- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-226-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- D. G., S. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-226-544/2023
teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00011-2023-4
2023 m. kovo 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. G. ir S. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-822-762/2023 pagal pareiškėjų D. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. G. ir S. G. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog priešingu atveju pateiktas prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateiktas prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepilnai atitinka jiems keliamus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
4. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2-3 punktuose aptarė santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimus. Šalys susitarė, kad visas sutarties 2.4-2.12 papunkčiuose nurodytas nekilnojamasis turtas (sodo pastatai, žemės sklypai, garažai, pirtis), įgytas būnant santuokoje bendra jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo lieka asmenine D. G. nuosavybe. Sutarties 3.1-3.3 papunkčiuose šalys sutarė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine D. G. nuosavybe, o transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. G. nuosavybe. Be to, sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota santuokos metu, po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. G. nuosavybe.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad bendru sutuoktinių turtu yra įmonė, teismas vertino, jog pareiškėjai turėtų pateikti duomenis apie jiems priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jų kiekį ir vertę bei sutartyje susitarti, kokiu būdu po santuokos nutraukimo šalims bus padalintas šis verslas, esantis bendru turtu. Nurodė, kad teismas, neturėdamas duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertę, sutuoktiniams priklausančias akcijas, negali spręsti, ar šalys nenukrypsta nuo bendro turto lygių dalių principo, susitardamos, jog D. G. po santuokos nutraukimo atitenka visas nekilnojamasis turtas, nurodytas sutarties 2.4-2.12 ir 3.1 papunkčiuose, o S. G. atitenka turtas, nurodytas sutarties 2.2 ir 3.2-3.3 papunkčiuose.
6. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjams suteikti 38 400 Eur ir 38 250 Eur kreditai žemės sklypų ir sodo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), įsigijimui. Tuo tarpu pareiškėjai sutartyje nurodo, jog šiais adresais esamo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 7 008 Eur, t. y. nurodoma daugiau nei dešimčia kartų mažesnė dalintino vertė, nei buvo imamos paskolos šio turto įsigijimui, todėl pareiškėjai turėtų patikslinti ir nurodyti realią dalintino nekilnojamojo turto vertę.
7. Teismo vertinimu, pareiškėjai nukrypdami nuo bendro turto lygių dalių principo turėtų prašyme ir/ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti, kodėl viena iš šalių nereikalauja jokios kompensacijos dėl tokio turto padalijimo būdo ir jam atitenkančios mažesnės turto dalies, arba aptarti kompensacijos kitam sutuoktiniui klausimą dėl jam atitenkančios mažesnės turto dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 1 – 4 dalys), kadangi tokia sutarties sąlyga galimai pažeistų vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
8. Nurodė, kad sutarties 2.12 punkte šalys susitarė, jog Pastatas-Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine D. G. nuosavybe, tačiau iš teismui pateiktų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad minėtas pastatas yra ūkinis pastatas, o ne garažas, todėl šalys turėtų patikslinti šį punktą. Atkreipė šalių dėmesį, jog sutartyje nurodyta neteisinga jos punktų numeracija, kuria reikia patikslinti. Taip pat pareiškėjai turėtų pataisyti pateiktos sutarties 4.1 papunktyje nurodytą formuluotę „neįsipareigoja“, nes susitarimas dėl neįsipareigojimo negali būti vykdomas (CPK 646 straipsnis). Be to, pareiškėjai turėtų pasirašyti po kiekvienu teikiamo prašymo bei sutarties lapu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjai pašalino tik dalį 2023 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytų trūkumų, o tai sudaro pagrindą taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį ir pareiškėjų pareiškimą laikyti nepaduotu.
11. Teismas nurodė, kad vienas esminių pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumų buvo tas, jog pareiškėjai nebuvo pateikę duomenų apie jiems priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jų kiekį ir vertę bei nebuvo konkrečiai susitarę, kokiu būdu po santuokos nutraukimo šalims bus padalintos minėtos bendrovės akcijos. Pareiškėjai nepatikslino sutarties punkto 2.2 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pasidalijimo. Šalindamos trūkumus šalys pateikė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, tačiau iš jų matyti, kad šios bendrovės steigėjas yra net ne pareiškėjas S. G., o kitas asmuo. Pareiškėjai nepateikė duomenų (išrašo iš juridinių asmenų registro ar pan.), iš kurių matytųsi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas/akcininkas yra būtent pareiškėjas S. G.. Be to, pareiškėjai nepateikė aktualių duomenų apie šiuo metu jų turimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kiekį ir jų vertę. Pateikti bendrovės įstatai yra 2007 m., juose nurodytas tik bendrovės įstatinis kapitalas. Neturėdamas šių duomenų, teismas negali tvirtinti pareiškėjų pateiktos patikslintos 2023 m. sausio 6 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. G. ir S. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir leisti pateikti trūkstamą dokumentą iš Juridinių asmenų registro.
13. Nurodo, kad visus trūkumus, kurie buvo nurodyti 2023 m. sausio 3 d. nutartyje, pašalino, aplinkybes patikslino ir tik vienintelio dokumento iš Juridinių asmenų registro, kurio teismas nutartyje konkrečiai net neįvardijo, nepateikė. Jeigu teismas būtų aiškiai nurodęs, koks tai turi būti dokumentas, jį neabejotinai būtų pristatę. Dėl tokio skundžiamoje nutartyje nustatyto trūkumo vėl teks pradėti visą santuokos nutraukimo procesą iš naujo, kas prasilenkia su teismo geranoriškumu asmens atžvilgiu. Šiuo atveju teismas susiklosčiusią situaciją vertino formaliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepašalinus nustatytų procesinio dokumentų trūkumų, nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Narinėjamu atveju teismui yra pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos yra įtvirtintos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 2 dalimi, teismui kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų suktinių bendru sutarimu sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
17. Sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas prašymo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar teismui pateiktas prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) bei specialiuosius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 539 straipsnyje. Tuo tarpu kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru abiejų pareiškėjų bendru sutikimu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo vertinimas, patikrinimas, ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nėra susijęs su procesinių dokumentų formos ir turinio atitikties patikrinimu keliamiems formaliems reikalavimams (CPK 115 straipsnis), bet susijęs su bylos nagrinėjimu ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
18. Kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo klausimas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas, pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CPK 115 straipsnio nuostatas ir nustatė pareiškėjams 10 dienų terminą teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (pateikti duomenis apie jiems priklausančias bendrovės akcijas, jų kiekį ir vertę; aptarti kompensacijų kiekvienai iš šalių klausimą; nurodyti konkrečią nekilnojamojo turto vertę ir kt.) ir, pareiškėjams pašalinus ne visus teismo nurodytus trūkumus, skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjų pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti padavusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
19. Padarius aukščiau nurodytas išvadas, kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, be pagrindo taikė CPK 115 straipsnio nuostatas dėl procesinių dokumentų priėmimo ir trūkumų šalinimo ir be pagrindo netaikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.