Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Motyvuojamoji dalis

3.1. Pasak pareiškėjo, jis kalintas itin mažo ploto kamerose – 6 m²– 8m² – su dar 2–3 asmenimis, kameros plotą užimdavo ir joje įrengtas tualetas (1 m²) ir 1,2 m sienelė (0,5 m²) ir inventorius: stalas (1,3 m²), prie kurio pritvirtintos 2 kėdės; 2 dviaukščiai gultai (po 2 m²). Taigi, pareiškėjui tekdavo mažiau kaip 1 m² kameros ploto, nors pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas minimalus kameros plotas asmeniui – 3,6 m², be to, į šį plotą neturi būti įskaičiuojami sanitarinio mazgo ir baldų užimami plotai. Be to, dėl tekusio ploto buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) bylas Canali prieš Prancūziją, Varnas pieš Lietuvą), o dėl ploto trūkumo jautė diskomfortą.

II

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(t. 1, b. l. 56–64).

1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

10.2. Pažymėtina, kad stalai kamerose pagaminti, vadovaujantis protingumo principais, nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas. Standartinėse kamerose stalai pagaminti su 2 pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą, taigi, kameroje, kurios plotas yra apie 8 m² ir kurioje apgyvendinti 4 žmonės, visi kameroje laikomi asmenys gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę: dviese prie stalo, dviese – ant lovų prie spintelės.

III

2. Pareiškėjas 2015 m. liepos 1 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 278, joje buvo pareiškėjas ir dar vienas asmuo, tačiau kameros plotas su visais baldais – 7,92 m², todėl pareiškėjas neturėjo erdvės judėti. Pareiškėjas 2015 m. liepos 14 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m², tačiau Lukiškių TI-K klaidingai nurodo, kad kameroje buvo vienas asmuo: pareiškėjas nebuvo vienas kameroje, nes jį uždarant į šią kamerą joje jau buvo laikomas vienas asmuo, tik tą asmenį po kelių valandų perkėlė į kitą kamerą, tačiau į jo vietą uždarė naują asmenį; taigi, pareiškėjas nurodytą dieną (parą) kameroje Nr. 105 buvo kartu su dar vienu asmeniu.

3. Vėliau pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 m²), joje laikytas pareiškėjas ir dar 2 asmenys, taigi, asmeniui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas – 3,6 m², dar daugiau, įvertinus kameroje esančius baldus, kitą inventorių, asmeniui neteko net 1 m².

4. Pareiškėjas 2015 m. liepos 28 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), tačiau joje, priešingai, negu teigia Lukiškių TI-K, jis nebuvo vienas: po 30 min. į šią kamerą buvo uždarytas dar vienas asmuo, taigi, Lukiškių TI-K administracija vėl meluoja. Kameroje Nr. 116 pareiškėjas neturėjo pakankamai ploto judėti.

5. Pareiškėjas kameroje Nr. 267 praleido beveik 2 mėnesius (plotas – 7,63 m²) su dar vienu asmeniu, taigi, asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatyto minimalaus reikalavimo.

6. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 322, tačiau tik užėjęs, pakraupo, nes nuo sienų buvo atsilupę dažai, be to, šios kameros plotas su visais baldais yra 7,77 m², taigi, asmeniui taip pat neužtikrinamas 3,6 m² plotas asmeniui.

IV

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs vaizdo ir rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas D. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 56–64), asmens įskaitos kortelės kopijas (t. 1, b. l. 65–69)):

– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2014 m. spalio 3 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 4 d. – 2014 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 118 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 380 (plotas – 7,35 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 7 d. išvyko į Varėnos areštinę;

– 2014 m. spalio 14 d. atvyko iš Varėnos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 209 (plotas – 6,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 15 d. išvyko Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 sektorių;

– 2015 m. birželio 30 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m²); kameroje buvo 2asmenys;

– 2015 m. liepos 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. liepos 2 d. – 2015 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 278 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. liepos 7 d. išvyko į Varėnos areštinę;

– 2015 m. liepos 14 d. atvyko iš Varėnos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²); kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. liepos 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. liepos 16 d. – 2015 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 263 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. liepos 21 d. išvyko į Varėnos areštinę;

– 2015 m. liepos 28 d. atvyko iš Varėnos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²); kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. liepos 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. liepos 30 d. – 2015 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2015 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 6 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

2. 2014 m. spalio 4 d.–2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. liepos 1 d.–2015 m. liepos 6 d., 2015 m. liepos 14 d.–2015 m. liepos 15 d., 2015 m. liepos 28 d. – 2015 m. spalio 5 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2014 m. spalio 15d. iki 2015 m. birželio 29 d. (imtinai) (į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių), nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 27d. (imtinai) (į Varėnos areštinę) (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 56–64), asmens įskaitos kortelės kopijas (t. 1, b. l. 65–69)).

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

3.1. 2014 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1531, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 209 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 209 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, lubų, sienų, grindų paviršius patikrinimo metu buvo tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai, tai atitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimus; kameroje Nr. 209 graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos. deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone UAB „Dezinfa“, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama, nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 147–149).

3.2. 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1068, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama; nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 161–162).

3.3. 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1369, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 113 santykinė oro drėgmė, oro temperatūra ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus (t. 1, b. l. 150).

3.4. 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1555, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 267 lubų nelygumai pašalinti, lubų paviršius tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai; kameroje Nr. 105 sienų paviršius ties praustuve nelygus, šis paviršius nepritaikytas lengvam valymui ir dezinfekcijai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, todėl duotas nurodymas iki 2015 m. rugsėjo 18 d. pašalinti trūkumus (t. 1, b. l. 165–166).

3.5. 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 105 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 105 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 105 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 167–168).

3.6. 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 116 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 116 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sienų, lubų ir grindų paviršiai tinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai; kameroje Nr. 116 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 179–180).

3.7. 2015 m. liepos 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1775, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 116 vėdinimas, oro temperatūra, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 116 sienų, lubų ir grindų paviršiai tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai; kameroje Nr. 116 įrengtas sanitarinis mazgas buvo vizualiai švarus; kameroje Nr. 116 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 181–182). 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1900, be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 116 sanitariniai techniniai įrenginiai tvarkingi, yra praustuvas, tiekiamas šaltas vanduo (t. 1, b. l. 183–184).

3.8. 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1775, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 322 oro temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 322, įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrintas šalto vandens tiekimas, praustuvė ir čiaupas buvo vizualiai švarūs; kameroje Nr. 322 pelėsio požymių, taip pat buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 322 buvo atsilupusių sienų dažų, sienų paviršiai nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai tai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų; kameroje Nr. 322 lubų paviršiai buvo tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai (t. 1, b. l. 185–186).

4. Remiantis Departamento pažymomis apie priimtus skundus, šioje institucijoje 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir rugpjūčio 26 d. gauti 2 pareiškėjo skundai dėl kalinimo sąlygų ir administracijos elgesio (t. 1, b. l. 38, 39), 2015 m. rugsėjo 2 d. – skundas dėl administracijos elgesio (t. 1, b. l. 40), 2015 m. rugsėjo 21 d. – skundas dėl administracijos elgesio (t. 1, b. l. 41), 2015 m. spalio 1 d. – 2 skundai dėl netinkamo darbuotojų elgesio su įkalintais asmeninis (fizinis smurtas, įžeidinėjimas žodžiu) (t. 1, b. l. 20, 21), 2015 m. spalio 5 d. – 2 skundai (dėl nuobaudų taikymo ir administracijos elgesio) (t. 1, b. l. 36–37); remiantis Lukiškių TI-K pažymomis apie priimtus dokumentus, 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 5 d. priimti pareiškėjo skundai dėl pareigūno veiksmų (t. 1, b. l. 13, 14, 12), 2015 m. spalio 1 d. – dėl perkėlimo į kitą kamerą (t. 1, b. l. 15); remiantis Vilniaus VSC pažymomis apie priimtus dokumentus, 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. spalio 5 d. gauti pareiškėjo skundai dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (t. 1, b. l. 16–18).

5. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. J. 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo D. K. skundo“, be kita ko, nurodė: 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuo 7.50 val. iki 2015 m. rugpjūčio 22 dienos 8.20 val. atliko tarnybą 15 poste, visą tarnybos laiką ant viršutinių drabužių buvo prisisegęs kortelę su vardu ir pavarde; tą dieną į jį su prašymais niekas nesikreipė, taip pat ir suimtasis D. K. iš kameros Nr. 267; su visais suimtaisiais, taip pat ir D. K., elgėsi vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2 dalyje (pagrindiniai pareigūnų etikos principai) ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 2 skyriuje išvardytais reikalavimais (tardymo izoliatorių darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu), t. y. buvo mandagus, nuteistųjų ir suimtųjų garbės ir orumo nežemino (t. 1, b. l. 72).

6. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą (skundas išnagrinėtas pagal Departamento raštą dėl šio skundo, gauto 2015 m. rugpjūčio 26 d., nagrinėjimo (Departamento raštas (t. 1, b. l. 26, 73))), kuriame pareiškėjas skundėsi, be kita ko, pareigūnų elgesiu (skundas (t. 1, b. l. 74–77)), 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 96-2557 „Dėl pareigūno veiksmų bei laikymo sąlygų“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 24–25, 70–71):

6.1. Pareiškėjas skunde teigia, jog turi nusiskundimų dėl konkretaus pareigūno darbo bei jo elgesio, kuris „patikrinimų“ (budinčiųjų pamainų pasikeitimo) metu neleidžia „išmesti“ prašymų. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 109 punktu, likus 30 min. iki apsaugos ir priežiūros budinčiųjų pamainų keitimosi apribojamas suimtųjų (nuteistųjų) judėjimas tardymo izoliatoriaus, kalėjimo teritorijoje ir gyvenamųjų režiminių korpusų koridoriais, todėl pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, nesuteikia pareiškėjui galimybės į specialiai įrengtas dėžutes įmesti pareiškėjo prašymus, adresuotus įstaigos administracijai (einant pasivaikščioti ir kitais atvejais, kai pareiškėjas išvedamas iš gyvenamosios kameros).

10.4. 2015 m. spalio 13 d. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo patikrintas Lukiškių TI-K ambulatorinių ligonių registracijos žurnalas, kuriame yra gydytojo psichiatro A. M. įrašas apie pareiškėjo priėmimą 2015 m. spalio 5 d., tačiau tuo metu psichikos sutrikimų pareiškėjui nediagnozuota ir gydymas neskirtas. 2015 m. spalio 13 d. gydytojas psichiatras A. M. pareiškė, kad priėmimo metu pareiškėjas dėl prižiūrėtojo M. P. ar kitų pareigūnų elgesio (veiksmų) nesiskundė. Pareiškėjo skundų išsamaus ir objektyvaus nagrinėjimo metu prižiūrėtojo M. P. neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta. Taigi, pareiškėjo teiginiai ir nurodytos aplinkybės, kad prižiūrėtojo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, nepasitvirtino ir pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.

11. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. gautą skundą Nr. 29-1789, 2015 m. spalio 26 d. rašte Nr. 96-2878 „Dėl laikymo sąlygų“, be kita ko, nurodė pareiškėjui (t. 2, b. l. 18):

11.1. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1-147 ,,Dėl suimtųjų, nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo patvirtinimo“", Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą, griežtai vadovaudamiesi Įstatymo 10 straipsnio ir BVK 52 ir 70 straipsnių nuostatomis, siekdami užtikrinti atskirą arba izoliuoto laikymo reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, tarp bendrininkų toje pačioje byloje, atsižvelgiant į asmenų, laikomų įstaigoje skaičių, skirtingų kategorijų suimtuosius ir nuteistuosius, atlaisvinant naujai atvykusiems asmenims miegamąsias vietas, gerinant suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, užtikrinant suimtųjų ir nuteistųjų saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus.

11.2. 2015 m. spalio 20 d. gauta iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma Nr.24-7326, kurioje nurodyta, kad dezinfekcijos darbai atliekami reguliariai. Kameroje Nr. 322 UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 m. rugsėjo 22 d. bei 2015 m. spalio 8 d. atliko dezinfekcijos darbus, jų metu buvo sunaikinti parazitai. Kameroje Nr. 322 vietomis yra atšokę dažai, tačiau tai nesukėlė žalos sveikatai.

11.3. Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas M. P. 2015 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 87-189 nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d., atliekant tarnybą priežiūros poste Nr. 15 (kameros Nr. 262–Nr. 275), pareiškėjas iš kameros Nr. 267 buvo pervestas į kamerą Nr. 322; perkėlimo metu prižiūrėtojas pasiteiravo pareiškėjo, ar šis pasiėmė visus savo daiktus, į tai pareiškėjas atsakė, jog pasiėmė, jokių skundų, pretenzijų ir prašymų dėl kameroje Nr. 267 paliktų daiktų nebuvo pareikšta.

12. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 22 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. spalio 1 d., kuriuose pareiškėjas skundė pareigūnų veiksmus, 2015 m. spalio 27 d. rašte Nr. 2S-4909 „Dėl trijų skundų nagrinėjimo“ (adresuotas pareiškėjui ir Lukiškių TI-K direktoriui), be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 22):

12.1. Lukiškių TI-K pareigūnai, atlikę tarnybą prie pareiškėjo gyvenamosios kameros, tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog su pareiškėju ir visais kitais asmenimis, esančiais Lukiškių TI-K, bendrauja nepažeisdami Etikos taisyklių reikalavimų ir tarnybos metu necenzūrinių žodžių nevartoja. Lukiškių TI-K kompetentingas pareigūnas, patikrinęs Lukiškių TI-K įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, susijusius su pareiškėjo skunduose nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, jog pareigūnų, atlikusių tarnybą prie pareiškėjo gyvenamosios kameros, veiksmai buvo teisėti ir minėti pareigūnai nežemino pareiškėjo orumo. Departamentas, surinkęs su pareiškėjo skundais susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad nėra faktinių aplinkybių įrodančių, jog Lukiškių TI-K pareigūnai su pareiškėju bendravo, vartodami necenzūrinius žodžius ar kitaip žemindami pareiškėjo orumą.

12.2. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 25 d. skunde prašo Departamentą atlyginti 2 500 Eur neturtinę žalą. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjas dėl galimai padarytos žalos teisės aktuose nustatyta tvarka turėtų kreiptis į teismą, o ne į Departamentą.

13. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. spalio 1 d. raštą, 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. 96-2883 „Dėl pasivaikščiojimo“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 197–198):

13.1. Dėl pareiškėjo rašte nurodytų aplinkybių 2015 m. spalio 7 d. paprašyta APS vyresniojo specialisto G. M., atsakingo už Lukiškių TI-K vaizdo sistemą, peržiūrėti vaizdo sistemos archyvą ir patikrinti, ar pareiškėjas, 2015 m. birželio 30 d. laikomas kameroje Nr. 113, 2015 m. liepos 14 d. – kameroje Nr. 105 ir 2015 m. liepos 28 d. – kameroje Nr. 116, buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore. 2015 m. spalio 15 d. gauta APS vyresniojo specialisto G. M. pažyma (reg. Nr. 51-4362), kurioje nurodyta, kad patikrinus vaizdo sistemos archyvą nustatyta, jog 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 14 d. ir 2015 m. liepos 28 d. priežiūros posto Nr. 8 vaizdo įrašų nėra, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 1-57 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1-97 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vaizdo duomenų tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 13 punkte nustatyta, jo APS kabinete įdiegta vaizdo stebėjimo sistema, kurioje saugomi visų įstaigoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų fiksuoti kasdieninės veiklos vaizdo įrašai, šie vaizdo sistemos įrašai saugomi iki 2 parų, po to yra panaikinami, juos trinant automatiškai.

13.2. 2015 m. spalio 12 d. gautas APS budinčios pamainos Nr. 3 korpuso vyresniojo R. K. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 51-4322) apie tai, kad 2015 m. liepos 28 d. jam atliekant tarnybą korpusiniame skyriuje Nr. 2, apie 14.00 val. į priežiūros postą Nr. 8 buvo atvestas D. K., kuris vėliau uždarytas į kamerą Nr. 116; pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo nei žodžiu, nei raštu su skundais ir prašymais (pareiškimais) nesikreipė.

13.3. 2015 m. spalio 19 d. gautas APS budinčios pamainos Nr. 3 direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo V. M. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 51-4495) apie tai, kad D. K. į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. birželio 30 d. 13.00 val., o 2015 m. liepos 28 d. 13.40 val. atvykęs į Lukiškių TI-K, vadovaujantis TI vidaus taisyklių 11 punktu, pareiškėjas, kol bus įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 val., buvo uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą; atlikus visas teisės aktuose nustatytas procedūras nurodytomis dienomis, pareiškėjas buvo uždarytas į kameras Nr. 113 ir Nr. 116. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmenys, laikomi priežiūros poste Nr. 8, pasivaikščioti vedami nuo 6.30 val., tai užfiksuota Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 28 d į priežiūros poste Nr. 8 esančias kameras buvo perkeltas po pietų, apie 16.00 val.. o minėtose kamerose laikomi asmenys pasivaikščioti buvo išvesti ryte. Pareiškėjas, minėtomis dienomis, būdamas priežiūros poste Nr. 8 esančiose kamerose Nr. 113 ir 116, nebuvo išvestas pasivaikščioti, tačiau pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo ar kitais klausimais su prašymais ar pretenzijomis į Lukiškių TI-K administracijos atstovą nesikreipė.

13.4. 2015 m. spalio 19 d. gautas APS budinčios pamainos Nr. 2 direktoriaus budinčiojo padėjėjo A. Z. (A. Z.) tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 51-4496) apie tai, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. liepos 14 d. 13.00 val., atvykęs į Lukiškių TI-K, vadovaujantis TI vidaus taisyklių 11 punktu, pareiškėjas, kol bus įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 val., buvo uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą; atlikus visas teisės aktuose nustatytas procedūras nurodytą dieną, pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 105. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmenys, laikomi priežiūros poste Nr. 8, pasivaikščioti vedami nuo 6.30 val., tai užfiksuota Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale. Pareiškėjas 2015 m. liepos 14 d. į priežiūros posto Nr. 8 kamerą Nr. 105 buvo perkeltas po pietų, apie 16.00 val., o šio priežiūros posto kamerose laikomi asmenys pasivaikščioti buvo išvesti ryte. Pareiškėjas 2015 m. liepos 14 d., būdamas priežiūros poste Nr. 8 esančioje kameroje Nr. 105, nebuvo išvestas pasivaikščioti, tačiau pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo ar kitais klausimais su prašymais ar pretenzijomis į Lukiškių TI-K administracijos atstovą nesikreipė.

14.2. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises ir laisves, bet bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktuose nustatytas pareigas bei apribojimus. Bausmių vykdymo teisėje suimtojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės pagrindą.

14.5. Pareiškėjas skunde reiškia nepasitenkinimą pareigūno M. P. veiksmais, kaltina šį pareigūną surašius melagingą tarnybinį pranešimą, prašo peržiūrėti filmuotą medžiagą dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. kilusio konflikto, nurodo, kad dėl minėto pareigūno veiksmų, atliktų 2015 m. rugsėjo 25 d., pareiškėjas kreipėsi į Departamentą. Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 25 d. su skundu (reg. Nr. 2G-2999) dėl pareigūno Petraičio veiksmų kreipėsi į Departamentą, pareiškėjui atsakyta Departamento 2015 m. spalio 27 d. rašte Nr. 2S-4909. Pareiškėjo pozicija, jog asmeniškai pareiškėjui nepatinka laisvės atėmimo vietoje dirbantys pareigūnai bei nustatyta tvarka, nesuteikia teisės nevykdyti Įstatymo ir laisvės atėmimo vietoje patvirtintos vidaus tvarkos reikalavimų.

16. Vilniaus VSC, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. skundą ir 2015 m. rugsėjo 30 d. skundą dėl netinkamų higienos sąlygų Lukiškių TI-K, 2015 m. spalio 27 d. rašte Nr. 13-15(2.1)-2-13205, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 33–35):

16.6. Patikrinimo metu nustatytą pažeidimą nurodyta pašalinti iki 2016 m. sausio 25 d., nurodymo įgyvendinimą Vilniaus VSC kontroliuos grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, pasibaigus duotam pažeidimų pašalinimo terminui; dėl atsakingo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn bus sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytą tvarką ir per juose nustatytą terminą.

II

1. Minėta, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-6935-968/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00846-2015-9) pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo (pareiškėjas teikė skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. birželio 5 d.), 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime, įvertinęs tai, kad faktiškai pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 13 d., pareiškėjo D. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, šis teismas sprendimas yra įsiteisėjęs (LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2016 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00846-2015-9) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir skųstą teismo sprendimą paliko nepakeistą), todėl atsižvelgiant į nurodytą faktą, taip pat į tai, kad šioje administracinėje byloje Nr. I-4710-815/2016 pagal Lukiškių TI-K pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog po 2014 m. vasario 13 d. pareiškėjas D. K. Lukiškių TI-K buvo periodiškai laikomas nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 56–64), asmens įskaitos kortelės kopijas (t. 1, b. l. 65–69)), šioje administracinėje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas D. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes D. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 56-64).

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. K. į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. spalio 3 d., o išvyko 2015 m. spalio 6 d., tačiau jo atvykimai buvo trumpalaikiai, dažniausiai pareiškėjo Lukiškių TI-K tuo laikotarpiu apskritai nebuvo (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 56-64); asmens įskaitos kortelę (t. 1, b. l. 65-69)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas D. K. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 2 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. spalio 4 d.–2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. liepos 1 d.–2015 m. liepos 6 d., 2015 m. liepos 14 d.–2015 m. liepos 15 d., 2015 m. liepos 28 d. – 2015 m. spalio 5 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2014 m. spalio 15d. iki 2015 m. birželio 29 d. (imtinai) (į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių), nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 27d. (imtinai) (į Varėnos areštinę) (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 56–64), asmens įskaitos kortelės kopijas (t. 1, b. l. 65–69)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

5.1. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (t. 1 b. l. 187–189); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 1, b. l. 191–193).

5.2. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trūkumus, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, adresuotus Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (t. 1, b. l. 16–18), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu (nes vėdinimo sistemos, apšvietos sistemos iš esmės atitiko higienos normas), tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus, o ypač pažeidimus susijusius su pasivaikščiojimais gryname ore, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d., liepos 14, 17 d. nebuvo vedamas pasivaikščioti (t. 1, b. l. 197-198). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis, rūkančiais asmenimis (juolab, kad pats pareiškėjas yra rūkantis, o rūkymo priežasčių neįmanoma nustatyti) nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pareiškėjo nepasitenkinimas galimybe naudotis šiltu vandeniu vieną kartą per savaitę nėra pagrįstas, nes būtent tokį reikalavimą nustato HN 76:2010 68 punktas, kuriame įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę.

5.3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kiekvieną mėnesį taip pat išduodami dantų šepetėlis, vienkartiniai skustuvai. Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl tualetinio popieriaus trūkumo yra nepagrįsti.

5.4. Nors pareiškėjas pareiškė nusiskundimus apsipirkimo asortimento skurdumu, tačiau apsipirkimo asortimento jokie teisės aktai nereglamentuoja, o, teismo vertinimu, smilkalai, saldikliai nėra būtinieji daiktai.

5.5. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K pareigūnas M. P. darė pareiškėjui psichologinį spaudimą, dėl pareigūno veiksmų pareiškėjas kreipėsi ir į teismą, nes Lukiškių TI-K administracija netiki pareiškėjo pateiktais skundais, o minėtas pareigūnas pateikia melagingus duomenis, o tikima prižiūrėtoju.

Teismas išsiaiškino teismo posėdyje, kad pareiškėjas buvo nepatenkintas pareigūno M. P. necenzūriniais žodžiais, nepagarbiu elgesiu, atliktu 2015 m. rugsėjo 25 d. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (t. 2, b. l. 15) nenustatyta, kad pareigūnas elgėsi netinkamai. Akcentuotina, jog Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 96-2853 „Dėl pareigūno veiksmų“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 28–29, 82–83), jog 2015 m. rugsėjo 25 d. laiko tarpo nuo 9.30 val. iki 12.00 val. išsaugotos vaizdo medžiagos peržiūrėjimo metu neteisėtų prižiūrėtojo M. P. veiksmų neužfiksuota; Lukiškių TI-K vaizdo stebėjimo kameros garso neįrašo, nes neturi tokių techninių galimybių. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 2 500 eurų dėl pareigūno neteisėtų veiksmų yra atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

6. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (2 paras pareiškėjas D. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikti pasivaikščiojimai 2015 m. birželio 30 d., liepos 14, 17 d., į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 90 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 90 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

7. Minėta, kad pareiškėjas D. K. teismo posėdžio metu atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus, o priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjo skundo dalies atsisakymo, nėra, skundo administracinėje byloje Nr. I-4710-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05391-2015-9) dalies atsisakymas dėl įpareigojimo atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus priimamas, ši bylos dalis nutraukiama, išaiškinant pareiškėjui, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 4 dalimi, 104 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjo D. K. skundo dalies administracinėje byloje Nr. I-4710-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05391-2015-9) dėl įpareigojimo atsakovui nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

2. Pareiškėjo D. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 2 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.