- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 1-162-791/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01142-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- J. F., S. Ž.
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. J. laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-10-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pasitelkdamas G. V.. E. P., R. B. ir D. J., nesuvokiančius daromo grobimo esmės, J. F., S. Ž., A. O. priklausančiame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), miško kvartale Nr. 470, sklypuose Nr. 48, Nr. 3, neturėdamas sklypo savininkų leidimo, savavališkai, neteisėtai nupjovė ir pagrobė medžius, tai yra tris ąžuolus, šešias drebules, penkis beržus, vieną juodalksnį – viso 15, 915 m3 medienos, šiais savo veiksmais padarydamas 1314, 54 eurų žalą miško savininkams J. F., S. Ž., A. O..
Kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad jis buvo Alytuje pas savo klasės draugą V. T., su kuriuo kartu gyveno R. B.. R. B. pasakė, kad reikalingas ąžuolas palangei. Paklausė, gal žino, kur galima gauti medžio. Pasakė, kad kaimynystėje yra išvirtęs ąžuolas. Po kažkurio laiko atvažiavo į jo namus D. J., R. B. ir V. T.. Jis jiems iš tolo parodė išvirtusį ąžuolą. Sakė, kad tas žemės kampas, kuriame yra sausas ąžuolas, yra jo. Nesakė, kad visas miškas priklauso jam. Iš tikrųjų išvirtęs ąžuolas buvo nukentėjusiųjų žemėje. Jokių dokumentų dėl miško priklausomybės nerodė. Jis pats nėjo, kadangi buvo lūžusi koja. Reikėjo arklio medžiui ištraukti. Kartu su D. J. nuvažiavo pas draugą arklio. Dėl arklio tarėsi D. J., taip pat mokėjo pinigus už šią paslaugą. Būnant namuose, išgirdo griūnančių medžių garsą. Pamatė išvirtusius ąžuolus. Medžius išpjovė maždaug per tris valandas. Jis išvijo tuos, kurie pjovė medžius. Laukė atvažiuojančio D. J.. D. atvažiavo vakare ir išvežė vyrus. D. priekaištavo, ką jo vyrai padarė, išpjovė medžius, įvyko kriminalas. D. klausė, kodėl išvijo vyrus. Jis liepė D. viską sutvarkyti, galvojo, kad žmonės nepastebės, ir viskas baigsis laimingai. Po savaitės ar dviejų atvažiavo ir viską sutvarkė. Mediena buvo sukrauta netoli jo sodybos. Medieną į jo sodą suvežė arkliu. Po jo paliepimo, išvežė gal tris mašinas medienos. Buvo likę šakų, kurios buvo sukrautos jo kieme. Į mašinas krovė asmenys, kurių jis nepažįsta. Viską matė kaimynas S. Š.. Už medieną D. J. sumokėjo jam 300 litų. Atvažiavo pareigūnai, jį sulaikė. Supranta, kad elgėsi neteisėtai. Supranta, kad turėjo pranešti policijai, kad iškirsti medžiai, tačiau to nepadarė. S. Š. liepė kviesti policiją, tačiau jis pabūgo. Policiją iškvietė S. Š. kartu su K.. D. J. ir B. po įvykio pas jį atvažiuodavo į namus, gąsdindavo. Miško kirtimą organizavo D. J., jis atveždavo žmones, priemones. Dėl savo veiksmų gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. J. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka iš dalies, nes leido atvykusiems asmenims pasisavinti tik vieną medį. Parodė, kad 2014 m. rudenį pas jį į sodybą vieną vakarą atvažiavo V. T., kartu atėjo dar D. J., B. (vadino B.) ir dar lyg du vyriškiai, jauni. Pasisveikino, paklausė ar yra grybų. Atsinešė vyno, alaus. Begeriant T. pradėjo kalbėti kad B. reikia ąžuolo medienos, lyg palangei. Jis pasakė, kad netoli yra sausas pavirtęs ąžuolas(T. apie tą ąžuolą buvo užsiminęs dar bendraujant su juo kažkada Alytuje, kad būtų galima jį supjauti ir išvežti). Tas ąžuolas jau buvo keletas metų kai pavirtęs, išdžiūvęs. To sklypo savininkai kažkada kasė duobę, kad prisirinktų vandens ir turėtų kuo laistyti daržą, ir gal pažeidė šaknis, kad po to tas ąžuolas nudžiūvo. Pasakė jiems kad gali išsipjauti tą ąžuolą. Galvojo kad sausas, keletą metų niekas juo nesidomėjo, tai nepyks savininkai. Tą vakarą tik sukalbėjo ir paties ąžuolo jiems nerodė, jau buvo tamsu. T. skubėjo, J. su B. ir kitais jį pavežė į Daugus, jis su jais važiavo kartu, nes dar kartu užvažiavo pas G. V., gyvenantį P., pakalbėt ar jis galėtų su arkliu ištraukti išpjautą medieną, t. y. tą ąžuolą. Jis sutiko, J. paėmė jo telefono numerį, pasakė kai reiks tai susiskambins. Po to jau jie pas jį atvažiavo sekančią dieną. J. vairavo, dar buvo B. ir du kiti vyrukai. J. labai skubėjo, pasakė kad palieka tuos vyrus-B. ir kitus du, kad pjautų. Jie turėjo 2 benzopjūklus. Kaip suprato, atvežė kad tą ąžuolą išpjautų. Jau J. išvažiavus, paėjo iš kiemo į pakalnę, parodė tiems likusiems į tą ąžuolą, pasakė kad kalbėjo apie jį. Jie visi suprato kad jis rodo tą ąžuolą, tik kad jį pjautų. Pats nėjo prie ąžuolo, nes vaikščiojo su lazdele, buvo susilaužęs koją. Jie nuėjo į tą vietą. Būdamas namie girdėjo kad vienu metu veikdavo tik vienas benzopjūklas, ir matė kad virsta medžiai. Benzopjūklai buvo du, bet antras buvo gal kaip atsarginis. Galima girdėti kiekvieną virstantį medį, nes kiekvienam virstant būna didelis garsas. Per langą pamatė kad guli keli ąžuolai. Nuėjo iki jų, šaukė „ką pridirbai, šitiek žalių ąžuolų suvartei“. Tuo metu su pjūklu dirbo tik B.. Jis tik vienas tikriausia ir pjovė, nes kiti du tie vyrukai buvo visai jauni, jie gal nemokėjo pjaut su benzopjūklu. Kai pasakė „ką pridirbai“, B. nustojo pjauti, supyko, nuėjo toliau ir atsisėdo. Supyko kad pasakė tą pastabą apie žalių ąžuolų išpjovimą. Buvo išpjauta 3 žali ąžuolai ir 1 sausas. Įtarime nurodyti kiti medžiai-drebulės, beržai, juodalksnis, tikriausia buvo nulaužti virstant ąžuolams, bet jau skaitosi kaip nupjauta, nes juos gal nupjovė, kai jau buvo nulaužti. Pjovė plynai, padarė aikštelę. Pjovė be jo žinios, kaip pats sugalvojo. B. tada buvo neblaivus, tai gal šovė į galvą ir taip padarė, kaip sugalvojo. D. J. atvažiavo tik vakare. Priėjęs pasakė „kam tu juos išvijai?“ Jis į tai jam atsakė „pažiūrėk ką jie pridarė, kiek ąžuolų išpjovė“. J. nieko neatsakė, išsivežė juos visus. B. dar išvažiuodamas kažką zurkė, lyg „su durniu prasidėk tai..“. Kažką panašaus. Nesakė kaip pasiims tuos medžius. Išvažiavo ir išvažiavo. Praėjus savaitei jis paskambino J., pasakė kad reikia tuos ąžuolus sutvarkyt. Negali paaiškinti kodėl neieškojo savininkų, kai pamatė kad išpjovė ir žalius. Galvojo kad jei gulės išpjauti medžiai, tai bus aiškiai matyti, kad kažkas su jais pasielgė netinkamai, o jei juos išveš, tai gal ir nepamatys. Gal praėjus 2 savaitėm, atvažiavo J. ir dar du vaikinai, tie patys, kur buvo praeitą kartą. Nebuvo tik B.. Dar atvažiavo V. su arkliu, vežiojo kulbes. J. pjaustė ąžuolus kulbėm. Paskui išsikvietė sunkvežimį, išvežė. Išvežė tris mašinas, sunkvežimius. Po to atvažiavo policija. J. sakė kad „pridarė bėdos“, iš to turėjo žinoti, kad ne jo tas miškas. Sumokėjo jam už tą visą pagalbą 300 litų. Su to miško savininkais nesitarė dėl žalos atlyginimo. Kalbėjo tik susitikęs per teismą (T. 2, b.l. 97-99).
Nukentėjusioji J. F., apklausta 2015-06-11 teisiamojo posėdžio metu (T. 1, b. l. 170-176), parodė, kad ji kartu su S. Ž. ir A. O. yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė. Jai paskambino kaimo gyventojas S. Š., kuris pasakė, kad vagiamas jos miškas, ir kad jis iškvietė policijos pareigūnus. Ji kreipėsi į policiją, dėl to surašė protokolą. Buvo išpjauta tiek medžių, kaip surašyta kaltinime. Su miškų tarnybos atstovu nuvyko į vietą, apžiūrėjo mišką. Ikiteisminio tyrimo metu ji telefonu bendravo su D. J., jis žadėjo atlyginti žalą, taip pat atiduoti dalį medienos. Vėliau D. J. savo pažado atsisakė. Mano, kad D. J. žinojo, kad šis miškas nepriklauso S. J., tiesiog juo pasinaudojo. Jai padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Nukentėjusysis S. Ž., apklaustas 2016-06-11 teisiamajame posėdyje (T. 1, b. l. 170-176), parodė, kad į jam priklausantį mišką atvyko su miškų tarnybos atstovu. Rado išpjautus medžius. Tai buvo šimtamečiai, stori ąžuolai. Matėsi transporto priemonių išvažinėti keliai. Kartu su miškų tarnybos atstovu nuvyko pas kaltinamąjį J. pasikalbėti. Sakė, kad vieną ąžuolą kažkokiam dailininkui pardavė. Kaltinamasis sakė, kad viskam vadovavo D.. Norėjo sužinoti D. telefono numerį, bet kaltinamasis sakė, kad atvykęs D. telefono numerį iš jo telefono ištrynė. Dėl neteisėtų veiksmų jam yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Nukentėjusioji A. O., apklausta 2015-06-11 teisiamojo posėdžio metu (T. 1, b.l. 170-176), parodė, kad ji yra žemės sklypo bendrasavininkė. Jų buvusioje sodyboje tarybiniais metais atsikėlė gyventi kaltinamojo šeima. Sodyba anksčiau buvo išpuoselėta, šiuo metu yra apleista. Per Vėlines buvo atvykusi į tėviškę, pamatė išpjautus medžius. Tėvelis sodino, puoselėjo medžius, todėl jai padaryta didelė moralinė žala.
Liudytojas S. Š., apklaustas 2015-09-02 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b.l. 11-15), parodė, kad S. J. yra jo kaimynas. Sodyboje jis nuolat negyvena. Jam ir K. priklauso netoliese esantis miškas, kuris ribojasi su nukentėjusiųjų mišku. Jų miškuose kažkas pradėjo pjauti medžius. S. J. jam yra sakęs, kad tai jo miškas ir žemė. Kaimynės K. ir B. pasakė, kad tai ne S. J. miškas. Kai buvo išpjauti medžiai, moterys pasakė, kad reikia pranešti policijai, kadangi išpjaus ir jų mišką. Jis paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Kartu apžiūrėjo išpjautą mišką, pjovimai vyko nuo jo miško ribos apie 10 m. Pranešė nukentėjusiesiems. Viskas vyko apie mėnesį laiko. Mediena buvo sukrauta pas kaltinamąjį sodelyje. Medienos buvo labai daug. Matė, kaip mašinos „Iveco“ vežė medieną. S. klausė, kas vyksta. S. visą tą laiką girtavo, nuo alkoholio būdavo apsvaigęs. Matyt nesuvokė, kas vyksta. S. niekada nesako tiesos. Jis galėjo pasakyti, kad miškas priklauso jam. Prieš tai buvo atvejis, kai norėjo pasisavinti prie fermos išvirtusį ąžuolą, tai pastebėjo K., kuri paskambino ąžuolo savininkei. Tą ąžuolą norėjo pasisavinti D. J.. Po šio atvejo S. J. ir toliau bendravo su šiais asmenimis, ryšių su jais nenutraukė.
Liudytojas D. J., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad kaltinamasis S. J. pasakė, kad turi miško. Su kaltinamuoju jį supažindino V. T.. Pas kaltinamąjį nuvežė R. B., jie išpjovė medžius, o jis juos išsivežė. S. J. nurodė, kuriuos pjauti medžius. Jis (D. J.) davė įrankius, atvežė žmones, sumokėjo už arklį, organizavo medienos išvežimą, taip pat kirtėjams mokėjo pinigus. Visus darbus derino su S. ir darbininkais. Mašiną samdė pagal skelbimą. Vežimo važtaraščių nepildė. Žino, kad medienos negalima vežti be važtaraščių. Prašė pas S. J. miško nuosavybės dokumentų. S. J. sakė, kad nuosavybės dokumentai pas mamą, atveš vėliau. Taip pat sakė, kad yra leidimas pjauti medžius. Jis reikalavo, kad S. J. parodytų leidimą pjauti medžius. Medžiai nebuvo pažymėti. S. J. už viską sumokėjo 600 litų. Jis taip pat pjovė mišką kartu su darbininkais. Jis R. B. nurodė medieną sukrauti S. J. kieme. Buvo atvejis, kaip netoliese pirko ąžuolą, už jį sumokėjo 500 litų. Tas ąžuolas gulėjo nupjautas. Moteris sakė, kad ąžuolas priklauso jai, jis sumokėjo pinigus, o moteris parašė raštelį. J. jam sakė, kad tas ąžuolas priklauso visam kaimui ir gali jį išsivežti.
Liudytojas G. V., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad jis arkliu padėjo išvežti medieną iš miško. Atvažiavo S. J. su D. J. ir paprašė išvežti medieną. Jis sutiko duoti arklį. Už paslaugą D. sumokėjo jam 50 litų. Kai atvažiavo, medžiai buvo išpjauti. Medieną vežė į S. J. sodybą. Iš viso buvo maždaug šeši vežimai. Šakos buvo beržo ir ąžuolų medžių. Vežė dvi dienas. S. J. būdavo neblaivus. Darbininkai nugenėdavo medžių šakas, jas dėjo į krūvas, krovė į vežimą. Kam priklauso miškas, jis nežinojo.
Liudytojas E. P., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad kaimynas R. B. pasiūlė užsidirbti. Pasiūlė pjauti mišką. Medžius pjovė dvi dienas. Medžiai buvo dideli. S. J. parodė, kuriuos medžius pjauti. S. J. į mišką ėjo kartu su R. B.. Jam R. B. sumokėjo 40 litų. Į mišką juos atvežė D. J., kuris bendravo su kaltinamuoju. Jis galvojo, kad miškas priklauso S. J., kuris rodė mišką. D. medžių nepjovė, tačiau genėjo šakas, taip pat su mašina vežė medieną. S. J. jų darbo nekontroliavo. Po to atvažiavo policija, juos sulaikė.
Liudytojas R. B., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad su kaltinamuoju susipažino per V. T., pas kurį gyveno. Visi kartu vartojo alkoholį, S. J. pasakė, kad turi miško. Nuvažiavo su D. J. pas kaltinamąjį į namus apžiūrėti miško. Visi nuėjo į mišką. D. J. ir S. J. sutarė dėl kainos. S. J. pasakė, kad yra visi dokumentai, tik jie pas seserį. Pačių dokumentų jis nematė. Jis su E. pjovė mišką. Pjūklu darbavosi jis, o E. P. krovė šakas. S. J. rodė, kuriame plote pjauti medžius. Sakė, kurių viršūnės yra sausos, galite tuos pjauti. Po to priekaištavo, ką padarėte. Medžiai nebuvo pažymėti. Medžiai buvo įvairūs. G. su arkliu išvežiojo šakas. Vežė dvi ar tris dienas. Vežant malkas dalyvavo ir D.. D. už dieną mokėjo po 40 litų. E. P. taip pat pinigus mokėjo D.. D. organizavo medienos išvežimą. Verslo liudijimo neturi. Jis nežino, ką D. J. darydavo su mediena. Su D. J. yra pjovęs ir kito miško. Žino, kad miško pjovimui reikalingas leidimas. Mano, kad D. prekiauja malka. Po S. J. pasakymo „ką padarėte“, jie nutraukė darbą. Tai buvo trečia ar ketvirta darbo diena.
Liudytojas V. T., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad S. J. yra jo klasiokas. Pažįsta D., pas kurį jam teko dirbti. Juos supažindino R. B.. Jis D. J. supažindino su S. J.. S. J. pasakė, kad turi miško. Visi nuvažiavo pas kaltinamąjį, jis parodė, kur yra jo miškas, parodė ribas. Parodė, kuriuos medžius pjauti. J. sakė, kad miško dokumentai yra pas seserį.
Liudytoja V. K., apklausta 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad su J. augo viename kaime. Ji išgirdo pjūklo garsą, suprato, kad pjaunami medžiai. Pas S. Š. pasidomėjo, kieno pjaunamas miškas. Ji pagalvojo, kad pjaunamas S. Š. miškas. Kadangi nebuvo jo mašinos, paskambino S. Š.. Nieko nežino apie sausuolį ąžuolą. Nežino, ar S. J. turi miško. Jis yra „melagis su stažu“, žmonės su juo nebendrauja.
Šalies argumentai
Iš protokolų-pareiškimų matyti, kad nukentėjusieji J. F., S. Ž., A. O. kreipėsi į policijos komisariatą, pranešdami, kad jiems iš nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), be savininkų leidimo išpjauti medžiai. Dėl įvykio jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala (T. 1, b.l. 4, 5, 6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame matyti išpjauti medžių kelmai, kurie buvo išmatuoti (T. 1, b. l. 7-16).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta S. J. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) užfiksuotos kapotų malkų krūvos (T. 1, b. l. 17-21).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos pjaustytų malkų krūvos, esančios D. J. sodyboje (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 115-118).
Iš 2014-06-29 Alytaus apsk. VPK VTS PP tyrėjo M. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad d 2014-10-06 apie 15. 30 val. nuvykus (duomenys neskelbtini) pas S. J. buvo rasti trys asmenys, kurie paaiškino, kad S. J. jų paprašė padėti nupjauti medžius ir nuvežti į jo sodybą (T. 1, b. l. 23).
Iš 2014-10-31 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Alytaus teritorinio poskyrio rašto matyti, kad S. Ž., J. F., A. O. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypuose 48, 3, išpjauta trys ąžuolai, šešios drebulės, penkti beržai ir vienas juodalksnis (15, 915 m3 medienos), žala savininko miškui, kaip turtui 4538, 84 Lt. (1314,54 eurai) (T. 1, b. l. . 66-69).
2015-12-23 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Alytaus teritorinio poskyrio raštas patvirtina, kad išpjautas medelynas brandus, IV miškų grupės (ūkiniai miškai), nukirsto miško vertė paskaičiuota pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas (T. 2, b. l. 75).
Iš 2014-11-28 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Alytaus teritorinio poskyrio rašto matyti, kad dėl neteisėtos veikos padaryta 6366,00 Lt (1843,72 eurų) žala aplinkai (T. 1, b. l. 70).
Iš 2016-01-11 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 270 str. 1 d., padarymo S. J. ir D. J. atžvilgiu nutrauktas, pradėta administracinė teisena (T. 2, b. l. 82-85).
Aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys, įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo S. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Nors kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino tik dėl vieno ąžuolo vagystės, tačiau teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, taip pat paties kaltinamojo S. J. parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, daro išvadas, kad S. J. turi atsakyti visa kaltinime nurodyta apimtimi. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika truko tam tikrą laiko tarpą. Medžiai buvo išpjauti, suvežti į kaltinamojo kiemą, vėliau D. J. išvežti. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis leido paimti tik vieną sausuolį ąžuolą, tačiau kaltinamasis viso medžių pasisavinimo procese nenutraukė daromų nusikalstamų veiksmų, apie daromą nusikalstamą veiką niekam nepranešė, priešingai, ragino kitus asmenis greičiau viską sutvarkyti, tikėdamasis, kad niekas nepastebės dėl vagiamo miško. Taip pat už iškirstą mišką liudytojas D. J. kaltinamajam sumokėjo pinigus. Kaltinamasis S. J. teisme parodė, kad jis D. J. ir R. B. sakė, kad žemės plotas, kuriame buvo sausuolis ąžuolas, priklauso jam. Ši aplinkybė galėjo sudaryti prielaidą kitiems asmenims manyti, kad žemė apaugusi mišku priklauso kaltinamajam S. J.. Tai, kad D. J., kuris organizavo visą miško kirtimo procesą, tai darė, neturėdamas leidimo miško kirtimui, sudaro administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 62¹ str., 62² str.). Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, todėl tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010). Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės raštai (T. 1, b.l. 66-69, T. 2, b.l. 75) patvirtina, kad nukirstų medžių rinkos vertė yra 4538,84 Lt (1314,54 Eur). Kaltinamojo S. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydžio suma (BK 190 str. 1 d.).
Nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys (T. 1, b.l. 160-162) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 2016-03-24 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi (T. 2, b.l. 138) paliktas nenagrinėtu (BPK 113 str. 2 d., CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10 p.), todėl ieškinio klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. J., išlaidos sudaro 115,80 Eur (T. 2, b.l. 136). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p ir 2 p. numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas 2016-03-04 nutartimi pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu (BPK 51 str. 2 d.), todėl atsižvelgiant į būtiną gynėjo dalyvavimą, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, jis niekur nedirba, neturi jokių pajamų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
S. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje yra neteistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis niekur nedirba, šiuo metu nėra registruotas darbo biržoje. Kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kuri atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant S. J. per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 valandų visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nepriteisti iš S. J. išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.