Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. (toliau – M. R.) gynėjos advokatės V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti bei šias medžiagas pardavė, tai yra: ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d., tikslus laikas nenustatytas, iš teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 2,494 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių) ir 2018 m. sausio 31 d. apie 16.00 val., šias medžiagas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, už 20 eurų neteisėtai pardavė Liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiam pagal 2018 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. R. gynėjos advokatės V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su M. R. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. R. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. R. atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), M. R. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (nusikaltimas įvykdytas siekiant finansinės naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad M. R. praeityje teistas du kartus, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti, teistumas neišnykęs, teistas ir užsienyje bei ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, taip pat už tai, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 64, 79-88, 138-141). Vertindamas M. R. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą nuteistasis neįrašytas (t. 2, b. l. 90), nors jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 2 , b. l. 87), tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu ir dirba (t. 2, b. l. 88), taip pat tai, kad paties nuteistojo teigimu, jis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, nori kurti šeimą, padėti neįgaliai mamai. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas taip pat svarstė galimybę taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio bei BK 75 straipsnio nuostatas.

8. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas M. R. skyrė vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju M. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. bauda), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, jis vėl nusikalsdavo. Atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, paminėtina ir tai, kad paskutinį kartą M. R. 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu teistas už narkotinių medžiagų disponavimą neturint tikslo jų platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 81-82). Be to, praeityje nuteistasis buvo ne kartą baustas ir dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, tame tarpe ir už tai, kad vartojo narkotines/psichotropines medžiagas (t. 2, b. l. 85-86, 138-141). Toks M. R. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus, todėl švelninti jam paskirtą minimalią BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir M. R. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas bei nuoširdus gailestis, darbas, pasiryžimas keisti savo gyvenimą, jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, paskiriant jam minimalią sankcijoje numatytą bausmę, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuteistojo kaltės prisipažinimą, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta minimali bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu.

9. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo M. R. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis turi rūpintis neįgalia mama ir sužadėtinės vaiku bei prisidėti prie jų išlaikymo, kadangi visų bylos duomenų kontekste paminėtos aplinkybės nesudaro nei teisinio nei faktinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Juolab, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo M. R. mama dirba, gauna iš esmės tokias pačias pajamas, kaip ir apeliantas, jis nėra paskirtas mamos globėju ar rūpintoju, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra mamos ar sužadėtinės vaiko išlaikytojas. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas padėti savo šeimai finansiškai, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su artimųjų priežiūra, išlaikymu ir pan., priešingai nei tai suvokia apeliantas, taip pat nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimo. Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

10. Pritariant skundžiamo nuosprendžio motyvams, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie apelianto asmenybę bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nėra įtariamas naujų veikų padarymu, nėra baustas administracine tvarka) taip pat nėra pagrindas laikyti jo padarytą nusikalstamą veiką mažiau pavojinga ir teigti, kad M. R. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Juolab, kad kaip matyti iš bylos medžiagos po nusikalstamos veikos, už kurią M. R. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis yra padaręs nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis dėl pripažinimo kaltu dėl vagystės įsilaužiant į gyvenamąją patalpą bei vagystės iš automobilio ir vagystės įsilaužiant į parduotuvę (t. 2, b. l. 64, 83-84), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo nenorą laikytis įstatymų. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad padaryta veika buvo vienkartinio pobūdžio ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. R. būtų nuolat platinęs narkotines medžiagas. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. R. iš tiesų buvo nuteistas už vieną narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo epizodą, kai jis 2018 m. sausio 31 d. apie 16.00 val. 2,494 gramus narkotinės medžiagos – kanapių, neteisėtai pardavė daugiabučio namo koridoriuje už 20 eurų Liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jis nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už daugkartinį narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Vis dėl to, pažymėtina, kad sankcionuotų procesinių veiksmų atlikimas, leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus rodo, kad pareigūnai iki tol turėjo informaciją apie M. R. galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, atskleidžia ir telefoniniai pokalbiai bei SMS pranešimai, slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kas visumoje su kitais bylos įrodymais rodo neatsitiktinį inkriminuotos veikos pobūdį. Minėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės bausmės paskyrimo ar manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

11. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad M. R. inkriminuotas nedidelis narkotinės medžiagos – kanapių kiekis (2,494 g), dėl ko, ši nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, o paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, kokiu minimaliu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu turi būti neteisėtai disponuota, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju toks tikslas neginčijamai nustatytas, skirtingai nei nurodo apeliantas, net ir nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, patenka į įstatymo reguliavimo sritį ir negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

12. Aptartų duomenų visumoje neabejotina, kad ir BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nebuvo taikytos pagrįstai. Nagrinėjamu atveju M. R. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą sunkius nusikaltimus padariusiems asmenis. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos BK 75 straipsnyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. R. padarė BK XXXVII skyriuje numatytą sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistajam negali būti taikomas.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, M. R. paskirtą minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas dar sumažinta vienu trečdaliu, vertinti kaip aiškiai per griežtą ar prieštaraujančią teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis) nėra jokio pagrindo. Aplinkybės, turinčios reikšmės M. R. paskirtos bausmės individualizavimui, teisėjų kolegijos vertinimu buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta. Visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių nesudaro pagrindo ir BK 62 straipsnio nuostatų taikymui, dėl ko, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. R. gynėjos advokatės V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.