Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. O.: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 30 d., apie 00.35 val., Baltų prospekte, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus vairuodamas automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės bei kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiajam specialistui A. R. į šviesą atspindinčią liemenę įdėjo 500 eurų nominalo banknotą Nr. X08286984506, tokiu būdu, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant savo įgaliojimus, tiesiogiai davė kyšį Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyresniajam specialistui A. R. ir vyriausiajam patruliui V. K..Nuteistojo A. O. gynėja apeliaciniame skunde prašė, pakeisti 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistajam A. O. paskirti kitą BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą. Skunde nurodė, jog su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nesutinka, kadangi nuosprendyje paskirta bausmės rūšis ir dydis neatitinka padaryto nusikaltimo pobūdžio, todėl šis teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas, vadovaujantis toliau šiame apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, jog A. O. savo kaltę pripažino iškarto, nuoširdžiai gailėjosi, taip pasielgė būdamas išgėręs alkoholio, blaivus taip pasielgęs nebūtų, kadangi supranta, kad už tokį elgesį gresia baudžiamoji atsakomybė. Nuteistojo gynėjos manymu, reikėtų vertinti ir nuteistojo asmenybę, jis dirbantis, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, užsiima visuomenine veikla, nuo 2016 m. sausio mėnesio neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais treniruoja vaikus (duomenys neskelbtini) klube tai parodo, kad yra socialiai atsakingas yra saistomas socialinių ryšių, todėl advokatės įsitikinimu, paskirta bausmė yra per griežta, nors nuteistasis anksčiau ir buvo teistas.Skunde pažymima, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį, jog nuteistasis A. O. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, o kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę ir skirti švelnesnę bausmę. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinys yra tas, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai jis laisva valia prisipažįsta ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir įvairiais būdais stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai A. O. veiksmus iškart fiksavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesiėmė prevencinių priemonių ir neįspėjo nuteistojo, kad tokie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau esant šioms aplinkybėms, nuteistasis savo kaltę pripažino iš karto, policijos pareigūnams rašant jam administracinį protokolą, elgėsi ramiai kultūringai, dėl pažeidimo gailėjosi. Nuteistasis siekia pasitaisyti, turėti teisėtas pajamas, dirba UAB “(duomenys neskelbtini)”, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu siekia keisti gyvenimo būdą, supranta, kad jo ankstesnis elgesys nėra priimtinas visuomenės daugumai ir kad jis elgėsi ne pagal visuomenėje nusistovėjusias teisingas normas, žino poreikį laikytis bendrų elgesio vertybių, jas pripažįsta. Rimtos žalos rizika nėra nustatyta, todėl prašo teismo paskirti jam kitą BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t.y. baudą, kurią nuteistasis galės sumokėti iškarto, ir taip papildyti valstybės biudžetą ir įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo gynėjos skundą negauta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo A. O. gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. O. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo A. O. gynėja apeliaciniu skundu prašo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. O. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Atsižvelgė į A. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino tai, kad A. O. teisiamas antrą kartą, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatytą tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu.Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad A. O. tik 2016 m. liepos 22 d. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui. Praėjus trims mėnesiams nuo priežiūros pabaigos, jis padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tokios aplinkybės rodo, kad jis dar nėra pakeitęs savo nusikalstamo elgesio ir dėl to negali būti paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. O. dirba (duomenys neskelbtini) klube, turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai (7 m. ir 15 m. amžiaus), todėl jam neskyrė arešto bausmės, kuri jį izoliuotų nuo darbo bei šeimos. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumo laipsnį, teismas jam skyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas už vidurkį mažesnį dydį, tačiau atsižvelgęs į tai, kad A. O. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, augina du nepilnamečius vaikus, siekia integracijos į visuomenę, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo t.y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. O. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgtina į tai, kad A. O. tik 2016 m. liepos 22 d. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui. Praėjus trims mėnesiams nuo priežiūros pabaigos, jis padarė naują tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė atidedant bausmės vykdymą, padės sulaikyti A. O. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, jog nuteistasis A. O. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, o kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę ir skirti švelnesnę bausmę, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis šiuo metu dirba vadybininku, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, užsiima visuomenine veikla, nuo 2016 m. sausio mėnesio neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais treniruoja vaikus (duomenys neskelbtini) klube, nesudaro pagrindo išskirtiniam paskirtos bausmės švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims dėl nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad A. O. dėl paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų nusikaltimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo A. O. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. O. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.