Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai atsakovui (įteikta 2019 m. spalio 4 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 15 d. atsakovas su UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę, įsipareigojo mokėti įmokas, valdė bei naudojosi transporto priemone su teise ją išpirkti. 2019 m. vasario 20 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį dėl esminių pažeidimų, t. y. atsakovui nemokant Sutartyje nustatytų įmokų. 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutarties pagrindu UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajai kreditorei Risk Management Services OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovui.

Pažymėtina, kad perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku nemokėjo įmokų už transporto priemonės nuomą Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 13.9.1.2 punkte nurodyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo (šiuo atveju – atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 291,85 Eur nuomos mokesčio yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.524 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties 8.4.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas turi savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Sutarties 12.7. punkte nustatyta, kad grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui nesilaikant šių reikalavimų iš jo gali būti pareikalauta padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę. Iš prie ieškinio pridėto 2019 m. kovo 7 d. defektacijos akto matyti, kad transporto priemonės remonto darbų ir detalių kaina yra 840,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 840,95 Eur turto atstatymo išlaidų taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.524 straipsnis).

Sutarties 6.2 punkte yra numatyta, kad nuomininkas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu. Pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis (PVM sąskaitą – faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą) pradinis kreditorius patyrė 195,00 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų, į kurias reikalavimo teises taip pat yra perleidęs ieškovui, todėl minėta suma priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai.

Ieškovas taip pat prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 130,26 Eur baudą ir 107,55 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarties pažeidimas pasireiškė tiek įmokų už transporto priemonės nuomą nemokėjimu, tiek nuomininko pareigos techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą nevykdymu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Iš Sutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju sutartyje už tą patį pažeidimą įtvirtintos dvigubos netesybos, t. y. ir delspinigiai, ir bauda. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai delspinigiai (mažesnioji suma) įskaitytina į baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 130,26 Eur bauda, o reikalavimas dėl 107,55 Eur delspinigių atmetamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 93 proc. (1458,06 Eur/1565,61 Eur x 100 %) ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 32,55 Eur (35,00 Eur x 93 %) žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1327,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt septynis eurus 80 ct) skolos, 130,26 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 26 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1458,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,55 Eur (trisdešimt du eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, įmonės kodas 11919806, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.