Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant ieškovui J. K. bei jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovui A. K. bei jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Veisienei, civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl to, kad atsakovas nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios nedavė jai jokių lėšų pragyvenimui ir nesirūpino šeimos išlaikymu, nesirūpino maistu bei kasdieninių poreikių tenkinimu, materialine gerove, kad visos išlaidos buvo tik ieškovės, kad atsakovas nesirūpino bendrų poreikių tenkinimu, vaiku, perdėtai domėjosi egzoterika, astrologija. Byloje nustatyta, kad šalys pradėjo bendrauti 2007 m., kartu pradėjo gyventi 2008 m., šalių vaikas gimė (duomenys neskelbtini), šalys susituokė (duomenys neskelbtini), bendrai šeimoje šalys kartu negyveno nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, nuo 2011 m. rudens bendravimas tarp šalių dalyvaujant vaikui visiškai nutrūko (CPK 178 str., 185 str.). Aiškinantis aplinkybes dėl santuokos nutraukimo priežasčių, nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, teismas atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės iki 2009 m. lapkričio mėnesio, t.y. faktinio šeimos iširimo. Nustatyta, kad iki vaiko gimimo ieškovė dirbo ir gavo pastovias pajamas, vėliau, vaikui gimus – socialines išmokas, atsakovas nurodytu laikotarpiu taip pat dirbo ir gavo pastovias pajamas. Taip pat nustatyta, kad bendro gyvenimo metu šalys gyveno ieškovės tėvui B. R. priklausančiame nuosavybės teise bute, komunalinius bei kitus mokesčius apmokant ieškovės tėvui B. R. – šalys šias aplinkybes pripažino, jų neginčijo, jas patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. R.. Įrodymų dėl šalių kaltės prezumpcijos nurodytu laikotarpiu byloje nėra, pateikti šalių duomenys apie gautas pajamas patvirtina abiejų sutuoktinių galimybes skirti pakankamas lėšas/dalį lėšų šeimos išlaikymui, maistui, kasdieninių poreikių tenkinimu, vaikui, byloje nepateikta jokių įrodymų, jog kuris nors iš sutuoktinių visiškai neskyrė lėšų šiam tikslui, kaip kad nepateikta ir įrodymų jog kuris nors iš sutuoktinių visiškai nesirūpino vienas kitu, šeima, vaiku, buvo nelojalus ar neištikimas, negerbė vienas kito (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas domėjosi astrologija, ezoterika iki susipažįstant su ieškove - t.y. iki 2007 m., domėjosi bendro gyvenimo metu - t.y. iki 2009 m. lapkričio mėn., taip domėjosi ir faktiškai iširus šeimai (CPK 178 str., 185 str.). Teismas vertindamas nustatytas aplinkybes, bei tai, kad ieškovė iki bendro gyvenimo su atsakovu pradžios turėjo pakankamai informacijos apie atsakovo domėjimąsi astrologija, ezoterika bei būdama pilnametė, pagal byloje esančius duomenis – galinti/galėjusi objektyviai ir pilnavertiškai vertinti visuomenėje vykstančius reiškinius bei vertinti tarpusavio su atsakovu bendravimo apimtį, turinį, esmę, nesant byloje duomenų apie galimą atsakovo ar kitų su juo susijusių asmenų prievartą ar neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ginčo laikotarpiu, bei tai, kad nesant byloje duomenų jog byloje nurodytas alternatyvus dvasingumas yra nusikalstama, neteisėta veika (T. 4, b.l. 161-163), nesant byloje duomenų bei įrodymų apie atsakovo galimus prievartinius, neteisėtus veiksmus ieškovės bei nepilnametės dukters atžvilgiu ginčo laikotarpiu, daroma išvada, jog nenustatyta atsakovo kaltė šioje dalyje dėl santuokos iširimo (CPK 178 str., 185 str.). Liudytojo V. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus, kadangi šis liudytojas iš esmės aiškino apie egzorcizmo esmę, kas pagal savo turinį yra visiškai skirtinga, nei ieškovės nurodoma ezoterika bei astrologija, tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų apie atsakovo egzorcistinę veiklą (T.4, b.l. 176-177)(CPK 178 str., 185 str.). Teismas taip pat įvertina ir byloje pateiktus teigiamą atsakovo veiklą charakterizuojančius duomenis bei įrodymus, kurie bylos metu nebuvo ginčyti bei paneigti (T.3, b.l. 107-120)(CPK 185 str.). Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų B. R., V. T., O. K. parodymai nepaneigia ankstesnių teismo išvadų, tuo pačiu įvertinama ir tai, kad nurodyti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes B. R. yra ieškovės tėvas, V. T. yra atsakovo buvusi žmona, O. K. yra artima ieškovės draugė (T.4, b.l. 181-185)(CPK 185 str.). Įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus byloje, daroma išvada, kad šalys nevykdė CK 3.27 str. nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, bei pažeisdami šias pareigas nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių bei derinti tarpusavyje vaikų auklėjimo klausimus, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos, kurioje augo vaikai, todėl darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertina ir tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2011-11-10, tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys kartu jau nebegyvena nuo 2009 m. lapkričio mėnesio ir nebepalaiko santuokinių santykių. Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai nuo 2009 m. lapkričio mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui atmetus ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nenustačius ir atsakovo kaltės ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos, t.y. dvasinių išgyvenimų, pažeminimo ar pan. (CK 6.250 str.), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos yra atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas (CK 3.70 str. 2 d.).

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių duktė S. K. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove. Byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti Sofijos gyvenamąją vietą su ieškove, byloje ginčo šio reikalavimo dalyje nėra, atsakovas su tuo sutinka, VTAS prieštaravimų nepateikė, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnametės S. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina J. K. (CPK 178 str., 185 str.).

Įstatymu įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.). Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į LAT suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. S. K. šiuo metu yra 4 metai, vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį po 500 Lt iki vaiko pilnametystės. Atsakovas iš esmės su reikalavimu sutinka, tačiau prašo priteisti iš jo po 400,00 Lt per mėnesį išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus apie šalių turtinę padėti, gaunamas pajamas, nepilnamečio vaiko amžių bei jo poreikius, vaiko sveikatos būklę bei kitas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 450,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo 2011-11-11, iki vaiko pilnametystės (CPK 3.196 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad byloje nustačius jog šalys šeimoje gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2009 m. lapkričio mėnesio, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo neteiktą išlaikymą vaikui iki 2009 m. lapkričio mėn., kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, t.y. nuo to laiko kai šalių paaiškinimu atsakovas nutraukė faktinius šeimos ryšius ir išėjo gyventi kitur, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 10800,00 Lt dukters išlaikymo įsiskolinimas už 24 mėnesius už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-11-01, skaičiuojant po 450,00 Lt per mėnesį, įvertinus atsakovo sumokėtą 2011 m. spalio mėn. 400,00 Lt išlaikymą. Nustačius byloje, kad atsakovas iki 2009-11-01 faktinių šeimos santykių nutraukęs su ieškove nubuvo, nesant byloje duomenų bei įrodymų jog atsakovas nurodytu laikotarpiu lėšų vaiko išlaikymui neskyrė, nėra pagrindo išlaikymo įsiskolinimo priteisimui ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2009-11-01 (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė CK 3.72 str. 2 d. pagrindu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ji įsidarbins, nes ji augina bendrą savo ir atsakovo nepilnametį vaiką, o atsakovas gauna nemažas pajamas, moka dideles pinigų sumas už dalyvavimą ekstrasencų seminaruose, o ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir yra nedarbinga, negauna jokių pajamų. CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta preziumpcija. Byloje įrodyta, kad ieškovė augina bendrą savo ir atsakovo nepilnametį vaiką. Atsakovas šią preziumpcija ginčija įrodinėdamas, jog ieškovė neturi teisės į išlaikymą, nes turi pakankamai pajamų save išlaikyti. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 2009-01-01 mokama motinystės pašalpa (T.1, b.l. 12-14), ieškovė nuo 2011-02-26 iki 2012-02-25 išleista vaiko priežiūros atostogų (T.1, b.l. 15). Ieškovė 2012-03-09 prašymu kreipėsi dėl atleidimo iš darbo (T.1, b.l. 124) bei sudarė 2012-04-10 darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pastovias pajamas (T.1, b.l. 125-126). Taip pat nustatyta, kad ieškovė visą ginčo laikotarpį gyveno ir gyvena savo tėvui B. R. nuosavybės teise priklausančiame bute, kad už jos pragyvenimą šiame bute apmoka jos tėvas B. R., kad jis taip pat apmoka visas komunalines bei kitas, susijusias su ieškovės gyvenimu šiame bute, paslaugas bei išlaidas – taigi išlaidų dėl gyvenamojo būsto ieškovė neturi. Taip pat apklaustas teismo posėdžio metu B. R. paaiškino, kad savo dukrai – ieškovei, jis kiekvieną mėnesį duoda pragyvenimui po 4000,00 Lt -5000,00 Lt, nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė. Nurodytos faktinės aplinkybės šalių neginčytos ir iš esmės pripažįstamos, tai paneigiančių ar prieštaraujančių duomenų bei įrodymų nepateikta, todėl šios aplinkybės laikomos nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.). Pažymėtina, kad sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą tuomet, kai jo paties gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju daroma išvada, jog ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti (CPK 185 str.). Teismas įvertina ir tai, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį ir gauti didesnes pajamas vertinamas pagal jo pastangas, norą, požiūrį bei siekį gauti didesnes pajamas, sveikatą, amžių, išsilavinimą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad ieškovė dėl sveikatos problemų, nedarbingumo ar kitų svarbių aplinkybių negalėtų įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 3.72 str. 4 d. sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, todėl nagrinėjamu atveju nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti išlaikymo iš buvusio sutuoktinio (CK 3.72 str. 4 d.). Todėl reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str.).Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Šalys, nepilnametės Sofijos tėvai, prašo nustatyti skirtiną bendravimo su vaiku tvarką. Ginčas šioje dalyje tarp šalių kyla dėl ieškovės nurodomos kenksmingos vaiko interesams atsakovo veiklos perdėtai jam domintis astrologija, ezoterika, taip pat atsakovo siekimu į šią veiklą įtraukti ir nepilnametį vaiką.

VTAS išvadomis šalys kartu nebegyvena nuo 2009 m. rudens, gyvenant skyrium tėvo bendravimas su vaiku vyko kartu dalyvaujant motinai, tačiau jis nebuvo sistemingas ir nuoseklus, nuo 2011 m. rudens bendravimas tarp sutuoktinių visai nutrūko, tuo pačiu nutrūko ir bendravimas su vaiku. Rekomenduojama ieškovei ir atsakovui ir vaikui lankyti psichologo konsultacijas, nustatyti tėvo bendravimą su vaiku kas antrą savaitgalį (be nakvynės), dalyvaujant vaiko motinai iki priešmokyklinės grupės, nuo priešmokyklinės grupės tėvui bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį (be nakvynės) motinai nedalyvaujant, nuo vaiko mokyklinio amžiaus kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio vaikui praleisti su tėvu nedalyvaujant motinai, taip pat suderinti švenčių ir atostogų dienas, kadangi vaiko ryšys su tėvu yra nutrūkęs beveik 1,5 metų dėl abiejų tėvų kaltės, todėl visų pirma būtina atkurti tarpusavio santykius dalyvaujant psichologui. Pagal bylos duomenis atsakovas domisi ezoterine ir ekstrasensorine veikla, ieškovė pripažįsta tradicinę katalikų religiją, kiekvienas iš tėvų turi teisę auklėti vaiką pagal savo įsitikinimus, tačiau tėvų pozicija tokio amžiaus vaikui turėtų būti vieninga, tėvai privalo suvokti savo atsakomybę ir tai, kad jų dialogas, kurio centre yra vaikas, yra neišvengiamas, ryšių su abiem tėvais išlaikymas yra vienas esminių vaiko interesų (T.4., b.l. 124-125, T.5, b.l. 41-42). Teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vadovaujasi taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis šalių paaiškinimais, byloje tirtais įrodymais, įvertinus taip pat ir nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, šalių požiūrį į vaiko auklėjimą bei jų elgesį bendraujant su vaiku, vadovaujantis VTAS išvadomis bei prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir nustatytina šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

Ieškovė ir atsakovas, prieš pradėdami bendrauti su dukra šia teismo nustatyta bendravimo tvarka, privalo gauti psichologo konsultacijas dėl bendravimo tvarkos; psichologo konsultacijų kiekį, trukmę nustato konsultacijas teikiantis psichologas kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriumi; iki priešmokyklinės grupės atsakovas kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir antrąją Šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų Metų, antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai ieškovei ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, susitikimo vietą suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo; nuo priešmokyklinės grupės iki mokyklos atsakovas kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir antrąją Šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų Metų, antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val. bendrauja su dukra nedalyvaujant vaiko motinai ieškovei ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, susitikimo vietą suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo; dukrai pradėjus lankyti mokyklą atsakovas kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., taip pat antrąją Šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų Metų, antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., dvi savaites vaiko vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19.00 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos, bendrauja su dukra nedalyvaujant vaiko motinai ieškovei. Atsakovas nustatytu laiku pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos su ieškove vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą su ieškove vietą. Klausimus susijusius su atsakovo ir vaiko susitikimu šalys suderina likus ne mažiau kaip vienai dienai iki nustatyto bendravimo laiko;

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo (CPK 185 str.).

Ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti iš atsakovo 30775,35 Lt piniginę kompensaciją už pusę atsakovo išmokėtos asmeninės paskolos ir komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo santuokos sudarymo, t.y. nuo 2009-02-28, iki 2011-11-09. Ieškovė nurodė, kad jai gyvenant santuokoje su atsakovu, atsakovas iš savo asmeninių pajamų mokėjo bankui (duomenys neskelbtini) asmeninę paskolą, sumokėjo 34001,36 Lt, todėl ieškovei turi būti priteista iš atsakovo pusė šios sumos, t.y. 17006,93 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas šias aplinkybes pripažino, jomis vadovavosi, dėl ieškovės pateikto reikalavimo šioje dalyje sutiko, todėl nurodytos aplinkybės laikomos nustatytomis, reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, ieškovei priteistina iš atsakovo 17006,93 Lt kompensacija (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 13768,42 Lt kompensaciją už komunalinius mokesčius, atsakovui mokant už jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009-02-28 iki 2011-11-09, t.y. už 33 mėnesius. Ši kompensacijos suma paskaičiuota iš atsakovo pateiktų byloje mokėjimo dokumentų vidutinę 834,45 Lt sumą už 2009 m. kovo mėn. – 1042,18 Lt, balandžio mėn. – 738,69 Lt, gegužės mėn. – 722,50 Lt (1042,18+738,69+722,50=2503,37 Lt : 3 mėn. = 834,45 Lt x 33 mėn. =27536,85 Lt : 2 = 13768,42 Lt). Atsakovas, pateikęs bendrus duomenis byloje apie mokesčių mokėjimą, nurodytos ieškovės paskaičiavimo iš esmės nenuginčijo, savo paskaičiavimų neteikė, todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu skaičiavimu būdu ir daro išvadą, kad vidutinė vieno mėnesio įmokų suma ginčo laikotarpiu sudarė 834,45 Lt, priteistina suma už ginčo laikotarpį būtų ieškovės nurodoma 13768,42 Lt (CK 3.110 str. 1 d.). Atsakovas, ginčydamas priteistinos kompensacijos sumą, pateikė byloje sąskaitos AB „Swedbank“ išrašus apie 2009-06-26 ir 2009-06-29 pervestą 1700,00 Lt ir 3999,00 Lt sumą, nurodydamas, jog šios sumos yra įmokėtos jo mamos B. K., kuri pervedė į atsakovo sąskaitą banke 5699,00 Lt ir šiais pinigais atsakovas mokėjo už buto komunalinius ir kitus mokesčius (T.5, b.l. 10-11). Pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, nuginčyti, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta, todėl teismas jais vadovaujasi ir daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog nurodytus mokesčius atsakovas mokėjo ir iš jo mamos įmokėtos į atsakovo sąskaitą banke 5699,00 Lt sumos, todėl ieškovės paskaičiuota 27536,85 Lt mokesčiu suma mažintina 5699,00 Lt, iš atsakovo priteistina ieškovei 10918,90 Lt (27536,85 Lt – 5699,00 Lt = 21837,85 Lt : 2 = 10918,90 Lt).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 289,00 Lt žyminis mokestis (T.1, b.l. 8), 242,00 Lt išlaidų antstoliui už aplinkybių konstatavimą (T.4, b.l. 115), 232,32 Lt išlaidų už vertimo paslaugas (T.4, b.l. 116-117). Atsakovas pateikė 2013-02-04 detalizuotą pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 9133,98 Lt sumai (T.5, b.l. 26), įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro tik 3025,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T.1., b.l. 42-43), 250,00 Lt išlaidų antstoliui už aplinkybių konstatavimą (T.1, b.l. 96-98). Tenkintina dalis ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 139,00 Lt žyminio mokesčio bei 265,50 Lt kitų išlaidų, viso – 404,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui priteistina iš ieškovės 125,00 Lt kitų išlaidų, esant byloje duomenims, kad už advokato atstovavimą sumokėta tik 3025,00 Lt ir įvertinus atmestų reikalavimų apimtį, bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių bei kitas aplinkybes priteistina atstovavimo suma mažintina iki 1512,50 Lt, viso priteistina 1637,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Naikintinos teismo 2012-06-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo priteisimas (T.3, b.l. 87-88).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes : „K.“ ir „K.“.

Nustatyti nepilnametės S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina ieškove J. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-11 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2013-02-25, ir po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013-02-25, iki vaiko pilnametystės. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. K..

Priteisti iš atsakovo A. K., nepilnametės dukters S. K., gim. (duomenys neskelbtini), 10800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti bendravimo su nepilnamete S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką :

Ieškovė J. K. ir atsakovas A. K., prieš pradėdami bendrauti su dukra šia teismo nustatyta bendravimo tvarka, privalo gauti psichologo konsultacijas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; psichologo konsultacijų kiekį, trukmę nustato konsultacijas teikiantis psichologas kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriumi; iki priešmokyklinės grupės, atsakovas A. K. kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir antrąją Šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų Metų, antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val. bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai ieškovei J. K. ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, susitikimo vietą suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo; nuo priešmokyklinės grupės iki mokyklos, atsakovas A. K. kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir antrąją Šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų Metų, antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 14.00 val. bendrauja su dukra nedalyvaujant vaiko motinai ieškovei J. K. ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, susitikimo vietą suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo; dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas A. K. kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., taip pat antrąją Šv. Kalėdų, antrąją Naujųjų Metų, antrąją Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., dvi savaites vaiko vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19.00 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos, bendrauja su dukra nedalyvaujant vaiko motinai ieškovei J. K.. Atsakovas A. K. nustatytu laiku pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos su ieškove J. K. vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą su ieškove vietą. Klausimus susijusius su atsakovo ir vaiko susitikimu šalys suderina likus ne mažiau kaip vienai dienai iki nustatyto bendravimo laiko;

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei J. K. 27925,83 Lt piniginę kompensaciją. Priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje priešieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. K. 170,97 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. 1323,77 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo A. K. 404,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės J. K. 1637,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti teismo 2012-06-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo priteisimą S. K. iš atsakovo A. K..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.