Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB "G(duomenys neskelbtini)", steigėjas, akcininkas ir dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 259 str. 1 d., BK 199 str. 3 d. (2015-05-07 įstatymo Nr.XII-1674 redakcija galiojusi iki 2019-01-01), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis 2018 m., tikslus mėnuo, diena ir laikas nenustatyti, iš nenustatytų asmenų, esančių Vokietijoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, užsisakė atsiųsti narkotinę medžiagą, įtrauktą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra 10,0523 g kokaino miltelių, kuriuose gryno kokaino buvo 5,8002 g, šią narkotinę medžiagą nurodė atsiųsti paštu, adresu – (duomenys neskelbtini), nurodydamas save kaip pašto siuntos gavėją, po ko minėta narkotinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu:

- neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šią narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, kai 2018-10-28 ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais savo veiksmais J. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d.

- bei, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 str. 2 p., kuriame nurodyta, kad “Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2018 m., tikslus mėnuo ir diena nenustatyti, iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias 9, gabeno narkotinę medžiagą – 10,0523 g kokaino miltelių, kuriose gryno kokaino buvo 5,8002 g. Šiais savo veiksmais J. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 3 d. (2015-05-07 įstatymo Nr.XII-1674 redakcija galiojusi iki 2019-01-01).

Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį susipažino su ukrainiete O. (pavardės ir kitų duomenų nežino), kuri 2018 m. liepos mėnesį atsikraustė gyventi pas J. K.. Kartu su ja gyveno, leido laiką ir pagal jos rekomendaciją studijų baigimo proga J. K. su draugu 2019 m. vasario 13-14 d. buvo išvykęs į Kijevą. Būdami Kijeve klube, susipažino su merginų kompanija, ši pažintis baigėsi tuo, kad J. K. su draugu buvo apsvaigintas kažkokiomis medžiagomis ir apiplėštas. Apsvaiginimo pojūtis nebuvo alkoholio, tai jis (J. K.) pajuto pirmą kartą, įtaria, kad tai galėjo būti narkotikai, galbūt kitos medžiagos. Sugrįžęus J. K., šią istoriją papasakojo O., o pastaroji pasakė, jog Ukrainoje kartais taip atsitinka.

Specialisto išvadoje pažiūrėjus, koks maždaug laiko tarpas buvo praėjęs po to, kai jo šlapime buvo rasta kvaišalų, J. K. prisiminė, kad grįžus iš Ukrainos maždaug po keturių savaičių (2019 m. kovo viduryje) jis su O. buvo jos buvusio vaikino V. (kitų anketinių duomenų nežino) vakarėlyje Vilniaus mieste, kažkokioje Žaliųjų sodų bendrijoje. Ten visi kalbėjo rusiškai, J. K. buvo vienas nekalbantis rusiškai, todėl nelabai pritapo prie kompanijos. Vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis, be to žmonės galimai vartojo narkotines medžiagas, nes buvo neadekvačiai (nuo alkoholio) apsvaigę. Vienu metu J. K. buvo kviečiamas eiti galimai vartoti kažkokių narkotinių medžiagų, ką daryti jis kategoriškai atsisakė. O. jiems minėjo, kad jie J. K. kartu nekviestų. Viskas baigėsi tuo, kad J. K. susipyko su O. ir jie išvažiavo namo. Po to vakarėlio, kai jie susipyko, O. buvo išvykusi į Lenkiją. Maždaug po dviejų dienų, J. K. pas save namuose sulaukė pareigūnų, atėjusių daryti kratą. Iš pareigūnų J. K. juto didelį spaudimą, buvo klausinėjama - kur narkotikai? J. K. iš viso nesuprato, apie ką kalbama. Pareigūnai pasakė, kad jo vardu siųsti narkotikai.

Buto pašto dėžutė buvo išlaužta. Ją sutvarkė gerokai vėliau po šių įvykių. O. tuo metu buvo išvykusi, grįžo po dviejų dienų. Ji turėjo buto raktus ir, kai ji grįžo, J. K. jai papasakojo visą situaciją, kad buvo siųsta siunta, galimai narkotikai. Ji buvo labai nustebusi, jai kilo kažkokia panika, ėmė klausinėti detalių. Kai jie gyveno kartu, ji buvo klaususi, ar gali į J. K. namus atsisiųsti kažkokias siuntas – drabužius ar kažką. Dėl ko J. K. neprieštaravo, tik ją įspėjo, jog pašto dėžutė išlaužta, kad turėtų tai omenyje, nes ten gali savo siuntos nerasti. Jai tas nebuvo problema, galbūt ji siuntėsi per kurjerį. Faktas, kad ji J. K. prašė pasinaudoti jo adresu. O. sakė, kad per tą laiką buvo kažką atsisiuntusi. Ką konkrečiai – J. K. nežino, jokių siuntų nematė. Be to, mano, kad ir asmenys iš V. gimtadienio, galimai jos įtakoti ar kerštaudami J. K., galėjo pasinaudoti jo adresu, nes J. K. V. vengdavo, o jis „kišdavo pagalius į ratus“. Kai ji sužinojo visus šiuos faktus, ji tiesiog pasakė, kad nenori, kad J. K. ją kištų į problemas ir maždaug po savaitės jie išsiskyrė. J. K. daro prielaidą, kad O., kuri prašė leidimo naudotis J. K. adresu, arba jos aplinka (jos buvęs vaikinas V.) galimai galėjo užsakyti šias narkotines medžiagas, nes J. K. tokie dalykai yra nepriimtini, jis supranta ir žino atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu nieko nepasakojo apie V. gimtadienį, nes pirmiausiai pagalvojo apie tai, kas buvo Kijeve, nes ten buvo labai stiprus svaigalų pojūtis. Kas buvo pas V. prisiminė tik po specialisto išvados. Pas J. K. rasti vaistai buvo skirti nuo depresijos, nemigos, pergyvenimo, kai žuvo senelis. Tie vaistai buvo labai retai vartojami, kai jautėsi labai prastai. J. K. narkotinių medžiagų nevartoja, net nerūko, alkoholį vartoja saikingai.

J. K. atsisakė atrakinti kratos metu išimtą mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, nes kratos metu jam buvo daromas spaudimas. Kai pareigūnai paprašė atrakinti telefoną, jie patys pasakė, jog sakysi ar nesakysi, vis tiek patys atsirakins, kad jiems tai ne problema. Telefone yra visa asmeninė informacija, nuotraukos, o taip grubiai su juo besielgiantiems žmonėms nenorėjo sakyti savo kodų ir slaptažodžių, kad jie eitų į jo sąskaitas arba asmenines nuotraukas. Galų gale, jie pasakė, kad vis tiek atsirakins. Nesutiko atrakinti ir vėliau, nes buvo daromas spaudimas, dėl ko jam buvo šokas. Vieną kartą J. K. paprašius grąžinti daiktus, buvo atsakyta, kad dabar juos jau atidarę dirba. J. K. suprato, kad jie juos atsirakino, daugiau J. K. niekas duoti kodų nebeprašė.

Pirmos apklausos metu O. neminėjo, nes net neįtarė, kad ji taip galėjo pasielgti. Dėl jos įtarimas kilo po to, kai ji pradėjo gilintis į tikslines aplinkybes, kokia siunta, kada siųsta. Ji buvo panikoje ir pasakė, kad su juo „nueis žemyn“. O. J. K. pavardę galėjo žinoti tiek, kiek jie bendravo per tą programėlę. J. K. O. vadindavo A.. Gal O. kažkada ir sakė, kad jo pavardė K., bet ji jį vadino vardu.

Pradžioje pareigūnams neminėjo nei O., nei V., nes pareigūnai sakė nekišti svetimų žmonių. Pasakė, kad jeigu siunta jo vardu, jis ir prisiims atsakomybę, o jei kiš kitus žmones, bus bendrininkavimas ir turės dar daugiau problemų.

J. K. yra susipažinęs su logistikos įmonės veikla, su pašto siuntų veikla, yra atlikęs praktiką. Žino, kad pašto siuntos tikrinamos, J. K. yra praėjęs tą procesą darbo metu tiek įmonėje „DPD“, tiek įmonėje „T.“. Tokį dalyką darant, protu nesuvokiama, kaip sau gali tokią duobę išsikasti. Tuo labiau kad tai močiutės butas, turbūt visos šitos problemos būtų jai.

Jo kompiuteryje programėlės „Tor Brwser“ ir „Tor Browser 1“ buvo instaliuotos prieš du metus, kai tik nusipirko kompiuterį, nes J. K. norėjo atsisiųsti Windows‘us Microsoft Office, kad nemokėti už darbui skirtus įrankius. J. K. nepavyko, jis programėlę ištrynė ir pareigūnai ją rado iš senos istorijos.

2018-10-28 prekių sulaikymo protokole Nr. 8VMB101585 nurodyta, kad atliekant siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos muitinį patikrinimą, siuntos pakuotėje rasta skaidraus plastiko hermetiška pakuotė, kurios viduje buvo baltos spalvos milteliai (1 t., b. l. 11).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-12-17 išvados Nr. 11-2287 (18) matyti, jog tyrimui pateikti baltos spalvos milteliai yra narkotinės medžiagos - kokaino milteliai. Pateiktuose milteliuose, kurių masė - 10,0523 g, yra 5,8002 gryno kokaino (skaičiuojant bazės pavidalu) (1 t., b. l. 14-15).

2019-01-08 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas baltos spalvos vokas su viduje esančiais objektais.

Apžiūrimas baltos spalvos vokas yra 32x23cm dydžio. Ant voko priekinės pusės užrašas mėlynos spalvos rašikliu: „VTM raštas Nr. (14.38/58)-2V-94, PSP Nr. 8VMB101585“. Kitoje voko pusėje įrašų nėra. Viduje du vokai.

Apžiūrimas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas yra baltos spalvos, 28x19,5cm dydžio. Voko dešinės pusės viršutiniame kampe baltos spalvos lipdukas su Vokietijos pašto logotipu, siuntos Nr. RT03867359SDE ir brūkšniniu kodu. Po šiuo lipduku - baltos spalvos lipdukas su spausdintiniu tekstu „J. K., (duomenys neskelbtini).“ Voko atidarymo vieta užklijuota lipnia juosta su užrašu "Tikrino Lietuvos muitinė. Checked by Lithuanian customs". Voko viduje juodos spalvos optinės laikmenos dėklas, minėtame dėkle nieko nėra.

Apžiūrimas vokas su po tyrimo likusia medžiaga yra baltos spalvos. Ant voko priekinės pusės baltos spalvos lipdukas su spausdintiniu tekstu: „Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S., R. Nr. (14.38/58)-2V-17833, LTEC specialisto išvada Nr. 11-2287(18). Atlikus tyrimą, likę kokaino milteliai 9,8142 g (5,6628 g gryno kokaino) ir pakuotė, LTEC specialistė S. K., parašas.“ Kitoje voko pusėje įrašų nėra. Voko atidarymo vieta užantspauduota Lietuvos teismo ekspertizės antspaudais „Paketams“ (1 t., b. l. 18-24).

Iš liudytojos L. A., dirbančios Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniąja inspektore-kinologe, parodymų, pagarsintų teisme BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, jog ji 2018-10-28 dirbo Vilniaus Teritorinės muitinės pašto poste, adresu Rodūnos kelias 9, Vilnius. Tikrinant smulkias siuntas atsirinko pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodytu siuntėju ir gavėju, atsiųstą iš Vokietijos. Atidarius siuntą viduje rado DVD dėklą, į kurį buvo įdėta skaidraus plastiko hermetiška pakuotė, kurios viduje matėsi baltos spalvos milteliai. Pakuotę pasvėrė – svarstyklės rodė 12 g. Įtarė, kad miltelių sudėtyje gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl siuntą sulaikė ir surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. 8VMB101585 (1 t., b. l. 28-29).

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie jos sūnaus J. K. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą sužinojo tik tada, kai į jos namus atvyko pareigūnai. Jos sūnus J. K. negyvena kartu su ja. Jis išsikraustė apytiksliai 2018 metų vasaros pabaigoje, todėl bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jo asmeninių daiktų nėra. Kiek jai žinoma, jis niekada nėra turėjęs jokių problemų su priklausomybėm ar narkotikų vartojimu. Sūnus praeityje yra turėjęs sveikatos problemų, dėl kurių jam gydytoja buvo išrašiusi "Xanax" ir "Relanium" vaistus. Šie vaistai buvo išrašyti tada, kai mirė jo senelis, nerimo priepuoliams gydyti. Bet jis tų vaistų nevartoja nuolat. Kiek jai žinoma, sūnus savo sveikatos problemas išsigydė, o vaistų galimai liko, nes ne viską sunaudojo. Apie jokias pašto siuntas, kurios galėjo būti siunčiamos jos sūnui, ji nieko nežino (1 t., b. l. 31).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atliekant siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos siunčiamos adresu „J. K., (duomenys neskelbtini)“ muitinį patikrinimą, joje buvo rasta narkotinė medžiaga - kokaino milteliai, kurių masė - 10,0523 g, ir kurioje yra 5,8002 gryno kokaino (skaičiuojant bazės pavidalu). Šios aplinkybės laikytinos įrodytomis aukščiau išdėstytais liudytojos L. A. parodymais, prekių sulaikymo ir apžiūros protokolais, specialisto išvada Nr. 11-2287 (18), tačiau J. K. neigia, kad būtent jis internetu užsisakė prekes - narkotines medžiagas (kokainą) ir jas siuntėsi paštu.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nevartoja ir nėra vartojęs narkotinių, psichotropinių medžiagų. Vartoja tik medikamentus "Xanax" ir panašius. Juos pirmą kartą pavartojo apytiksliai prieš 3 metus, kai jam juos išrašė gydytoja. Juos vartoja nereguliariai. Dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat alkoholio priklausomybės niekada nėra tekę kreiptis pagalbos, jis tokių problemų niekada nėra turėjęs. Psichologinėmis ar psichinėmis ligomis niekada nesirgo. Jis nieko nežino apie pašto siuntą su narkotikais. Jis pats tikrai nieko neužsakė ir išvis jis nelabai ką siunčiasi paštu. "Lietuvos Pašto" paslaugomis niekada nėra pasinaudojęs. Yra kartą užsisakęs papildus sportui, dar yra nesenai užsakęs kvepalus iš Vokietijos per "Amazon" internetinę parduotuvę, tų kvepalų dar negavo. Siuntas iki šiol gaudavo per kitas kurjerių tarnybas. Į butą, kuriame gyvena, jis atsikraustė praeitų metų, rugsėjo-spalio mėnesį. Iki tol apie 7 mėnesius jame darėsi remontą. Kai darėsi remontą, jau visiems buvo sakęs, kad jis ten persikraustys. Kaimynai tai irgi žinojo, kai kurie net yra padėję jam užsinešti baldus. Dar kai vyko remontas, jis per socialinį tinklą "facebook" dalindavo nemokamai jam nereikalingus daiktus, baldus, net buitinę techniką. Tokių kartų buvo daug, žmonės patys atvažiuodavo išsivežti. Jie žinojo, kur jis gyvena ir "facebook" paskyroje matydavo jo vardą, pavardę. Be to, ilgą laiką pašto dėžutė, kuri priklauso jo butui, buvo netvarkinga, jos durelių nebuvo įmanoma užrakinti, durelės visada buvo atidarytos. Kol negyveno tame bute, jam pašto dėžutė nebuvo aktualu, joje būdavo prigrūsta reklamų. Prieš kelis mėnesius pašto dėžutės buvo pakeistos ir dabar jos yra naujos, tvarkingos, užrakinamos raktu. Be to, jų name yra įtartinų žmonių, kurie jam panašūs į narkomanus. Jo aukšte gyvena kaimynas (buto durys šalia), kurį J. K. pastoviai rasdavo miegantį ant laiptų. Pastarasis vis daužydavo į J. K. buto duris, prašydavo cigarečių, jiedu nelabai sutaria. Taip pat kitoje laiptinėje gyvena keli asmenys, kurie pastoviai kieme prašo cigarečių, kažką nuolat komentuoja, pastoviai vaikšto su alkoholiu. J. K. draugų rate nėra narkotikus vartojančių asmenų. J. K. nežino, kas galėjo jo vardu atsiųsti jam pašto siuntą su narkotikais iš Vokietijos. Niekas nėra prašęs pasinaudoti jo vardu ar jo pašto dėžute. Jis (J. K.) yra kelis kartus pametęs piniginę su savo banko kortelėmis ir asmens dokumentais. Iki šiol visada rasdavo pamestą piniginę su dokumentais, aišku kartais jau be pinigų, bet dokumentus atgaudavo. Taip pat jis nuolat naudojasi visokiomis taksi programėlėmis, kur nurodomas jo vardas, pavardė bei jo adresas. Vieną kartą yra net susipykęs su taksistu prie namų, kai jį atvežęs taksistas paprašė nelogiškos kainos - apie 50 eurų už kelionę nuo Žirmūnų iki namų. Tuomet J. K. jam sumokėjo 20 Eur ir išlipo iš mašinos. Turi pažįstamų, kurie yra anksčiau gyvenę Vokietijoje, bet dabar jie jau visi yra grįžę į Lietuvą. Jis pats yra buvęs Vokietijoje keturis kartus, bet tai buvo senai, mokyklos laikais. Aišku, iš jo draugų būna, kad kas kartais nuvažiuoja į Vokietiją pakeliauti (2 t., b. l. 46-47).

Taigi šios pirmosios apklausos metu kaltinamasis, neigdamas jam pateiktus kaltinimus, iš esmės nurodė, jog jo adresu, vardu, pavarde galėjo pasinaudoti jam nežinomi namo kaimynai ir ar kiti jam nepažįstami asmenys, pasinaudoję jo asmens duomenimis.

Gavus 2019-05-13 specialisto išvadą Nr. T-N 803/2019(01), kurioje nurodoma, kad J. K. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) pėdsakų, metilendioksiamfetamino (MDA) pėdsakų, zopiklono pėdsakų, benzoilekgonino. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., b. l. 25), 2019 07 05 apklausiamas J. K. dėl šios specialisto išvados nurodė, jog galimai jam kvaišalai buvo įmaišyti 2019 02 13-14 lankantis Kijeve. Paprašius pakomentuoti, kodėl jo šlapime yra rasta MDMA, MDA ir medžiagų, parodančių, kad buvo vartojęs kokaino. J. K. nurodė, kad 2019-02-12 su V. Ž. buvo sesijos baigimo proga, išskrido pailsėti į Ukrainą, į Kijevą.Ten jie vakare ėjo į vietinius naktinius klubus. Klubuose susipažino su vietinėmis merginomis. Jie kartu šventė, gėrė alkoholinius gėrimus. Jam buvo šiek tiek keista, kad nors jis pirko merginoms gėrimus, jos jį gan primygtinai irgi vaišino savo gėrimais, kurių jis nepirko. Taip pat vakarėlio metu jis labai keistai jautėsi - ne taip, kaip paprastai jaučiasi nuo alkoholio. Nors iš esmės išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų, jis nesijautė labai apgirtęs, be to jautėsi pilnas energijos. Net ir ryte jis jautėsi keistai, visai ne taip kaip paprastai jaučiasi po vakarėlio - žymiai geriau. Be to, ryte pasigedo pinigų (vakarui buvo pasiėmęs 1500 Eur, o rado iki 100 Eur). Mano, kad vietinės merginos buvo kažko pribėrusios jam į gėrimus ir vakarėlio metu jį apvogė. Jis pats nelabai gerai prisimena vakarėlį. Apie šį įvykį buvo net pamiršęs, tik kai tyrėjas paminėjo, kad rasta narkotikų jo šlapime, jis prisiminė šį įvykį. Kitokio paaiškinimo jis neturi, mano, kad jo šlapime narkotikai galėjo atsirasti tik tos kelionės metu, nes šiaip jis yra prieš narkotikus, jų nevartoja (2 t., b. l. 49-50).

Tikrinant kaltinamojo išsakytas versijas, dėl 2019-05-13 specialisto išvados, ikiteisminio tyrimo metu 2019 05 28, 2019 07 31 apklausta specialistė E. Š., paaiškino, kad J. K. šlapime rastas benzoilekgoninas, tai yra narkotinės medžiagos - kokaino metabolitas. Šiuo konkrečiu atveju, benzoilekgoninas susidarė žmogaus organizme tada, kai buvo pavartota narkotinė medžiaga - kokainas. Taip pat gali pasakyti, kad benzoilekgoninas šlapime atsiranda tik pavartojus kokaino, niekaip kitaip jis žmogaus šlapime negali atsirasti. Į klausimą, ar benzoilekgoninas žmogaus šlapime gali išlikti mėnesį laiko nuo kokaino pavartojimo, specialistė paaiškino, kad normaliai ši medžiaga žmogaus šlapime išlieka apie 2 paras, tačiau chroniško vartojimo atveju gali išlikti iki 5-7 dienų. Taigi benzoilekgoninas žmogaus šlapime negali išlikti mėnesį laiko nuo kokaino pavartojimo (2 t., b. l. 27, 28).

J. K. ikiteisminio tyrimo 2019-09-03 apklausos metu pasiliko prie anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 54), papildymų neturėjo.

Apklausiant teisme specialistė E. Š. parodė, jog tiriamame šlapime buvo rasta MDMA bei MDA tai yra ekstazis - viena amfetaminų grupė, benzoilekgoninas, tai – kokainas. Trečia medžiaga - Zopiklonas - tai naujos kartos slopinantys vaistai, ne narkotikas, turintys kitokį poveikį negu narkotikai, kurie stimuliuoja. Ekstazis ir kokainas - stimuliantai. Šiuo konkrečiu atveju yra pavartota ir stimuliuojančių, ir slopinančių medžiagų, tikriausiai tam, kad žmogus pasiektų balansą, pusiausvyrą. Pavartojus tabletes „Xanax“ arba „Relanium“, poveikis organizmui galėtų būti panašus, bet šlapime nebūtų rasta Zopiklono. Jie visi veikia slopinančiai, atpalaiduojančiai, mažinančiai nerimą, baimę.

Benzoilekgonino pėdsakus žmogaus šlapime galbūt galima rasti 6 parų bėgyje. Jokiu būdu kokainas negalėjo būti vartotas prieš mėnesį. Turėjo būti pavartotas ne anksčiau kaip prieš 6 paras. Dėl ekstazio, tai jis šlapime išlieka trumpiau nei 6 paras, apie 3-4 paras. Mėnesį taip pat niekaip negalėtų būti.

Kokainas vartojamas 2 būdais: intraveniniu ir uostomuoju. Ekstazis vartojimas intraveniniu būdu ir tablečių forma. Kokainas uostant absorbuojasi per smulkią kraujotaką ir patenka į bendrą kraujotakos ratą. Kai po liežuviu dedamas kažkoks tai vaistas, tai jis tiesiai patenka į kraujotakos sistemą. Esminis pasisavinimas yra per smulkiąsias kraujagysles. Mano, jog įmanoma miksuoti tuo pačiu metu kokainą ir ekstazį, o kaip miksuoti, tai juos vartojantys asmenys nusprendžia patys - patirties būdu ir po to pavartoja raminančių, kad išlaikytų gerą pusiausvyrą ir grįžtų į normalią padėtį. Ar įmanoma šią narkotinę medžiagą gauti per gėrimus, negalėjo atsakyti. Teoriškai įmanoma ištirpinti, tačiau nežino, ar šios medžiagos tirpios alkoholyje. Koks poveikis – taip pat nežino.

Teisme liudytoju apklausus T. Ž., dirbantį vyriausiuoju tyrėju Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje, pastarasis parodė, jog kaltinamojo namuose atlikta krata, nebuvo kažkuo išsiskirianti. Išsiskyrė tik patekimas į butą, nes pareigūnai prieš kratą beldė į duris, bet durų niekas neatidarė, todėl buvo nusprendę išvažiuoti, bet, jau esant lauke, pamatė J. žiūrintį į juos pro langą. Tada grįžo atgal ir buvo įleisti. T. Ž. įsidėmėjo, kad butas atrodė tuštokas, lyg vyko remontas. Šiuo atveju kaltinamojo reakcija į pareigūnus/kratą nebuvo išskirtinė. Žmogus šiek tiek drebėjo, painiojosi žodžiai, jam buvo sunku suprasti, kodėl jie čia ir kodėl įteikė teismo nutartį, bet taip būna visą laiką. J. K. visą laiką neigė siuntos užsakymą, minėjo, kad jis net nesupranta, kas vyksta, kuo jis susijęs ir kas galėjo tą siuntą atsiųsti. T. Ž. bute tikrai neatkreipė dėmesio į jokius moteriškus daiktus, nebuvo nei striukių, nei batų. Vonioje taip pat nepastebėjo nieko moteriško.

Šios kratos metus L. M. atliko fizinę daiktų paiešką. T. Ž. nemano, kad L. M. darė įtariamajam poveikį dėl parodymų davimo, nepastebėjo, kad kas nors iš kratoje dalyvavusių pareigūnų būtų atlikęs kokius nors neteisėtus ar nekorektiškus veiksmus įtariamojo atžvilgiu. Buvo įprasta krata. Vienintelis išsiskiriantis momentas buvo patekimas į butą. Standartiškai T. Ž. kiekvienoje kratoje pasako žmogui, kad jeigu žmogus prisipažįsta, jis gali pretenduoti į 30 procentų sumažintą bausmę, tačiau T. Ž. visada stengiasi pabrėžti, kad už kitus kaltės tikrai neturi prisiiminėti ir savo apsisprendimą asmuo T. Ž. pasakys tik apklausos metu.

J. K. nei kratos metu, nei vėliau apklausų metu neminėjo kartu gyvenusios merginos, kuri jo adresu galėjo užsisakyti siuntinius. T. Ž. negirdėjo, kad kas iš pareigūnų J. K. būtų sakęs nekišti kito žmogaus. Užėjus į butą kokie nors moteriški daiktai neužsifiksavo, bet buvo ieškoma visai kitokių daiktų: narkotinių, psichotropinių medžiagų, kažkokių kitokių neleistinų daiktų. Kratos metu nerado jokių daiktų, kurie būtų leidę pamanyti, kad įtariamasis ar asmuo, gyvenantis tame bute, vartotų kvaišalus. Būtų tikrai atžymėjęs. Yra įprasta praktika rasti svarstykles ar veidrodėlį su baltais milteliais, bet šiuo atveju tokių daiktų nebuvo.

Kratos metu buvo paimti du telefonai. Vienas telefonas - paties J., kitas telefonas gulėjo ant stalo ir kratos metu J. lyg sakė, kad tai yra dėdės telefonas, kurį jis dėdei turėjo suremontuoti ar nuvežti suremontuoti. Pagal įprastinę praktiką, buvo paimti abu telefonai, nes tai gali būti gynybinė versija, nebent asmuo pateikia akivaizdžius duomenis, kad tai ne jo. Kratos metu pareigūnai prašė, kad atrakintų telefoną, bet jis atsisakė, pasakė, kad ten jo asmeninė informacija ir nenori, kad pareigūnai ten landžiotų („Apple X“ (telefonas, kuris atsirakina su veidu), o „Apple 6“ tiesiog nepavyko įjungti). Ekspertizių centras bandė išgauti informaciją, bet to nesugebėjo padaryti. Telefonai grąžinti, kadangi iš jų jokios bylai reikšmingos informacijos daugiau nebūtų išgavę. Telefonų kopijų nebuvo nei padaryta, nei buvo galimybės to padaryti. Telefonų techniškai nebuvo galima atidaryti ir apžiūrėti.

Kai yra tiriami kompiuteriai - juos siunčia specialistui. Pagal praktiką, paprašo identiškos kompiuterio kopijos, kurią T. Ž. pats analizuoja. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Gauta identiška kompiuterio kopija buvo peržiūrėta su specialia programine įranga, skirta būtent teisėsaugai. Visos programos skiltyje Operating System buvo rasti du identiški failiukai „Tor browser“. Iš savo darbo praktikos T. Ž. žino, kad „Tor browser“ yra pagrindinis įrankis, per kurį yra užsakomos narkotinės medžiagos, nes ta naršyklė duoda absoliutų anonimiškumą internete, paslepia IP adresą, kuriuo esi identifikuojamas internete ir negalimas atsekimas. Pati svetainė nemato, kas prie jos jungiasi. T. Ž. turėjo daug bylų su narkotikais, kuriose įtariamieji patys papasakoja, kaip jie tą daro ir 95 proc. būna padaryta per „Tor“ naršyklę.

Naršyklės įtariamojo įrenginiuose nerado. Apžiūros protokole yra atžymėta, kad apžiūros metu „Tor“ naršyklė nėra įdiegta, likę tik programiniai failiukai. Tai, kas buvo rasta, yra tik pėdsakas, todėl nebuvo galima identifikuoti nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis buvo instaliuota, bet yra faktas, kad kažkada tame kompiuteryje yra buvusi „Tor“ naršyklė. Per šią programėlę galima atsisiųsti bet kokius daiktus, ne tik narkotines medžiagas. Bet ta programėlė naudojama atsisiųsti daiktus ne šiaip sau. Tai yra interneto naršyklė, kaip ir visos kitos, tik ji pasižymi tuo, kad išsaugo absoliutų anonimiškumą. Ten yra net kelios internetinės parduotuvės, kur sukasi labai didžiulė nelegali daiktų rinka. Iš darbo patirties T. Ž. žino, kad įprastai ši programėlė naudojama nelegaliems daiktams įsigyti.

Taigi, neabejotinai byloje yra nustatyta, kad 2019-03-19 kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti du mobiliojo ryšio telefonai "iPhone", nešiojamasis kompiuteris "Apple", tabletės "Xanax", tabletės "Relanium" (1 t., b. l. 51-63). 2019-03-20 telefonų apžiūros metu rasti nustatyta, jog apžiūrimame mobiliojo ryšio telefone „iPhone“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) nėra įdėta jokia SIM kortelė. Bandant įjungti telefoną jis neįsijungia. Apžiūrimame mobiliojo ryšio telefone „iPhone“ (IMEI nenustatytas) įdėta baltos spalvos SIM kortelė Nr. 89370010100024759232. Ant SIM kortelės be kortelės numerio yra užrašai „Telia“, „LT“ ir „PKI“ (1 t., b. l. 76-82).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-05-30 išvadoje Nr. 11-544 (19) teigiama, kad tyrimui pateikti mobiliojo ryšio telefonai "iPhone" yra apsaugoti nežinomais apsaugos kodais. Nežinant apsaugos kodų, su LTEC turima aparatūrine ir programine įranga nėra galimybės nuskaityti informacijos esančios minėtuose mobiliojo ryšio telefonuose (1 t., b. l. 89-90).

Kaltinamasis, apklausiamas teisme, nurodė, jog po kratos pareigūnas lyg ir klausė jo prisijungimo kodų, tačiau pastarajam suabejojus ar verta juos duoti – pasakė, jog ir be jo kodų informaciją iš įrenginio nuskaitys. Vėliau procese niekas prisijungimo kodų neprašė. Šių kodų kaltinamasis nepateikė teisėsaugos pareigūnams ir dėl baimės paviešinti asmeninę informaciją (nuotraukas ir pan.) esančias šiame įrenginyje. Tyrėjas T. Ž. paaiškino, jog greičiausiai dėl kodų pateikimo skambino kaltinamajam. J. K. patvirtino, jog jam buvo skambinta, tačiau ar buvo prašyta pateikti kodus – nepamena.

Po tyrėjo T. Ž. apklausos kaltinamasis J. K. paaiškino, jog į savo telefonus „Tor“ programėlės niekada nebuvo instaliavęs. Ji buvo rasta kompiuteryje. Žino, kad ta naršyklė - „Tor“ programėlė nerodo kompiuterio asmens kodo. Tai J. K. asmeninis kompiuteris, jį pirko naują. Prieš jį niekas nieko instaliuoti į tą kompiuterį negalėjo. Gali būti, jog labai seniai per šią programėlę siuntėsi nulaužtus „Windowsus“.

Visi iš J. K. kratos metu paimti įrenginiai (telefonai, kompiuteris) bei asmens dokumentai (pasai J. K. ir J. G. vardai) pakvitavimais (1 t. b.l. 105-106) yra grąžinti J. K..

Muitinės informacinių sistemų centro 2019-05-15 išvadoje Nr. VD-280 teigiama, kad kartu su specialisto išvada yra pateikiama nuskaityta informacija iš tirto nešiojamojo kompiuterio "Apple" (1 t., b. l. 97-98).

2019-08-01 apžiūros protokolu apžiūrėta informacija gauta su 2019-05-15 Muitinės informacinių sistemų centro specialisto išvada Nr. VD-280. Informacija yra įrašyta į tarnybinio stacionaraus kompiuterio „KOMPARSA KOPA T1700F“ kietojo disko „D:“ poskirsnį, aplanką „Tyrimai iš MISC“. Atidarius ikiteisminiam tyrimui aktualų aplanką matyti du katalogai, pavadinimu „IB1231542 Apple informacijos išrašas“

Atidarius aplanką „IB1231542 Apple informacijos išrašas“ matomas aplankas „Export“. Atidarius jį randamas aplankas: „AXIOM Examine“, „PortableCase“. Tai yra sisteminiai failai. Taip pat yra programą paleidžiantis failas „OpenCase.exe“. Atidarius šį failą matoma informacija, kuri yra ištraukta iš nešiojamo kompiuterio „Apple“. Atidarius programą paleidžiantį failą „OpenCase.exe“ matomas pradinis puslapis, kurio kairėje pusėje yra išvardinti katalogai. Šiuose kataloguose yra sugrupuota informacija apie nešiojamame kompiuteryje „Apple“ saugomą informaciją. Peržiūrėjus visą informaciją rasta duomenų, kurie galimai yra reikšmingi ikiteisminiam tyrimui:

Į paiešką įvedus raktažodį „Tor browser“ programa randa du rezultatus operacinės sistemos („operating system“), kurie galimai parodo, kad kompiuteryje buvo įdiegta anoniminio naršymo naršyklė „Tor Browser“. Taip pat matoma failų buvimo kompiuteryje vieta (appleSSD.E01 - Partition 2 (Apple HFS+, 112.2 GB) Macintosh (duomenys neskelbtini)). Failo sukūrimo ar redagavimo datų nėra. Abu paieškos rezultatai yra identiški, tik vienas vadinasi „Tor Browser“, o kitas „Tor Browser 1“.

Tarp esamų įdiegtų kompiuteryje programų anoniminio naršymo naršyklės „Tor Browser“ nėra (1 t., b. l. 99-100).

Nors teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo paaiškinimai viso proceso metu nėra nuoseklūs. iš esmės viso proceso metu jis, neigdamas pateiktus įtarimus ir kaltinimus, savo gynybinę poziciją kas kart koregavo priklausomai nuo surenkamų įrodymų. Teisiamojo posėdžio metu J. K. nurodė, jog versija, kurią sako teisme, yra faktiškai teisingiausia. Tuo pačiu J. K. palaikė visus savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš esmės ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kvaišalus jo gyvenamosios vietos adresu galėjo užsakyti jam nepažįstami asmenys ir/ar kaimynai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. pakoregavo savo parodymus, nurodydamas jam ir įtarimus kėlusią O. bei aiškindamas, jog galimai kvaišalų, jam nieko nežinant ir nesuprantant, buvo įmaišyta į gėrimus vakarėlio pas V. metu. Kaltinamasis nurodė, jog apie vakarėlį pas V., jis prisiminė susipažinęs su byla, t. y. konkrečiai su specialistės duotais paaiškinimais apie galimą kokaino išsilaikymo šlapime laiką. Nors J. K. teisme nurodė, jog jo manymu siuntą galėjo atsisiųsti kartu su juo gyvenusi O. ir/ar buvęs jos draugas V., kaltinamasis jokių konkretesnių duomenų išskyrus vardus ir bendrus išvaizdos apibūdinimus negalėjo pateikti, vienok, šios aplinkybės bei parodymų kaskart koregavimas, neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados, jog jis yra kaltas dėl jam inkriminuojamų veikų.

Teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų, t. y. to, kad siunta buvo siunčiama kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu, specialisto išvadų patvirtinančių siunčiamų medžiagų rūšį bei kiekį, kaltinamojo šlapimo tyrimo rezultatų ir rastų medžiagų rūšių, byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų neabejotinai patvirtinančių, jog būtent J. K. padarė jam inkriminuojamas veikas, t. y. išskyrus ant siuntos nurodytą kaltinamojo adresą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent kaltinamasis užsisakė ir siuntėsi narkotines medžiagas. Ta aplinkybė, jog kaltinamojo kompiuteryje buvo rastos „Tor“ programėlės, teismo nuomone, taip pat besąlygiškai nepatvirtina kaltinamojo tyčios/kaltės dėl jos panaudojimo narkotinių medžiagų užsakymui. Nors tyrėjas T. Ž. nurodė, jog, pagal jo patirtį, 95 proc. ši visiškai anoniminė programėlė yra naudojama kvaišalams įsigyti, tačiau jis patvirtino ir tai, kad šios programėlės pagalba galima įsigyti ne tik draudžiamų ir/ar narkotinių medžiagų, bet ir kitų daiktų. Byloje jokias įrodymais nėra paneigta kaltinamojo versija, jog jis šią programėlę įsidiegė norėdamas atsisiųsti „nulaužtus“ „Windowsus“, o to nepavykus, ją ištrynė. Byloje esančiuose banko sąskaitų išrašuose (1 t., b. l. 119-134)taip pat nėra jokių duomenų apie kokius tai apmokėjimus užsienyje registruotiems tiekėjams, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog už šią siuntą sumokėjo būtent J. K..

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Pagal kaltinamajam inkriminuojamus BK 259 str. 1 d. ir BK 199 str. 3 d. (2015-05-07 įstatymo Nr.XII-1674 redakcija galiojusi iki 2019-01-01) yra baudžiamas: „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti“ ir ,,Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius)“.

Norint inkriminuoti šias veikas, turi būti kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi nusikalstamos veikos tiek subjektyviosios, tiek ir objektyviosios pusės elementai: tyčia, kaltė, priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių ir kt. Teismas konstatuoja, jog byloje nepakanka objektyvių duomenų, kad būtent kaltinamasis užsisakė ir siuntėsi narkotines medžiagas. Nėra duomenų, kad jis už jas apmokėjo. Nėra duomenų, kurie besąlygiškai paneigtų kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad jo adresu negalėjo pasinaudoti tretieji asmenys. Aplinkybė, kad J. K. organizme rasta kaišinančių medžiagų, teismo nuomone įrodo, kad jis jų yra vartojęs (teismas nesiima vertinti kur ir kokiomis aplinkybėmis), tačiau neįrodo, kad būtent jis atliko aktyvius veiksmus, užsisakydamas ir siųsdamasis muitinės pareigūnų rastas narkotines medžiagas. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas mano, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia neabejotinai daryti pagrįstos išvados, kad J. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl kaltinamasis J. K. dėl kaltinimų pagal BK 259 str. 1 d., BK 199 str. 3 d. (2015-05-07 įstatymo Nr.XII-1674 redakcija galiojusi iki 2019-01-01), išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56, 2 t.), naikintina.

Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje pagal 2019 01 16 aktą Nr. (7.17/22)10T-93 saugomi: pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos (ant siuntos nurodytas gavėjas J. K., (duomenys neskelbtini)) pakuotė; vokas su po tyrimo likusiais kokaino milteliais – 9,8142 g ir pakuotė, (1 t., b. l. 26) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus tarnybiniame kompiuteryje saugoma skaitmeninė informacija, gauta nuskaičius duomenis iš nešiojamojo kompiuterio "Apple" 91 nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 98), įrašytina į laikmeną ir perduotina toliau saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. pagal BK 259 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.),

-pagal BK 199 str. 3 d. (2015-05-07 įstatymo Nr.XII-1674 redakcija) išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje pagal 2019 01 16 aktą Nr. (7.17/22)10T-93 saugomus: pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos (ant siuntos nurodytas gavėjas J. K., (duomenys neskelbtini)) pakuotę; voką su po tyrimo likusiais kokaino milteliais – 9,8142 g ir pakuotę (1 t., b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus tarnybiniame kompiuteryje saugomą skaitmeninę informaciją, gautą nuskaičius duomenis iš nešiojamojo kompiuterio "Apple" 91, nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., b. l. 98), įrašyti į laikmeną ir perduoti toliau saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.