskaitų apmokėjimas taip pat nelaikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti šalis vedus bendrą ūkį ir santuokinį gyvenimą, juo labiau, kad liudytojas B. R. paaiškino, jog telefonai buvo perrašyti atsakovo vardu tam, kad atsakovas gautų nuolaidų (nemokamų pokalbių), už telefonus pinigus atsakovui perduodavo ieškovė ir jos motina (t. 4, b. l. 181). Taigi tai apelianto versija, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2011 m. rudens, pagrįsta vien apelianto teiginiais. Nustačius aplinkybes, kad šalys kartu nebegyveno nuo 2009 m. lapkričio mėn. bei kad šalių dukra gyveno su ieškove, pareiga įrodyti, jog tuo laikotarpiu atsakovas teikė nepilnametei dukrai išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad šalys 2011 m. birželį buvo paruošusios teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, prie kurio pridėtoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo sąlygos apie vaiko išlaikymo įsiskolinimą, yra teisiškai nereikšminga ir neturi įrodomosios vertės (CPK 177 str. 5 d.), nes šalys, siekdamos išvengti teisminių ginčų, gali daryti viena kitai nuolaidas, kokios nors sąlygos neįrašymas sutartyje nereiškia neapibrėžto skaičiaus nenurodytų aplinkybių pripažinimo CPK 182 str. 5 punkto, 187 straipsnio prasme. Atsakovas pats pripažino, jog be savo paaiškinimų, kitų įrodymų, jog teikė dukrai išlaikymą, neturi, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodamas po 450 Lt per mėnesį, tai argumentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti minimali mėnesinė alga, kuri tuo laikotarpiu buvo 800 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas išlaikymo įsiskolinimo dydį ginčija remdamasis vien formaliu kriterijumi, nors išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo, ir kt.). Apeliantas teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakako mažesnės sumos, neteikė įrodymų, galinčių pagrįsti nurodomo dydžio išlaikymo pakankamumą, nedetalizavo šios sumos pagal vaiko būtinus poreikius maistui, rūbams, būstui, higienos ir sveikatos, ryšių, transporto poreikiams, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CPK 178 str.). Byloje buvo nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nagrinėjamu laikotarpiu buvo geresnė už ieškovės, kuri buvo motinystės atostogose, atsakovas išlaikymo visiškai neteikė. Į ieškovės išlaikymo dalį įskaitytinos išlaidos, susijusios su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, kurias sudaro tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaikų daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Visos abejonės tiek dėl tėvų turtinės padėties, tiek dėl išlaikymo dydžio teismų praktikoje vertintinos vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 punktas, Teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 punktas, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
Dėl kompensacijos už atsakovo apmokėtas buto išlaikymo išlaidas.
Teisėjų kolegija atmesdama apelianto argumentus sutinka su ieškovės atsiliepimo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistinos kompensacijos dydį nustatė vadovaudamasis atsakovo išlaidų sumos už laikotarpį nuo 2009 m. kovo–gegužės mėn. vidurkiu. Ne tik ieškovė turi pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, bet ir atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė pateikė apskaičiavimo metodą ir konkrečią apskaičiuotą sumą, kurią apeliantas tik neigia, tačiau savo apskaičiavimo nepateikė. Tokiomis aplinkybėmis, apelianto argumentas, kad apskaičiavimas paremtas tikimybių teorija, taikytinas ir pačiam apeliantui, nes jis objektyviai skaičiavimais nepaneigė galutinės priteistos kompensacijos sumos atitikimo pusei jo patirtų buto išlaikymo išlaidų, ir pats remiasi savo subjektyvia prielaida, kad priteista kompensacijos suma su realiomis išlaidomis nesutampa. Be to, civiliniame procese įrodymų vertinimas grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, kuris nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo (CPK 185 str.). Šiuo principu apeliantas pats remiasi skunde ginčydamas teismo nustatytą aplinkybę, kad jis neteikė išlaikymo nuo 2009-11-01 iki 2011-11-01 (t. 5, b. l. 63). Išlaidos buto išlaikymui buvo apskaičiuotos pagal pavasario mėnesių vidurkį, todėl toks apskaičiavimo būdas yra sąžiningas atsakovo atžvilgiu, kadangi apima tik dalį šildymo sezono laikotarpio.
Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus iš atsakovo priteisdamas ieškovei kompensaciją už laikotarpį po santuokos faktinio iširimo. CK 3.67 straipsnyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo; tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Byloje nė viena šalių tokio reikalavimo nepareiškė.
Apelianto argumentas, kad jis taip pat galėjo prašyti ieškovę kompensuoti jam pusę sumos, kurią ieškovė santuokos metu išleido maistui, rūbams, vaistams ir pan., yra, pirma, – teisiškai nereikšmingas, nes atsakovas tokių reikalavimų nepareiškė, antra, – nepagrįstas, nes sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) laikytini asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.), maistui, vaistams ir kitiems pagrindiniams fiziologiniams poreikiams lėšas naudojo abi šalys, o atsakovas savo pajamas, kurios laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe (3.88 str. 1 d. 3, 5 p.), naudojo savo asmeniniam turtui išlaikyti, todėl teismas pagrįstai ieškovei priteisė kompensaciją (CK 3.98 str. 3, 4 d., 3.115 str. 2 d.).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl priteistos kompensacijos sumokėjimo išdėstymo, nepagrįsti, nes teismas kompensacijos sumokėjimą išdėstė metams, nors šios sprendimo dalies motyvų ir nenurodė. Tačiau šis procesinis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti aptariamą teismo sprendimo dalį neteisėta, nes, teisėjų kolegijos nuomone, sprendimas išdėstyti kompensacijos mokėjimą tik metams yra teisingas (CPK 329 str., 329 str. 1 d.). Pagal į bylą pateiktus duomenis apelianto pajamos sudaro vidutiniškai 3 683 Lt per mėnesį (t. 3, b. l. 106), jis yra karininkas, dalyvauja tarptautinėse misijose, taigi patiria mažiau išlaidų buičiai, gauna valstybės išlaikymą (maitinimas, gyvenamoji vieta, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai), pinigines išmokas buitinėms išlaidoms, lengvatas (šildymo, darželio mokesčių ir pan.), pats atsakovas nurodė, jog pragyvena už 400 Lt (t. 4, b. l. 175), sūnui moka 425 Lt išlaikymą (t. 4, b. l. 174). Be to, didžiąją priteistos kompensacijos dalį sudaro kompensacija už padengtą apelianto asmeninę paskolą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gautos paskolos aplinkybė vertintina kaip turtinės padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Apelianto savanoriškai prisiimtų piniginių įsipareigojimų vykdymas nesudaro pagrindo perkelti neigiamas pasekmes ieškovei, suteikiant prioritetą kitiems kreditoriams. Kompensacijos sumokėjimo išdėstymas ilgesniam terminui būtų nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, pažeistų jos teisėtą interesą ir lūkestį laimėjus bylą kuo greičiau atgauti teismo priteistą sumą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.