Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas D. K. su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2013-02-19 iki 2014-06-05 periodiškai buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas rūsyje įrengtose kamerose, kuriose trūko ploto, buvo šalta, drėgna, tamsu, buvo skersvėjai, langai buvo nesandarūs, jų stiklai suskilę, nevalyti. Vienutėse langų iš viso nėra. Kamerose buvo tik dirbtinis apšvietimas, kuris buvo prastas. Kamerose buvo atviras tualetas, atskirtas tik 1,5 m sienele be atskiros ventiliacijos. Klozetas ir kriauklė buvo pajuodę, surūdiję, juose nuolat lašėjo vanduo, smirdėjo, nes nebuvo jokių cheminių valymo priemonių, išskyrus sodą ir ūkinį muilą. Kamerų sienos buvo apipeliję, nuo lubų krito tinkas, luposi dažai. Geležiniai gultai taip pat buvo surūdiję, o patalynė drėgna, apipelijusi bei turinti nemalonų kvapą, čiužiniai kieti. Išduodama tik viena paklodė ir užvalkalas pagalvei, neišduodami rankšluosčiai. Kamerose nėra spintų ar dėžių daiktams susidėti. Kamerose taip pat tenka skalbti bei džiauti asmeninius drabužius, kurie ilgai džiūva ir įgauna nemalonų kvapą.

Dušai antisanitarinės būklės, grindys slidžios, 2-3 dušuose yra tik viena dušo galvutė, vamzdžiai surūdiję, blogai dirba vandens maišytuvai, vanduo teka per sieną. Be to, dažnai pareigūnai meluoja, kad yra tik šaltas vanduo, kad nereikėtų suimtųjų vesti į dušą.

Pareiškėjo teigimu, priėmimo-paskirstymo patalpos taip pat neatitinka reikalavimų, nes jos yra smarkiai perpildytos, jose prastas apšvietimas, drėgna, murzina, prirūkyta. Į tualetą po etapavimo tenka prašyti valandą ir ilgiau.

Dėl kalinimo Lukiškių TI-K pareiškėjas teigia patyręs moralinę žalą, nes buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, kurios žemino pareiškėjo orumą bei sukėlė diskomfortą ir dvasines kančias.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–18) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prasti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 yra sudarytos sąlygos skalbt ir džiovinti asmeninius apatinius drabužius ir viršutinius drabužius. Kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Be to, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybine įmone prie pataisos namų, kuri suteikia mokamas skalbinių skalbimo paslaugas. Šia paslauga nuteistieji ir suimtieji gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Patalynė ir drabužiai iš skalbyklos grąžinami sausi.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (neatitikino tik 2,5 dienos), tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo apskritai nebuvo įstaigoje. Be to, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

1. Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

3. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2013-02-19 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-02-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-02-21 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; 2013-03-08 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-03-11, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-03-12 išvyko į Varėnos areštinę; 2013-03-26 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 204, kurios plotas 6,90 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-03-27 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; 2013-04-05 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 210, kurios plotas 7,00 m², vėliau perkeltas į kamerą Nr. 204, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-04-08, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2013-04-09 išvyko į Varėnos areštinę; 2013-16 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 201, kurios plotas 5,40 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-04-17 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; 2013-05-10 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 205, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-05-13, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-05-14 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; 2013-05-21 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 201, kurios plotas 5,40 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-07-26 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-07-29, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-07-30 išvyko į Varėnos areštinę; 2013-08-13 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 204, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-08-18, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-08-19 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; 2013-10-18 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 207, kurios plotas 6,80 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-10-21, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-10-22 išvyko į Varėnos areštinę; 2013-10-29 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 203, kurios plotas 6,83 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-30 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; 2013-11-22 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 206, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-11-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2013-11-26 išvyko į Varėnos areštinę; 2013-12-10 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 204, kurios plotas 6,90 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-12-11 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; 2014-01-10 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-01-11 perkeltas į kamerą Nr. 208, kurios plotas 7,03 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-01-13, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2014-01-14 išvyko į Varėnos areštinę; 2014-01-28 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-02-03, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2014-02-04 išvyko į Varėnos areštinę; 2014-02-11 atvyko iš Varėnos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurios plotas 6,90 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-02-12, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2014-02-13 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus.

4. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už tai, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2014-06-05 buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2014-02-13. Todėl šioje byloje teismas vertins pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams būtent laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2014-02-13.

5. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 50 dienų.

6. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 47,5 dienos. Vadinasi, 2,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

7. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad, nors pareiškėjas visą ginčo laikotarpį, išskyrus 2013-04-05 vakarą bei 2013-11-23 ir 2013-11-24, Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, tam tikrais laikotarpiais (2013-04-16 ir 2013-05-21) jis buvo laikomas kameroje Nr. 201, kurios plotas yra itin mažas – 5,40 m², todėl 2013-04-16 ir 2013-05-21 pareiškėjui tenkantis asmeninis kameros plotas, nors ir atitiko teisės aktų reikalavimus (t. y. buvo ne mažesnis nei 3,6 m²), tačiau, atsižvelgiant į baldais ir kitais įrenginiais užstatytą kameros plotą, pareiškėjas šiais laikotarpiais kameroje beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Todėl laikytina, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir 2013-04-16 bei 2013-05-21. Tuo tarpu visais kitais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas 6,80 m², 6,83 m², 6,90 m², 7 m², 7,03 m² bei 7,38 m² ploto kamerose Nr. 106, Nr. 107, Nr. 202-208 ir Nr. 210, kuriose jis buvo vienas. Taigi laikotarpiais, išskyrus 2013-04-05 vakarą, 2013-04-16, 2013-05-21, 2013-11-23 ir 2013-11-24 pareiškėjui buvo užtikrintas didesnis, nei teisės aktuose nustatytas, minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K šiuo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

8. Pareiškėjas teigia, kad dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių nežmoniškų, žiaurių kalinimo sąlygų, kurios žemino pareiškėjo orumą, jis patyrė diskomfortą ir dvasines kančias. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 4,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų bei pareiškėjo amžių (pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu jis dar buvo nepilnametis), galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pareiškėjas nurodo, kad tualetai kamerose nebuvo izoliuoti, neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, todėl kamerose buvo blogas kvapas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.

10. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dušo patalpos neatitiko higienos reikalavimų, o laikino sulaikymo patalpos bei kameros buvo avarinės būklės, jose buvo prasta ventiliacija, drėgna, nešvaru, šalta, tamsu, langai buvo nesandarūs, jų stiklai suskilę, nevalyti. Kamerose esantys tualetas ir kriauklė nešvarūs, juose nuolat lašėjo vanduo, kamerų sienos apipeliję, apsilupinėjusiais dažais, nuo lubų krito tinkas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių minėtus jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Nedetalizavo kuriose kamerose ir kada tai buvo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl antisanitarinių sąlygų Lukiškių TI-K kamerose, laikino sulaikymo patalpose ir (ar) dušo patalpose su skundais būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-02-23 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-2080 (b. l. 132) taip pat nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs D. K. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Informacija apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą registruojama laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka. Pagrindinio valymo vykdymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų administracija (59 punktas).

Į bylą pateiktame Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-136 patvirtintame Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraše (b. l. 116–117) nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys privalo įstaigos administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena (4 punktas). Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), kurį atlieka visi patalpoje apgyvendinti asmenys (7 ir 8 punktai). Suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus tvarkyti gyvenamąsias patalpas, valymo priemonėmis ir inventoriumi aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai, atsakingi už materialines vertybes korpusuose (11 punktas).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad švara kamerose privalo pasirūpinti patys toje kameroje gyvenantys asmenys, kurie turi būti aprūpinti tam reikalingu inventoriumi. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad visas reikalingas inventorius nuteistiesiems (suimtiesiems) yra išduodamas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad valymui buvo išduodama soda ir ūkinis muilas. Be to, siekiant palaikyti švarą kamerose, 2012-01-03 Lukiškių TI-K su UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 2012 metams (b. l. 118–121), kuri šalių susitarimu Nr. 1 buvo pratęsta dar vieneriems metams, t. y. iki 2014-01-03 (b. l. 123); o nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 124–126) su UAB „Dezinfa“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl švaros ir tvarkos kamerose atmestini, kaip nepagrįsti.

Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Todėl konstatuoti teisės aktų reikalavimų dėl patalpų vėdinimo pažeidimus teismas taip pat neturi pagrindo.

Atsakovės atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-02-13 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-59 (b. l. 82–83), 2013-03-14 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-187 (b. l. 79–81), 2013-04-23 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-376 (b. l. 66–67), 2013-05-17 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-523 (b. l. 52–54), 2013-07-25 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-866 (b. l. 31–32), 2013-09-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1140 (b. l. 70–71), 2013-10-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1162 (b. l. 72–74), 2013-10-22 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1262 (b. l. 60–61), 2013-12-17 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1657 (b. l. 63–65), 2014-01-24 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-45 (b. l. 84–86), 2014-01-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-46 (b. l. 87–89), 2014-02-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 96–98), 2014-05-15 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-763 (b. l. 102–103), 2014-09-12 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1505 (b. l. 104–106), 2014-09-19 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1581 (b. l. 110–114), 2014-10-20 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1908 (b. l. 107–109). Iš šių aktų matyti, kad atliktos operatyvios ir grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų laikino sulaikymo patalpose bei kamerose Nr. 106, Nr. 107, Nr. 201, Nr. 202, Nr. 203, Nr. 207, Nr. 208 ir Nr. 209, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas) nustatyta: 2013-01-31 ir 2013-02-06 patikrinimų metu kamerose Nr. 106 ir Nr. 203 temperatūra buvo 11,5 °C ir 12,5 °C ir tai neatitiko reikalavimų; 2013-03-28 ir 2013-04-23 patikrinimų metu kameroje Nr. 107 dirbtinė naktinė apšvieta neatitiko reikalavimų; 2013-09-09 ir 2013-09-27 patikrinimų metu kameroje Nr. 201 buvo nesutvarkyti elektros instaliacijos laidai; 2013-10-16 patikrinimo metu kamerose Nr. 201 ir Nr. 202 lubos ir sienos nudažytos, tačiau sienos suraižytos, vietomis nubyrėję dažai, 2013-12-17 grįžtamosios kontrolės metu minėti neatitikimai pašalinti; 2014-10-15, 2014-10-17 ir 2014-10-120 patikrinimų metu nustatyta, kad kameros Nr. 208 dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimų. Būklė kitose kamerose bei laikino sulaikymo ir dušo patalpose patikrinimų metu iš esmės atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Konstatuota, kad laikino sulaikymo patalpos buvo sutvarkytos, švarios, jose buvo draudimo rūkyti ženklai; kameros pritaikytos natūraliam vėdinimui per langus, jose užtikrinta švara ir dezinfekcija, kriauklės švarios, pelėsio vizualiai nenustatyta, santykinė drėgmė, oro judėjimas kameroje bei temperatūra atitiko nustatytas normas; dušo patalpos vėdinamos natūraliai, pelėsio požymių nenustatyta, patalpos švarios, sienų ir grindų paviršius lygus, ant grindų susikaupusio vandens nėra, užtikrintas karšto ir šalto vandens tiekimas. Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu, taip pat laikino sulaikymo ir (ar) dušo patalpose sąlygos neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, byloje nėra.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad dalį ginčo laikotarpio Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų normas dėl kamerų temperatūros, dirbtinio apšvietimo reikalavimų bei nesudarė pareiškėjo sveikatai saugios aplinkos.

11. Pareiškėjo teigimu, lovos Lukiškių TI-K buvo surūdiję, čiužiniai kieti, nešvarūs, nedezinfekuojami, o patalynė drėgna bei apipelijusi. Jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Kaip minėta, iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pelėsio požymių patikrinimų metu kamerose nebuvo nustatyta. Be to, patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad patalynė buvo vizualiai švari, ją numatyta keisti kartą per savaitę, čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, duomenys apie tai nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale (2013-05-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-523 (b. l. 52–54) ir 2013-07-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-866 (b. l. 31–32)). Taigi duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu jam buvo išduota netinkama naudoti ir (ar) nešvari patalynė, byloje nėra, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra pakankamai baldų (spintų ar dėžių) asmeniniams daiktams susidėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, be kita ko, turi būti spintelė, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Taigi atsakovės atstovas neneigia, kad asmenų aprūpinimo kietuoju inventoriumi normos galėjo būti pažeistos. Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai.

13. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo išduodamas rankšluostis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vyrams turi būti išduodami 2 rankšluosčiai 1 metų naudojimo terminui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuteistų nepilnamečių, atliekančių laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose. Lukiškių TI-K į bylą nepateikė įrodymų, kad rankšluosčiai pagal minėtas normas D. K. buvo išduodami. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad viso buvimo Lukiškių TI-K metu jis nebuvo aprūpintas rankšluosčiais, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, iš esmės galima spręsti, kad viso buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į aprūpinimą asmens higienos priemonėmis.

14. Pareiškėjas nurodo, jog drabužius jam teko skalbti bei džiauti kamerose, kur jie ilgai džiūdavo ir įgaudavo nemalonų kvapą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad apatiniai suimtųjų drabužiai kartą per savaitę yra skalbiami nemokamai. Be to, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gali pasinaudoti teikiama mokama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga, o neturintieji asmeninėje sąskaitoje pinigų gali teikti prašymus dėl viršutinių drabužių išskalbimo nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Kamerose taip pat yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, suimtiesiems (nuteistiesiems) yra išduodamas skalbiamasis muilas. Taigi suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaromos sąlygos asmeninius drabužius skalbtis patiems. Šią aplinkybę skunde patvirtina ir pareiškėjas.

15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, pareiškėjo amžių (ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo nepilnametis), jo buvimo Lukiškių TI-K trukmę, t. y. kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas itin trumpais laikotarpiais (dažniausiai nuo 1 iki 4 dienų), taip pat Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.