- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-21
- Bylos Nr.
- 1-2031-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35613-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.2.25.5Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas (BK 282 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumai išnykę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:
jis, 2025 m. spalio 7 d., apie 20.10 val., prie (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, ir sukėlė eismo įvykius, t. y. nepasirinkęs saugaus atstumo iki gale stovėjusio automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino bei pradėjęs važiuoti į priekį, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovėjusio automobilio „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino.
Kaltinamasis E. J. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad namuose tvarkydamasis išgėrė apie pusę litro degtinės. Kadangi turi problemų su koja, jog jos nevarginti, sugalvojo automobiliu nuvežti šiukšlės į konteinerį; automobiliu reikėjo apvažiuoti aplink namą. Išsiruošęs išvažiuoti sukėlė eismo įvykį, apgadino kelis automobilius. Automobiliams padarytą žalą atlygino, sumokėdamas draudimo bendrovės nurodytą sumą. Iš automobilio išlipo ir vairavimą baigė savo noru, niekas jo neištraukė. Kada išlipo iš automobilio, priėjo moteris, kuri pasakė, kad jis apgadino du automobilius, nurodė, kad ji viską nufilmavo ir iškvietė policiją; sutinka, kad vieną automobilį apgadino atsiremdamas į jį, o kitą – statydamas savo automobilį. Kol moteris su juo kalbėjosi, priėjo nepažįstamas vyras ir pargriovęs jį ant žemės laikė, nors E. J. niekur bėgti neketino. Priklausomas nuo alkoholio nėra, iki šio įvykio jo buvo nevartojęs apie mėnesį, nes antibiotikais gydėsi lėtinę ligą – kojos rožę, kuri labai riboja jo judėjimą ir galimybes dirbti. Gyvena vienas mamai priklausančiame bute, iki įvykio dirbo pavėžėju, dabar nebegali dirbti šio darbo, ieškosi kito. Turi vaiką, kuriam teikia išlaikymą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą M. J.. Nors mama gyvena atskirai, jie bendrauja kasdien, per savaitę susitinka mažiausiai 3-5 kartus, labai gerai sutaria, jis ja rūpinasi, nuveža maisto. Anksčiau yra buvęs teistas už vairavimą neblaiviam, bet labai seniai, dabar tikrai pasimokė ir nebedarys tokių klaidų.
Kadangi kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Iš 2025 m. spalio 7 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. liepos 7 d., apie 02.00 val., atvykus pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), sulaikytas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavęs E. J., kuris vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. E. J. alkotesteriu pirmu tikrinimu 20.18 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 20.39 val. – 2,44 promilių neblaivumas. E. J., vadovaujantis LR BPK 140 str., sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK Areštinę. Automobilis „Toyota Prius“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo nuvežtas į policijos saugomų automobilių aikštelę (1 t., b. l. 1-4).
Iš 2025 m. spalio 9 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio jaunesniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad dirbant kartu su vyr. tyrėju M. L. apie 20.01 val. iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą, kad 2025 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus kaimynas parkuodamasis kieme kliudė du stovinčius automobilius. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja N. R., kuri nurodė, kad grįždama namo prie daugiabučio laiptinės pastebėjo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, bandantis pastatyti automobilį, atsitrenkė į kitus du automobilius „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip juos apgadindamas. Pastebėjus, kad automobilio vairuotojas atrodo neblaivus, pasikvietė į pagalbą kaimyną, kuris buvo netoliese, kaimynas bandė ištraukti iš automobilio raktelius, kad asmuo neišvažiuotų, bei iš automobilio ištraukė vairuotoją ir laikė, kad jis nepasišalintų iš įvykio vietos. Nustačius automobilio vairuotojo tapatybę paaiškėjo, kad tai E. J., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKB-0376“, patikros sertifikato Nr. 2399828, pirmu tikrinimu 20.18 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 20.39 val. – 2,44 promilių neblaivumas. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. E. J. nurodė, kad netoli (duomenys neskelbtini), tvarkėsi automobilį, po ko sugalvojo automobilį parsivaryti arčiau namų, tačiau neradus vietos šalia namų automobilį pastatė (duomenys neskelbtini). Paklaustas kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, E. J. nurodė, kad vakar. Apžiūrėjus „Toyota Prius“, iš automobilio bėgo aušinimo skystis, taip pat buvo apgadintas dešinysis priekinis šonas, nulūžęs veidrodėlis. Atliekant procesinius veiksmus, E. J. nurodė, kad jam reikalinga GMP pagalba, skundėsi rankos ir kojų skausmais, dėl fizinės būklės negalėjo atlikti neblaivumo testo. Atvykus GMP darbuotojams, E. J. išvežtas į ligoninę apžiūrai. Po ligoninės apžiūros asmuo iš ligoninės paleistas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., b. l. 80-82).
Iš 2025 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-26).
Iš 2025 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka A. J., kuris jiems perduoda E. J. ir paaiškina, kad E. J. ištraukė iš automobilio „Prius“. Įvykio vietoje buvę asmenys patvirtino, kad matė, kaip E. J. vairavo automobilį ir apgadino kitus du automobilius. Policijos pareigūnui paklausus kur jis važiavo, E. J. atsakė, kad iš draugo; nurodė, kad alkoholį vartojo vakar, o šiandien yra pagiringas; paskui nurodo, kad alkoholį vartojo prieš vairavimą, būdamas namie. Alkotesteriu E. J. pirmu tikrinimu nustatomas 2,45 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,44 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 90-92).
Tos pat aplinkybės užfiksuotos neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 68-69).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra E. J. (1 t., b. l. 89).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad lengvojo automobilio „Toyota Prius“, 2004 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 3 120 Eur (b. l. 89).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. R. parodė, kad 2025 m. spalio 7 d., apie 19.50 val., eidama link namų pamatė automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas atbuline eiga bandė parkuotis ir bevažiuodamas įpuolė į jam iš galo stovėjusį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji priėjo prie vairuotojo ir paklausė, ar jis matė, kad įpuolė į kitą automobilį. Vairuotojas nieko neatsakė, uždarė langą; matė, jog jis yra neblaivus, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, akys – apdujusios. Tada vairuotojas pradėjo judėti į priekį, įpuolė į automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pamačiusi prie kitos laiptinės kaimyną, jį pasikvietė; kaimynas nuėjo prie „Toyota“ automobilio, bandė paimti automobilio raktelius, iš automobilio ištraukė vairuotoją ir prispaudęs laikė, kol atvažiavo policija (1 t., b. l. 64-67).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. parodė, kad 2025 m. spalio 7 d., apie 20.00 val., išėjo į lauką parūkyti, matė automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris bandė parkuotis judėdamas į priekį. Pastebėjo, jog judant automobiliui „Toyota“ kartu su juo juda ir kitas automobili „Audi“. Priėjęs arčiau pamatė, kad automobiliai yra atsirėmę vienas į kitą; už „Toyota“ vairo sėdi vyras, kuris atsidarė automobilio dureles. Jis iškart pastebėjo, jog automobilio vairuotojas yra neblaivus, kadangi kalbėjo nerišliai, sakė, kad nieko nepadarė, nieko negėrė, galiausiai išlipo iš automobilio ir bandė pasišalinti; šalia stovėjo moteris, kuri skambino policijai. Kad vairuotojas nepasišalintų iš įvykio vietos, patempė jį už peties ir jis pagriuvo į žolyną; ten liudytojas jį laikė, kad jis nesikeltų ir nepasišalintų (1 t., b. l. 56-59).
Siūloma laiduotoja M. J. teismo posėdžio metu parodė, jog pateikto prašymo esmę supranta ir jį palaiko. Mano, jog gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Ji sūnų apibūdina kaip rūpestingą, paslaugų, ramų ir gerą žmogų. Iki šio įvykio nebuvo pastebėjusi, jog sūnus vartoja alkoholį; pas ją niekada nėra atėjęs išgėręs. Apie įvykį sužinojo iš paties sūnaus; sūnus savo elgesį veiksmus vertino blogai, verkė. Ji taip pat sūnaus elgesį vertina blogai. Mano, kad sūnus jos klausys, jis jau dabar viską suprato. Prašo laidavimą skirti be užstato, pati pragyvena iš 495 Eur pensijos.
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo E. J. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis už 1,51 promilių neblaivumas.
Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs (...) nesunkų (...) tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Svarstydamas kaltinamojo E. J. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamojo teistumas yra išnykęs, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, tačiau iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad E. J. praeityje, 2002 m., yra du kartus teistas už vairavimą neblaiviam, po to - dar keturis kartus teistas dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, paskutinį kartą 2021 metais. 2017 m. jis buvo administracine tvarka baustas už transporto priemonės pakartotinį vairavimą neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,33 promilių neblaivumas. Tuomet jam buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Visą tai rodo, jog kaltinamasis nuo 2002 m. du kartus, net įvykdęs jam skirtą griežtą valstybinio poveikio priemonę – teisės vairuoti tam tikrą laikotarpį atėmimą ir vėl įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, vėl padarė tokio paties pobūdžio šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jau būdamas daug labiau apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to sukeldamas eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kitų asmenų turtas, t. y automobiliai. Toks jo vairavimas apsvaigus sudaro jau nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Ši kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga neigiamai apibūdina jį kaip vairuotoją ir patvirtina, kad E. J. kategoriškų išvadų dėl savo elgesio iki šiol nepadarė, potraukio alkoholiui ir savo veiksmų jo pavartojus nekontroliuoja, jau ne pirmą kartą per savo vairavimo praktikos laikotarpį dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, o šįkart – dar ir pasekmes kitų eismo dalyvių turtui. Dėl šių priežasčių teismas neturi pakankamo pagrindo būti tikras, jog likęs nenubaustas šis kaltinamasis tvirtai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; nesant tokio įsitikinimo, nėra ir visumos BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų laidavimo taikymui, todėl šis BK institutas E. J. atžvilgiu negali būti taikomas.
Nesant pagrindo taikyti laidavimo institutą, nebeaptartina ir siūlomos laiduotojos kandidatūra.
Kaltinamasis E. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik pavojų eismo saugumui ir visuomenei, bet ir realų autoįvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitų vairuotojų turtui. Kaltinamasis laikomas neteistu (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių ir kitokio pobūdžio pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jį neigiamai charakterizuoja tai, kad anksčiau jis yra baustas už vairavimą neblaiviam tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad vairuodamas neblaivus kaltinamasis sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kiti automobiliai. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo vykdė individualią veiklą – dirbo pavėžėju, šiuo metu nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į visas anksčiau nustatytas aplinkybes, o taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamajam neskirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė; E. J. gali būti labai sunku ją įvykdyti, priverstinis išieškojimas irgi būtų sudėtingas, todėl bausmė nepasiektų savo tikslų. Įvertinus šias aplinkybes, E. J. skirtina arešto bausmė, jos vykdymą atidedant ir tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kadangi E. J. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) bei įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kuris artimas sunkiam, t. y. policijos pareigūnai įvykio vietoje alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatė 2,45 promilių neblaivumą, antruoju – 2,44 promilių neblaivumą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kitų asmenų turtas. E. J. atsakomybėn už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį traukiamas ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į visą tai, siekiant valstybės vardu adekvačiai sureaguoti į jo elgesį ir užkirsti kaltinamajam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2025 m. spalio 8 d.).
Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodama automobilį „Toyota Prius”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris AB „Regitra“ duomenimis priklauso jam. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis), o jam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.
Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam E. J. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 7 d. 20.10 val. iki 2025 m. spalio 8 d. 15.06 val. (1 parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 5 dalis, E. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą, bei visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2025 m. spalio 8 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Prius”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
2025 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota Prius”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo, o po to – panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o tada panaikinti.
E. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į AB „Regitra“.
Nepriteisti iš E. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.