Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. J. laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-10-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pasitelkdamas G. V.. E. P., R. B. ir D. J., nesuvokiančius daromo grobimo esmės, J. F., S. Ž., A. O. priklausančiame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), miško kvartale Nr. 470, sklypuose Nr. 48, Nr. 3, neturėdamas sklypo savininkų leidimo, savavališkai, neteisėtai nupjovė ir pagrobė medžius, tai yra tris ąžuolus, šešias drebules, penkis beržus, vieną juodalksnį – viso 15, 915 m3 medienos, šiais savo veiksmais padarydamas 1314, 54 eurų žalą miško savininkams J. F., S. Ž., A. O..

Kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad jis buvo Alytuje pas savo klasės draugą V. T., su kuriuo kartu gyveno R. B.. R. B. pasakė, kad reikalingas ąžuolas palangei. Paklausė, gal žino, kur galima gauti medžio. Pasakė, kad kaimynystėje yra išvirtęs ąžuolas. Po kažkurio laiko atvažiavo į jo namus D. J., R. B. ir V. T.. Jis jiems iš tolo parodė išvirtusį ąžuolą. Sakė, kad tas žemės kampas, kuriame yra sausas ąžuolas, yra jo. Nesakė, kad visas miškas priklauso jam. Iš tikrųjų išvirtęs ąžuolas buvo nukentėjusiųjų žemėje. Jokių dokumentų dėl miško priklausomybės nerodė. Jis pats nėjo, kadangi buvo lūžusi koja. Reikėjo arklio medžiui ištraukti. Kartu su D. J. nuvažiavo pas draugą arklio. Dėl arklio tarėsi D. J., taip pat mokėjo pinigus už šią paslaugą. Būnant namuose, išgirdo griūnančių medžių garsą. Pamatė išvirtusius ąžuolus. Medžius išpjovė maždaug per tris valandas. Jis išvijo tuos, kurie pjovė medžius. Laukė atvažiuojančio D. J.. D. atvažiavo vakare ir išvežė vyrus. D. priekaištavo, ką jo vyrai padarė, išpjovė medžius, įvyko kriminalas. D. klausė, kodėl išvijo vyrus. Jis liepė D. viską sutvarkyti, galvojo, kad žmonės nepastebės, ir viskas baigsis laimingai. Po savaitės ar dviejų atvažiavo ir viską sutvarkė. Mediena buvo sukrauta netoli jo sodybos. Medieną į jo sodą suvežė arkliu. Po jo paliepimo, išvežė gal tris mašinas medienos. Buvo likę šakų, kurios buvo sukrautos jo kieme. Į mašinas krovė asmenys, kurių jis nepažįsta. Viską matė kaimynas S. Š.. Už medieną D. J. sumokėjo jam 300 litų. Atvažiavo pareigūnai, jį sulaikė. Supranta, kad elgėsi neteisėtai. Supranta, kad turėjo pranešti policijai, kad iškirsti medžiai, tačiau to nepadarė. S. Š. liepė kviesti policiją, tačiau jis pabūgo. Policiją iškvietė S. Š. kartu su K.. D. J. ir B. po įvykio pas jį atvažiuodavo į namus, gąsdindavo. Miško kirtimą organizavo D. J., jis atveždavo žmones, priemones. Dėl savo veiksmų gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. J. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka iš dalies, nes leido atvykusiems asmenims pasisavinti tik vieną medį. Parodė, kad 2014 m. rudenį pas jį į sodybą vieną vakarą atvažiavo V. T., kartu atėjo dar D. J., B. (vadino B.) ir dar lyg du vyriškiai, jauni. Pasisveikino, paklausė ar yra grybų. Atsinešė vyno, alaus. Begeriant T. pradėjo kalbėti kad B. reikia ąžuolo medienos, lyg palangei. Jis pasakė, kad netoli yra sausas pavirtęs ąžuolas(T. apie tą ąžuolą buvo užsiminęs dar bendraujant su juo kažkada Alytuje, kad būtų galima jį supjauti ir išvežti). Tas ąžuolas jau buvo keletas metų kai pavirtęs, išdžiūvęs. To sklypo savininkai kažkada kasė duobę, kad prisirinktų vandens ir turėtų kuo laistyti daržą, ir gal pažeidė šaknis, kad po to tas ąžuolas nudžiūvo. Pasakė jiems kad gali išsipjauti tą ąžuolą. Galvojo kad sausas, keletą metų niekas juo nesidomėjo, tai nepyks savininkai. Tą vakarą tik sukalbėjo ir paties ąžuolo jiems nerodė, jau buvo tamsu. T. skubėjo, J. su B. ir kitais jį pavežė į Daugus, jis su jais važiavo kartu, nes dar kartu užvažiavo pas G. V., gyvenantį P., pakalbėt ar jis galėtų su arkliu ištraukti išpjautą medieną, t. y. tą ąžuolą. Jis sutiko, J. paėmė jo telefono numerį, pasakė kai reiks tai susiskambins. Po to jau jie pas jį atvažiavo sekančią dieną. J. vairavo, dar buvo B. ir du kiti vyrukai. J. labai skubėjo, pasakė kad palieka tuos vyrus-B. ir kitus du, kad pjautų. Jie turėjo 2 benzopjūklus. Kaip suprato, atvežė kad tą ąžuolą išpjautų. Jau J. išvažiavus, paėjo iš kiemo į pakalnę, parodė tiems likusiems į tą ąžuolą, pasakė kad kalbėjo apie jį. Jie visi suprato kad jis rodo tą ąžuolą, tik kad jį pjautų. Pats nėjo prie ąžuolo, nes vaikščiojo su lazdele, buvo susilaužęs koją. Jie nuėjo į tą vietą. Būdamas namie girdėjo kad vienu metu veikdavo tik vienas benzopjūklas, ir matė kad virsta medžiai. Benzopjūklai buvo du, bet antras buvo gal kaip atsarginis. Galima girdėti kiekvieną virstantį medį, nes kiekvienam virstant būna didelis garsas. Per langą pamatė kad guli keli ąžuolai. Nuėjo iki jų, šaukė „ką pridirbai, šitiek žalių ąžuolų suvartei“. Tuo metu su pjūklu dirbo tik B.. Jis tik vienas tikriausia ir pjovė, nes kiti du tie vyrukai buvo visai jauni, jie gal nemokėjo pjaut su benzopjūklu. Kai pasakė „ką pridirbai“, B. nustojo pjauti, supyko, nuėjo toliau ir atsisėdo. Supyko kad pasakė tą pastabą apie žalių ąžuolų išpjovimą. Buvo išpjauta 3 žali ąžuolai ir 1 sausas. Įtarime nurodyti kiti medžiai-drebulės, beržai, juodalksnis, tikriausia buvo nulaužti virstant ąžuolams, bet jau skaitosi kaip nupjauta, nes juos gal nupjovė, kai jau buvo nulaužti. Pjovė plynai, padarė aikštelę. Pjovė be jo žinios, kaip pats sugalvojo. B. tada buvo neblaivus, tai gal šovė į galvą ir taip padarė, kaip sugalvojo. D. J. atvažiavo tik vakare. Priėjęs pasakė „kam tu juos išvijai?“ Jis į tai jam atsakė „pažiūrėk ką jie pridarė, kiek ąžuolų išpjovė“. J. nieko neatsakė, išsivežė juos visus. B. dar išvažiuodamas kažką zurkė, lyg „su durniu prasidėk tai..“. Kažką panašaus. Nesakė kaip pasiims tuos medžius. Išvažiavo ir išvažiavo. Praėjus savaitei jis paskambino J., pasakė kad reikia tuos ąžuolus sutvarkyt. Negali paaiškinti kodėl neieškojo savininkų, kai pamatė kad išpjovė ir žalius. Galvojo kad jei gulės išpjauti medžiai, tai bus aiškiai matyti, kad kažkas su jais pasielgė netinkamai, o jei juos išveš, tai gal ir nepamatys. Gal praėjus 2 savaitėm, atvažiavo J. ir dar du vaikinai, tie patys, kur buvo praeitą kartą. Nebuvo tik B.. Dar atvažiavo V. su arkliu, vežiojo kulbes. J. pjaustė ąžuolus kulbėm. Paskui išsikvietė sunkvežimį, išvežė. Išvežė tris mašinas, sunkvežimius. Po to atvažiavo policija. J. sakė kad „pridarė bėdos“, iš to turėjo žinoti, kad ne jo tas miškas. Sumokėjo jam už tą visą pagalbą 300 litų. Su to miško savininkais nesitarė dėl žalos atlyginimo. Kalbėjo tik susitikęs per teismą (T. 2, b.l. 97-99).

Nukentėjusioji J. F., apklausta 2015-06-11 teisiamojo posėdžio metu (T. 1, b. l. 170-176), parodė, kad ji kartu su S. Ž. ir A. O. yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė. Jai paskambino kaimo gyventojas S. Š., kuris pasakė, kad vagiamas jos miškas, ir kad jis iškvietė policijos pareigūnus. Ji kreipėsi į policiją, dėl to surašė protokolą. Buvo išpjauta tiek medžių, kaip surašyta kaltinime. Su miškų tarnybos atstovu nuvyko į vietą, apžiūrėjo mišką. Ikiteisminio tyrimo metu ji telefonu bendravo su D. J., jis žadėjo atlyginti žalą, taip pat atiduoti dalį medienos. Vėliau D. J. savo pažado atsisakė. Mano, kad D. J. žinojo, kad šis miškas nepriklauso S. J., tiesiog juo pasinaudojo. Jai padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Nukentėjusysis S. Ž., apklaustas 2016-06-11 teisiamajame posėdyje (T. 1, b. l. 170-176), parodė, kad į jam priklausantį mišką atvyko su miškų tarnybos atstovu. Rado išpjautus medžius. Tai buvo šimtamečiai, stori ąžuolai. Matėsi transporto priemonių išvažinėti keliai. Kartu su miškų tarnybos atstovu nuvyko pas kaltinamąjį J. pasikalbėti. Sakė, kad vieną ąžuolą kažkokiam dailininkui pardavė. Kaltinamasis sakė, kad viskam vadovavo D.. Norėjo sužinoti D. telefono numerį, bet kaltinamasis sakė, kad atvykęs D. telefono numerį iš jo telefono ištrynė. Dėl neteisėtų veiksmų jam yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Nukentėjusioji A. O., apklausta 2015-06-11 teisiamojo posėdžio metu (T. 1, b.l. 170-176), parodė, kad ji yra žemės sklypo bendrasavininkė. Jų buvusioje sodyboje tarybiniais metais atsikėlė gyventi kaltinamojo šeima. Sodyba anksčiau buvo išpuoselėta, šiuo metu yra apleista. Per Vėlines buvo atvykusi į tėviškę, pamatė išpjautus medžius. Tėvelis sodino, puoselėjo medžius, todėl jai padaryta didelė moralinė žala.

Liudytojas S. Š., apklaustas 2015-09-02 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b.l. 11-15), parodė, kad S. J. yra jo kaimynas. Sodyboje jis nuolat negyvena. Jam ir K. priklauso netoliese esantis miškas, kuris ribojasi su nukentėjusiųjų mišku. Jų miškuose kažkas pradėjo pjauti medžius. S. J. jam yra sakęs, kad tai jo miškas ir žemė. Kaimynės K. ir B. pasakė, kad tai ne S. J. miškas. Kai buvo išpjauti medžiai, moterys pasakė, kad reikia pranešti policijai, kadangi išpjaus ir jų mišką. Jis paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Kartu apžiūrėjo išpjautą mišką, pjovimai vyko nuo jo miško ribos apie 10 m. Pranešė nukentėjusiesiems. Viskas vyko apie mėnesį laiko. Mediena buvo sukrauta pas kaltinamąjį sodelyje. Medienos buvo labai daug. Matė, kaip mašinos „Iveco“ vežė medieną. S. klausė, kas vyksta. S. visą tą laiką girtavo, nuo alkoholio būdavo apsvaigęs. Matyt nesuvokė, kas vyksta. S. niekada nesako tiesos. Jis galėjo pasakyti, kad miškas priklauso jam. Prieš tai buvo atvejis, kai norėjo pasisavinti prie fermos išvirtusį ąžuolą, tai pastebėjo K., kuri paskambino ąžuolo savininkei. Tą ąžuolą norėjo pasisavinti D. J.. Po šio atvejo S. J. ir toliau bendravo su šiais asmenimis, ryšių su jais nenutraukė.

Liudytojas D. J., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad kaltinamasis S. J. pasakė, kad turi miško. Su kaltinamuoju jį supažindino V. T.. Pas kaltinamąjį nuvežė R. B., jie išpjovė medžius, o jis juos išsivežė. S. J. nurodė, kuriuos pjauti medžius. Jis (D. J.) davė įrankius, atvežė žmones, sumokėjo už arklį, organizavo medienos išvežimą, taip pat kirtėjams mokėjo pinigus. Visus darbus derino su S. ir darbininkais. Mašiną samdė pagal skelbimą. Vežimo važtaraščių nepildė. Žino, kad medienos negalima vežti be važtaraščių. Prašė pas S. J. miško nuosavybės dokumentų. S. J. sakė, kad nuosavybės dokumentai pas mamą, atveš vėliau. Taip pat sakė, kad yra leidimas pjauti medžius. Jis reikalavo, kad S. J. parodytų leidimą pjauti medžius. Medžiai nebuvo pažymėti. S. J. už viską sumokėjo 600 litų. Jis taip pat pjovė mišką kartu su darbininkais. Jis R. B. nurodė medieną sukrauti S. J. kieme. Buvo atvejis, kaip netoliese pirko ąžuolą, už jį sumokėjo 500 litų. Tas ąžuolas gulėjo nupjautas. Moteris sakė, kad ąžuolas priklauso jai, jis sumokėjo pinigus, o moteris parašė raštelį. J. jam sakė, kad tas ąžuolas priklauso visam kaimui ir gali jį išsivežti.

Liudytojas G. V., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad jis arkliu padėjo išvežti medieną iš miško. Atvažiavo S. J. su D. J. ir paprašė išvežti medieną. Jis sutiko duoti arklį. Už paslaugą D. sumokėjo jam 50 litų. Kai atvažiavo, medžiai buvo išpjauti. Medieną vežė į S. J. sodybą. Iš viso buvo maždaug šeši vežimai. Šakos buvo beržo ir ąžuolų medžių. Vežė dvi dienas. S. J. būdavo neblaivus. Darbininkai nugenėdavo medžių šakas, jas dėjo į krūvas, krovė į vežimą. Kam priklauso miškas, jis nežinojo.

Liudytojas E. P., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad kaimynas R. B. pasiūlė užsidirbti. Pasiūlė pjauti mišką. Medžius pjovė dvi dienas. Medžiai buvo dideli. S. J. parodė, kuriuos medžius pjauti. S. J. į mišką ėjo kartu su R. B.. Jam R. B. sumokėjo 40 litų. Į mišką juos atvežė D. J., kuris bendravo su kaltinamuoju. Jis galvojo, kad miškas priklauso S. J., kuris rodė mišką. D. medžių nepjovė, tačiau genėjo šakas, taip pat su mašina vežė medieną. S. J. jų darbo nekontroliavo. Po to atvažiavo policija, juos sulaikė.

Liudytojas R. B., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad su kaltinamuoju susipažino per V. T., pas kurį gyveno. Visi kartu vartojo alkoholį, S. J. pasakė, kad turi miško. Nuvažiavo su D. J. pas kaltinamąjį į namus apžiūrėti miško. Visi nuėjo į mišką. D. J. ir S. J. sutarė dėl kainos. S. J. pasakė, kad yra visi dokumentai, tik jie pas seserį. Pačių dokumentų jis nematė. Jis su E. pjovė mišką. Pjūklu darbavosi jis, o E. P. krovė šakas. S. J. rodė, kuriame plote pjauti medžius. Sakė, kurių viršūnės yra sausos, galite tuos pjauti. Po to priekaištavo, ką padarėte. Medžiai nebuvo pažymėti. Medžiai buvo įvairūs. G. su arkliu išvežiojo šakas. Vežė dvi ar tris dienas. Vežant malkas dalyvavo ir D.. D. už dieną mokėjo po 40 litų. E. P. taip pat pinigus mokėjo D.. D. organizavo medienos išvežimą. Verslo liudijimo neturi. Jis nežino, ką D. J. darydavo su mediena. Su D. J. yra pjovęs ir kito miško. Žino, kad miško pjovimui reikalingas leidimas. Mano, kad D. prekiauja malka. Po S. J. pasakymo „ką padarėte“, jie nutraukė darbą. Tai buvo trečia ar ketvirta darbo diena.

Liudytojas V. T., apklaustas 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad S. J. yra jo klasiokas. Pažįsta D., pas kurį jam teko dirbti. Juos supažindino R. B.. Jis D. J. supažindino su S. J.. S. J. pasakė, kad turi miško. Visi nuvažiavo pas kaltinamąjį, jis parodė, kur yra jo miškas, parodė ribas. Parodė, kuriuos medžius pjauti. J. sakė, kad miško dokumentai yra pas seserį.

Liudytoja V. K., apklausta 2015-11-06 teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 53-60), parodė, kad su J. augo viename kaime. Ji išgirdo pjūklo garsą, suprato, kad pjaunami medžiai. Pas S. Š. pasidomėjo, kieno pjaunamas miškas. Ji pagalvojo, kad pjaunamas S. Š. miškas. Kadangi nebuvo jo mašinos, paskambino S. Š.. Nieko nežino apie sausuolį ąžuolą. Nežino, ar S. J. turi miško. Jis yra „melagis su stažu“, žmonės su juo nebendrauja.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame matyti išpjauti medžių kelmai, kurie buvo išmatuoti (T. 1, b. l. 7-16).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos pjaustytų malkų krūvos, esančios D. J. sodyboje (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 115-118).

Iš 2014-06-29 Alytaus apsk. VPK VTS PP tyrėjo M. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad d 2014-10-06 apie 15. 30 val. nuvykus (duomenys neskelbtini) pas S. J. buvo rasti trys asmenys, kurie paaiškino, kad S. J. jų paprašė padėti nupjauti medžius ir nuvežti į jo sodybą (T. 1, b. l. 23).