- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2-20943-944/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16604-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 111.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai Z. P. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio A. J., įkalinimo metu nuo 1949-12-07 iki 1954-06-01 jo dukra Z. P., būdama nepilnametė, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kadangi turėjo slapstytis. Šis faktas nustatytinas dėl 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso. Nurodė, kad jos tėvas buvo politinis kalinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1990-12-27 pažymėjimu nurodė, kad A. J. yra reabilituotas ir nekaltas Lietuvos Respublikai. Paaiškino, kad jos motina, su nepilnamečiais vaikais negalėjo gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo priversti slapstytis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepimu nurodė, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu nurodo, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. J. yra Z. J. (P.), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 15). TSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1950-06-07 nutarimu A. J. už tėvynės išdavimą ir antisovietinę agitaciją“ buvo nubaustas pagal RTFSR BK 58-1 „b“ ir 58-10 str. 1 d. 10 metų pataisos darbų lagerio (b. l. 12). 1990-12-27 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išdavė pažymėjimą, kad A. J. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1949-12-07 iki 1957-04-26.
Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti LR CPK 444 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LR CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir bylą dėl pareiškėjos ir jos motinos negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dėl pareiškėjos tėvo ir jos motinos sutuoktinio įkalinimo (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p.), taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (LR CPK 176–185 str.) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nurodo, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šio įstatymo 4 d. konstatuoja, kad tik tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas. Siekiant nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso, turi būti įrodytos dvi sąlygos: nepilnamečio asmens bent vienas iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.
Iš bylos duomenų, t. y. pareiškėjos ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiškėjos šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas buvo suimtas 1949-12-07, namuose buvo atlikta krata, sutuoktinei buvo liepta niekur neišvykti. Pareiškėjos motina tuo metu niekur nedirbo, nes laukėsi kūdikio, pagimdė 1950-01-03 mergaitę. A. J. suėmimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, t. y. jai buvo devyneri, o jos broliui septyneri metai. Po pareiškėjos tėvo suėmimo, pareiškėjos motina lankė tėvą kalėjime keletą kartų, buvo įspėta negyventi buvusioje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bėgti iš namų. A. J. 1950-06-07 buvo nubaustas už tėvynės išdavimą ir antisovietinę agitaciją. Pareiškėja paaiškino, kad po tėvo suėmimo ją su broliu priglaudė tolimi giminės A. ir J. P., vėliau buvo nuvežti pas tėvo pusseserę A. T.. Gyvendami pas minėtą asmenį aplinkiniams žmonėms buvo sakoma, kad pareiškėja ir jos brolis yra našlaičiai. Pareiškėja su broliu mokslo metais buvo parvežami į Kauną, o vasaros metu vėl buvo išvežami. Pareiškėja ir jos brolis gyveno daugelyje vietų pas skirtingus asmenimis, su savo motina retai matydavosi. Tokia situacija buvo iki 1954 m., kai pareiškėjos mama sus seserimi pradėjo dirbti ir gyventi legaliai, gyveno pas tetą.
Įvertinus šiuos duomenis, taip pat atsižvelgus ir į tuometinę 1944 –1950 metų politinę situaciją Lietuvoje, į tai, jog nuo 1944 m. iki 1946 m. pirmos pusės NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas slopindami lietuvių nacionalinį pasipriešinimą okupantams, t.y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. teismas daro išvadą, byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjos slapstymosi faktą, t. y. pareiškėjos motina su nepilnamečiais vaikais buvo priversta slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. bėgti iš nuolatinės gyvenamosios vietos (LR CPK 178 str., 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio A. J., gimusio 1912 m., įkalinimo metu nuo 1949-12-07 iki 1954-06-01, jo dukra Z. P. negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ir turėjo slapstytis.
Šis juridinis faktas nustatomas nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų teisiniam statusui pripažinti.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.