- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-432/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- TŪB „Mitnijos investicija“
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Advokatai
- Inga Žemkauskienė
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono,
dalyvaujant ieškovo tikrosios ūkinės bendrijos „Mitnijos investicija“ atstovei advokatei Ingai Žemkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo tikrosios ūkinės bendrijos „Mitnijos investicija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1784-343/2009 pagal ieškovo TŪB „Mitnijos investicija“ ieškinį atsakovui M. M., trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas TŪB „Mitnijos investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. M. 234 945 Lt skolą, 15 177,45 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (CK 6.314 str. 5 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu). Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2008-05-13 sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) ir už 261 050 Lt pardavė jam butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu 6 105 Lt buvo sumokėta avansu, 20 000 Lt sumokėti iki Sutarties pasirašymo, o likusi 234 945 Lt dalis turėjo būti sumokėta per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo, tačiau atsakovas likusios skolos nesumokėjo. Ieškovas 2009-02-23 pateikė atsakovui reikalavimą įvykdyti sutartį, tačiau jo neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turto įsigijimas buvo finansuojamas iš trečiojo asmens, tai yra Danske Bank A/S Lietuvos filialo, gauto kredito lėšomis. Atsakovas kredito sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė 2007-09-21. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo pervedė ieškovui dalį turto kainos, o likusią kainos dalį, atsakovui įvykdžius visus kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, bankas įsipareigojo pervesti tiesiogiai ieškovui. Atsakovas visas savo prievoles įvykdė, trečiais asmuo apie jų netinkamą įvykdymą neinformavo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti, jog visi pinigai ieškovui buvo pervesti. Atsakovo manymu, tokie trečiojo asmens veiksmai vertintini kaip aplaidumas, dėl kurio grubiai pažeistos atsakovo teisės, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas turi būti nukreipiamas į banką.
Atsiliepimu trečiasis asmuo nurodė, jog minėta dalis ieškovui nebuvo pervesta dėl to, kad 2008-03-21 pasibaigė kredito lėšų panaudojimo terminas ir atsakovas neįvykdė pareigos apdrausti suteikiamą kreditą UAB „Būsto paskolų draudimas”.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo M. M. priteisė 234 945 Lt skolą, 8 176,10 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė posėdžio metu atsakovo pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį dėl ieškovo prašomų priteisti delspinigių bei prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Nurodė, kad pagal Registrų centro išrašo duomenis atsakovui butas yra perduotas. Nors atsiskaitymo už butą terminas baigėsi 2008-06-13, atsakovas patvirtino, kad likusios kainos dalies nesumokėjo. Teismas, įvertinęs šias faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 234 945 Lt įrodė.
Teismas ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2008-06-13. Šią išvadą grindė CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o jeigu pažeidimas įvyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patvirtino, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo būtent 2008-06-13. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas delspinigių dalyje yra šeši mėnesiai, todėl jie negali būti priteisti už didesnį nei 180 dienų laikotarpį, tačiau ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2009-05-04. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę teismas priteisė delspinigius už 174 dienas, tai yra 8 176,10 Lt, o reikalavimą dėl 7 001,35 Lt delspinigių atmetė nurodęs, kad jiems reikalauti yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad ieškinio senaties terminas delspinigiams išieškoti yra nepraleistas, nes 2009-02-23 pretenzijoje buvo nustatytas terminas delspinigiams ir skolai sumokėti iki 2009-03-01 ir nurodė, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ne pretenzijos, bet ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka. Ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo siųsta pretenzija atsakovui buvo įteikta, nes atsakovas šią aplinkybę neigė.
Teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą motyvuodamas tuo, kad tokio prašymo atsakovas nepagrindė. Pažymėjo, kad atsakovas dėl savo aplaidumo nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neatliko jokių veiksmų, kad įsiskolinimas būtų pradėtas mažinti, be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį.
Šalies argumentai
Ieškovas TŪB „Mitnijos investicija“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą dalyje dėl pritaikytos delspinigių pareikalavimo senaties panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, tai yra priteisti ieškovui iš atsakovo 7 001,35 Lt delspinigių (iš viso 15 177,45 Lt) bei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią reikalavimams dėl delspinigių pareikšti. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39). Pagrindinės pareigos pažeidimo dieną kilo atsakovo sutartinė atsakomybė, bet apelianto teisė reikalauti delspinigių dar nebuvo pažeista, ji tik atsirado, todėl skundžiamame teismo sprendime nebuvo pagrindo sutapatinti pagrindinės prievolės ir su ja susijusių reikalavimų pagal papildomas prievoles ieškinio senaties terminų pradžios.
2. Pagal Sutarties 6.4 punktą šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja, o ne sutarties pažeidimo momentu. Apeliantas 2009-02-23 atsakovui siuntė pretenziją Nr. 1-5-9 ir pareikalavo sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius ne vėliau kaip iki 2009-03-01. Atsakovui nesumokėjus delspinigių iki šio nurodyto termino (objektyvus momentas), apeliantas sužinojo apie savo teisės į delspinigius pažeidimą, taigi ieškinio senaties terminas dėl delspinigių pagal Sutarties 6.4 punktą prasidėjo nuo teisės į delspinigius pažeidimo momento. Pagal CK 1.127 straipsnio 3 dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, tai yra reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momentu, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, todėl ieškinys 2009-05-04 pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ne pretenzijos, o ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminas dar nebuvo prasidėjęs, nes Sutartimi šalys abipusiškai išreikšta valia susitarė dėl delspinigių dydžio ir pareigos juos mokėti atsiradimo momento. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, priešingu atveju būtų paneigta netesybų kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (LR CK 1.2 str. 1 d., 6-156 str.). Ieškinio senaties terminas turi būti aiškinamas ne už kiek dienų galima reikalauti delspinigių, bet per kiek dienų nuo teisės į delspinigius pažeidimo momento reikia kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėta pretenzija atsakovui nebuvo įteikta. Šią teismo išvadą paneigia kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas pašto darbuotojų pasirašytas lydraštis, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes atsakovas pareiškė pretenzijos negavęs nagrinėjant bylą iš esmės tik paskutinio teismo posėdžio metu. Pretenzija buvo išsiųsta Sutartyje nurodytu adresu, nes pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus paskutinėje jiems žinomoje skolininko gyvenamojoje vietoje, jeigu fizinis asmuo nepraneša apie jos pasikeitimą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. atsiliepimu prašo šį ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą taisyklę dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl netesybų taikymo, delspinigius daugiau kaip už 6 mėnesius galima priteisti, jeigu ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas, jeigu skolininkas taikyti ieškininės senaties terminą neprašo, taip pat jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-643/2000). Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti prasideda kreditoriui sužinojus apie pagrindinės prievolės, taigi ir jo turtinės teisės pažeidimą, šiuo atveju – 2009-06-13. Tokiu būdu konstatuotina, jog po beveik 11 mėnesių nuo prievolės pažeidimo ieškiniu pareikalavęs priteisti pagrindinę skolą ir netesybas, apeliantas praleido 6 mėnesių terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Apeliantas jokių svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas ieškinio senaties terminui dėl netesybų priteisimo atnaujinti, nenurodė. Atsakovas, išreiškęs prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, pasinaudojo savo teise ir jokių materialinės ar procesinės teisės normų nepažeidė, tuo tarpu, apeliantas tinkamai nevykdė pareigos laiku pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie tariamai atsakovui siųstą pretenziją, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų tirti ir vertinti apelianto pateikto įrodymo apie siųstą pretenziją bei turėtų spręsti, kad apeliantas savo teiginių neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas, remdamasis CK 1.131 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis ir iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 15 177,45 Lt delspinigių priteisimo, neteisingai išaiškino bei pritaikė Civilinio Kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžios nustatymą ir dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis reikalavimas dėl dalies –7 001,35 Lt delspinigių priteisimo, yra nepagrįsta bei neteisėta (CPK 329 str. 1 d.).
Kaip žinoma, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka, tačiau subjektinė teisė neišnyksta, dėl to ši aplinkybė nėra kliūtis kreiptis su ieškiniu į teismą.
Nustatyti, praleistas ieškinio senaties terminas ar ne, galima tik išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Akivaizdu, kad asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, arba vėliau, t. y. teisės pažeidimo ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą momentas gali nesutapti. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra susiklosčiusi nuostata, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.
Nagrinėjamu atveju šalys, 2008-05-13 sudarydamos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, 2.1 punkte nustatė, kad butas parduodamas už 261 050 Lt, iš jų 26 105 Lt atsakovas sumokėjo avansu, o likusi 234 945 Lt suma bus sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Taigi 2008-06-13 baigėsi atsiskaitymo už butą terminas. Sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad laiku neįvykdžius prievolės atsiskaityti už nupirktą butą, pardavėjui pareikalavus, pirkėjas įsipareigoja jam mokėti 0,02 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos pinigų sumos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas neįvykdė minėtos prievolės sumokėti 234 945 Lt, todėl apeliantas 2009-02-23 pateikė atsakovui pretenziją, kurioje pareikalavo iki 2009-03-01 įvykdyti sutartį, o šio reikalavimo neįvykdžius, 2009-05-04 buvo kreiptasi į teismą dėl priteisimo minėtos skolos bei 15 177,45 Lt dydžio delspinigių, juos skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008-06-13 iki 2009-04-28.
Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo yra skaičiuotinas nuo 2008-06-13, kai pasibaigė atsakovo atsiskaitymo už butą terminas. Teismas nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2009-05-04, todėl remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies pirmo punkto nuostata, kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo yra šeši mėnesiai, sprendė, kad šis ieškovo reikalavimas gali būti tenkinamas tik šio termino ribose.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, remdamasis teismų suformuota praktika, pagrįstai nurodė, jog tą dieną, kai atsakovas pažeidė pagrindinę pareigą, tai yra neatsiskaitė už turtą, kilo atsakovo sutartinė atsakomybė, tuo pačiu atsirado teisė reikalauti delspinigių, tačiau ji dar nebuvo pažeista. Apeliantas teisingai nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime be pagrindo sutapatino pagrindinės prievolės ir su ja susijusių reikalavimų pagal papildomas prievoles ieškinio senaties terminų pradžią. Tokią išvadą patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika minimais klausimais. Šis kasacinės instancijos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartyje (civilinė byla AB „Mažeikių nafta“ vs. Švedijos įmonė „Baltic Bitumen AB“, bylos Nr. 3K-3-87/2010; procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.3; 36.1) konstatavo, jog kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindinę prievolę ir su juo susijusiems reikalavimams pagal papildomą prievolę, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (pavyzdžiui, netesybų), pareikšti ieškinio senaties terminų eiga prasideda nepriklausomai vieni nuo kitų.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad šalys sutarties 6.4 punktu buvo nustačiusios terminą prievolės sumokėti baudą įvykdymui, susitardamos, kad atsakovas, sutarties pardavėjui reikalaujant mokės 0,02 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos pinigų sumos, taigi pirkėjo pareiga mokėti pardavėjui sutartus delspinigius atsiranda ne sutarties pažeidimo ar jos nutraukimo, o pareikalavo momentu, ir šie delspinigiai turi būti sumokami už laikotarpį nuo pažeidimo pradžios. Pažymėtina, kad pardavėjas turi teisę ir nereikalauti, kad būtų mokamos baudos ar delspinigiai. Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties formuluotė ,,pardavėjui pareikalavus“ reiškia susitarimą ne tik dėl delspinigių mokėjimo prievolės atsiradimo momento, bet kartu ir dėl šios prievolės įvykdymo termino.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovui prašant jį taikyti, delspinigiai turi būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Tačiau atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėjamu atveju neteisingai nustatė ieškinio dėl delspinigių priteisimo senaties termino pradžią, kuri skaičiuotina ne nuo pagrindinės prievolės pažeidimo momento, o nuo tada, kai apeliantas sužinojo, jog atsakovas neįvykdė pretenzijoje nustatyto reikalavimo ir nesumokėjo delspinigių iki 2009-03-01 (CK 1.127 str. 2 d.).
Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos dar 2000 m. birželio 5 d. civilinėje byloje Nr. 3k-3-643/2000 priimtoje nutartyje suformuluotomis nuostatomis, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti prasideda kreditoriui sužinojus apie pagrindinės prievolės, taigi ir jo turtinės teisės pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šio kasacinės instancijos teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių (CPK 4 str.), nes nagrinėjamu atveju pagrindinės prievolės (sumokėti sutartyje nustatytą kainą) ir papildomos prievolės (mokėti delspinigius už praleistą sutarties įvykdymo terminą) įvykdymo terminas nesutampa.
Teismas reikalavimą priteisti 7 001,35 Lt delspinigių atmetė remdamasis dar ir tuo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas gavo minėtą pretenziją, kurioje nustatytas terminas delspinigiams sumokėti. Tačiau apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė AB Lietuvos pašto pažymą apie siuntų, perduotų pasiuntinių pašto skyriui, registro duomenis, iš kurios matyti, kad pretenzija atsakovui buvo išsiųsta 2009-02-25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas tinkamai nevykdė pareigos laiku, tai yra pirmosios instancijos teismui, pateikti įrodymus apie tariamai atsakovui siųstą pretenziją, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų tirti ir vertinti apelianto papildomai pateikto įrodymo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip žinoma, CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip teisingai nurodė apeliantas, atsakovas tik paskutinio posėdžio metu pareiškė negavęs minėtos pretenzijos, todėl akivaizdu, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remdamasi šia aplinkybe, teisėjų kolegija priima ir vertina minėtus įrodymus bei sprendžia, kad apeliantas įrodė teiginius, susijusius su pretenzija, todėl ieškinio senaties terminas delspinigiams priteisti yra skaičiuotinas nuo prievolės juos sumokėti pasibaigimo, tai yra nuo 2009-03-01 (CPK 185 str.).
Kolegijos nuomone, kiti atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai neduoda pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas delspinigiams pareikšti yra praleistas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas minimą klausimą, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios teisės normas ir šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą, todėl ieškovo TŪB ,,Mitnijos investicija“ apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiama teismo sprendimo dalis keistina ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 7 001,35 Lt delspinigių atlyginimas, o bendra ieškovui priteistų delspinigių atlyginimo suma padidinama iki 15 177,45 Lt (CPK 329 str. 1 d., 330 str., CK 6.314 str. 5 d.).
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra patenkintas, atsakovas privalo jam atlyginti visas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu teisėjų kolegija iš atsakovo ieškovui priteisia 210,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 98). Apeliantas atstovavimo išlaidų atlyginti neprašė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Patenkinti ieškovo tikrosios ūkinės bendrijos „Mitnijos investicija“ apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui tikrajai ūkinei bendrijai „Mitnijos investicija“ (įmonės kodas 300055850, a/s LT 29 7400 0211 2012 3810 Danske Bank A/S lietuvos filialas, buveinė Palemono g. 3, Kaunas) iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 001,35 Lt (septyni tūkstančiai vienas litas ir trisdešimt penki centai) delspinigių ir bendrą ieškovui priteistų delspinigių atlyginimo sumą padidinti iki 15 177,45 Lt (penkiolika tūkstančių šimtas septyniasdešimt septyni litai ir keturiasdešimt penki centai) bei 210,40 Lt (du šimtai dešimt litų ir keturiasdešimt centų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.