- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- A18.-777-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00071-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. S.
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, išsituokusio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iki suėmimo gyvenusio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad 2020 m. gruodžio 14 d. apie 2.00 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus 21-e būryje jį pareigūnams sulaikius, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas bei nurodžius pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti kategoriškai atsisakė, dėl ko 2020 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-1184. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas G. S. dėl nusižengimo neprisipažino ir paaiškino, kad nesupranta, kaip galima bausti ir pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, ir pagal Lietuvos Respublikos ANK. Protokole yra nurodyta daug netikslių aplinkybių. Jis į alkotesterį pūsti neatsisakė, pūtė vieną ar du kartus. Jis įvykio metu buvo blaivus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Ralys parodė, kad įvykio dieną visi nuteistieji, buvę toje pačioje kameroje, tarp kurių buvo ir G. S., buvo įtariami vartoję alkoholį – kameroje girdėjosi triukšmas, užėjus į kamerą jautėsi alkoholio kvapas, buvo rasti alkoholio likučiai, todėl kameroje buvę nuteistieji buvo sulaikyti, atvesti į kontrolės ir praleidimo punktą bei jiems nurodyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. G. S. pasitikrinti blaivumą atsisakė. G. S. buvo išaiškintos nesutikimo, kad būtų nustatomas neblaivumas (girtumas) teisinės pasekmės, t .y. kad bus pripažinta, jog nuteistasis vartojo alkoholį. Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Nesidomėjo, ar už tai, jog atsisakė pasitikrinti blaivumą, nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas Valdas Žiūkas parodė, kad nuteistasis G. S. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Drausmės būryje. Įvykio dieną į kontrolės ir praleidimo punktą patikrai dėl galimo apsvaigimo buvo atvesti devyni nuteistieji, tarp kurių buvo ir G. S., kuris, jam pasiūlius pasitikrinti dėl neblaivumo, tai daryti atsisakė. Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Nežino, ar už tai, jog atsisakė pasitikrinti blaivumą, nuteistasis G. S. buvo nubaustas drausmine tvarka.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas Lietuvos Respublikos ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – nuteistasis, o jam inkriminuotas nusižengimas padarytas pataisos namuose, kadangi nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos BVK bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Kaip nustatyta iš G. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 4-5) ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnų Žilvino Ralio ir Valdo Žiūko 2020 m. gruodžio 14 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 6, 7), G. S. inkriminuotas nusižengimas pasireiškė pareigūnų teisėto reikalavimo alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti neblaivumą nevykdymu. 2021 m. vasario 19 d. administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė bendrąsias nuteistųjų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 12 straipsnio 1 dalyje (vykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis nustatytų nuteistiesiems elgesio taisyklių) bei specialiąsias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), taip pat Lietuvos Respublikos BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Taigi, administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodyta, kad G. S. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą.
Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos BVK 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos Lietuvos Respublikos BVK 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos BVK 143 straipsnyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą (nutartys bylose Nr. A756-2072/2013, A261-1802/2013). Nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos BVK. Lietuvos Respublikos BVK 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos Respublikos BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-591-662/2017).
Teismas sprendžia, kad G. S. negali būti taikoma administracinė atsakomybė, jis gali atsakyti tik drausmine tvarka, kadangi asmuo savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką. Nuteistiesiems yra numatytos konkrečios teisinės pasekmės dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą - pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ANK taip pat nenustatyta administracinė atsakomybė už atsisakymą tikrintis neblaivumą (girtumą). Toks elgesys sukelia kitas teisines pasekmes, bet ne atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Tai reiškia, kad G. S. neblaivumo patikrinimo pagrindas buvo aukščiau minėto draudimo laikymosi kontrolė, tai yra pataisos įstaigos režimo laikymosi kontrolė.
Nuteistieji tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) būtent dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo kontrolės, o ne dėl to, kad tokia pareiga numatyta norminiuose aktuose, taikomuose visiems be išimties asmenims (pvz. transporto priemones vairuojantiems asmenims). Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nuteistiesiems numatytos konkrečios teisinės pasekmės dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą (girtumą) - pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. S. atsisakė tikrintis neblaivumą (girtumą), tačiau tai negali būti laikoma administraciniu nusižengimu, o tik aplinkybe, dėl kurios nuteistajam gali būti taikoma drausminė atsakomybė - skiriama nuobauda dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimo, laikantis Lietuvos Respublikos BVK 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismo vertinimu, nuteistųjų pareigos - vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus bei laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai sutapatintos su laisvėje esančių asmenų pareiga vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad būtent nuteistojo elgesys atliekant bausmę, jam skirtos nuobaudos ir paskatinimai, leidžia įvertinti nuteistojo pažangos procesą, jo nusikalstamo elgesio riziką, parinkti atitinkamas priemones jo socialinei reabilitacijai, o lygtinio paleidimo atveju įvertinti ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami Lietuvos Respublikos BVK nustatyta tvarka, tačiau ne kaip administracinis nusižengimas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. S. inkriminuotoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje G. S. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, G. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.