- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 2-329-466/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-23443-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių atsiradimas
- 2.5.1.5Prievolių atsiradimas
- 2.5.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – akcinė bendrovė „Panevėžio butų ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje - N. K., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, išvadą teikiančios valstybės institucijos - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 705,84 Eur (26 606,72 Lt) skolos už patiektą šilumos energiją atsakovui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-06-01, taip pat 298,05 Eur (1 029,12 Lt) materialiųjų palūkanų, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (13,14 b.l., I tomas). Ieškovė 2017-02-28 pareiškimu prašė leisti pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, t.y. pareikšti ieškinį 3 732,11 Eur sumai už bendrų patalpų (duomenys neskelbtini), šildymą (38-42 b.l., III tomas), tačiau dėl nesavalaikio prašymo pateikimo šio ieškovės prašymo teismas netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Atsakovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), 1992-1993 metais buvo atjungtos nuo centrinio šildymo laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Ieškovė paslaugos nesuteikė, todėl neturi teisės reikalauti už ją sumokėti. Be to, ieškovės duomenys nėra aiškūs, neaišku, kaip ieškovė paskirstė šilumos kiekį, už kurį turi mokėti atsakovas, ieškovė skolą paskaičiavo remdamasi neaiškiais kriterijais (46-50 b.l., I tomas).
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1202-130/2012 buvo nustatyta, kad atsakovas nesilaikė nustatytos atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarkos. Ieškovė visą laiką teikė atsakovui sąskaitas už tiekiamą šilumos energiją. Atsakovas savo patalpas yra išnuomojęs ir iš jo nebuvo gauta jokių raštų dėl kokių nors neaiškumų sąskaitose. Pagal ieškovę, ieškinys neturi būti paliktas nenagrinėtas, nes ginčo pobūdis (dėl atsiskaitymo už paslaugas) nepriskirtinas Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymuose numatytų ikiteismine tvarka galimų spręsti ginčų turiniui (b.l.59-63, I tomas).
Triplike atsakovas nurodė, jog visa eilė įrodymų patvirtina, jog atsakovui priklausančios patalpos šildomos necentralizuotai ir faktas apie vietinio šildymo įrengimą yra įregistruotas viešajame registre. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ dar 1994 m. spalio mėn. perimdama iš šilumos sistemos priežiūrą vykdžiusios AB „Panevėžio būtų ūkis“ šilumos energijos vartotojus, atsakovo, kaip centralizuotos šilumos energijos vartotojo neperėmė ir iki 2011-01-01 neišrašydavo atsakovui sąskaitų už tiektą šilumos energiją (b.l.72-79, I tomas).
Trečiasis asmuo N. K. palaikė atsakovo poziciją (97,98 b.l., II tomas).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovui priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), nėra įrengta šildymo įrenginių, stovų, per kuriuos būtų tiekiama šilumos energija iš centralizuotų sistemų. Ginčo patalpose įrengtas vietinis šildymas dujomis ir elektra. Kiek yra žinoma Bendrijai, atsakovo patalpos nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtos 1993-01-06 – iki ginčo patalpų privatizavimo bei įsigaliojimo teisės aktų, kuriais buvo pradėta reguliuoti atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pagal Bendrijos 2009-12-01 sudarytą šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį joje numatytos paslaugos netiekiamos atsakovo patalpoms (10-12 b.l. II tomas)
Trečiasis asmuo AB „Panevėžio būtų ūkis“ atsiliepime nurodė, kad 1993 m. sausio mėn. atsakovui priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), kuriose veikė valstybinė prekybos įmonė „Viltis“, buvo atjungti šildymo prietaisai. (duomenys neskelbtini), buvo atjungti V. K. prašymu, suderinus su Panevėžio šiluminių tinklų atstovais. Patalpose (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens atstovai šildymo prietaisų neatjungė, tačiau dalyvavo komisijoje nustatant atjungimo faktą. Vėliau AB „Panevėžio būtų ūkis“ nustojo vykdyti šilumos punkto priežiūrą, todėl vėlesnė situacija trečiajam asmeniui nežinoma. Tuo atveju, jei atsakovas tinkamai neįvykdė techninių sąlygų ir neužbaigė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūros, jis turi mokėti už ieškovo nurodytas paslaugas (130,131 b.l., I tomas).
Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, jog dėl šilumos paskirstymo ir apskaičiuotų mokėjimų teisingumo Komisija galėtų pasisakyti tik tada, kai būtų išspręstas klausimas dėl atsakovo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo. Jei būtų pripažinta, kad atsakovas yra atsijungęs teisėtai, jam kiltų pareiga mokėti tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, o jei atsakovas atsijungė neteisėtai, jis turėtų mokėti ir už jam priklausančių patalpų šildymą (140-143 b.l., I tomas).
Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija nurodė, kad nepasisako dėl ieškovės taikomų šilumos energijos kiekio apskaičiavimo metodų, kainų ir tarifų, nes tai priklauso Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., pastate esant daugiau kaip vienam šilumos vartotojui suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas sumoka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su Komisija suderintus metodus nustačius, kokia šilumos kiekio dalis tenka būtent tam vartotojui. Nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį gali tik teisėtai patalpos šildymo būdą pakeitęs vartotojas, nes priešingu atveju laikytina, jog sutartiniai santykiai tarp energijos tiekėjo ir vartotojo nepasibaigė bei taikomos šilumos pirkimo – pardavimo sutarties standartinės sąlygos. Sprendžiant, ar patalpose esantys centrinio šildymo šildytuvai ir vamzdynai yra atskiroji vartotojo inžinerinė sistema, ar bendrojo naudojimo inžinerinė sistema, yra būtina atsižvelgti į šių sistemų apibrėžimą, kuris įtvirtintas teisės aktuose bei į tai, ar vartotojo inžinerinė sistema gali funkcionuoti savarankiškai, ar jos rekonstrukcija nepadarys žalos kitų vartotojų interesams. Bet kokiu atveju atsijungęs vartotojas turi sumokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos Inspekcija nurodė, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl neteisėto vartotojo prisijungimo, todėl privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikytina. Kai ginčas jau nagrinėjamas teisme, tai prioritetas teikiamas teisminiam ginčo nagrinėjimui (2-6 b.l., II tomas).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog centralizuotai tiekia šilumos energiją pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), kuriuose yra atsakovui priklausančios patalpos. 2010-11-11 ieškovės atstovai kartu su pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojo trečiojo asmens AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojais nustatė, kad atsakovui priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), be techninių sąlygų ir nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos buvo demontuoti šių patalpų šildymo prietaisai.
Ginčas iš esmės kilo to, ar tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykiai, ar atsakovas yra centralizuotai tiekamos šilumos energijos vartotojas, dėl ko jis turėtų pareigą sumokėti už patiektą šilumos energiją.
Teismo nuomone, šiam ginčui turi prejudicinę reikšmę aplinkybės, nustatytos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1202-130/2012. Teismas 2012-02-20 sprendimu buvo patenkinęs ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui dėl 7 641,23 Lt skolos priteisimo už patiektą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-05-01 šilumos energiją negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra atsakovas. Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. K. kasacinį skundą, 2015-08-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 nusprendė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑1202‑130/2012 ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (164-167 b.l., II tomas), kuris 2015-12-10 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-01-16 nutartimi teismo 2015-12-10 sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija 2017-01-16 nutartyje konstatavo, kad atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 1993 m. sausio mėn. teisėtai buvo atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos dalyvaujant ir ieškovės atstovams. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-16 nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑669-603/2016, 2016-05-31 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-911-565/2016, 2016-08-26 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1987-467/2016 iš esmės analogiškomis aplinkybėmis yra konstatuota, jog nuo namo (duomenys neskelbtini), centralizuotos šildymo sistemos atsakovo patalpos nebuvo atjungtos neteisėtai. Taip ir dėl patalpų (duomenys neskelbtini), apygardos teismas nurodė, kad projektas - techninė dokumentacija, Panevėžio m. valstybinės įmonės „Butų ūkis“ atliktų paslaugų – darbų aktas – kvitas Nr. 1702 patvirtina, kad valstybės įmonė „Butų ūkis“ vykdė patalpų (duomenys neskelbtini), apšildymo prietaisų (radiatorių) atjungimą, buvo pasirašytas atliktų paslaugų aktas ir atsakovas sumokėjo 3 370 talonų už atliktus atjungimo darbus (6-8 b.l., III tomas).
Dėl nurodyto pripažintina, jog yra teismo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 str. 2 p.), kad atsakovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtos teisėtai ir yra šildomos elektros energija bei dujomis (83, 86-102, 106, 107, 132, 133 b.l., I tomas). Nėra duomenų apie tai, kad atsakovo iniciatyva įrengta jo patalpų šildymo sistema negali funkcionuoti, be to pastatą (duomenys neskelbtini) administruojantis trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija nereiškia atsakovui jokių pretenzijų dėl atskiros šildymo sistemos veikimo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, kad šiuo ieškinio reikalavimu reikalaujama priteisti iš atsakovo skolą už jam priklausančių patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2011‑05-01 iki 2013-06-01 (21-36 b.l., I tomas). Nustačius, kad atsakovo patalpos teisėjai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir ieškovė netiekė šilumos energijos į atsakovui priklausančias patalpas (jos nebuvo šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija), nėra pagrindo tenkinti ieškinį, nes atsakovui nei iš sutarties ar kokio nors kito sandorio, nei pagal šilumos energijos tiekimo atsakovo patalpoms faktą (kuris nenustatytas), neatsirado prievolė sumokėti už šilumos energiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 str., 6.383 str. 2 d., 6.388 str. 1 d.). Netenkinus ieškinio dėl pagrindinės skolos, netekinami ir reikalavimai dėl materialiųjų bei procesinių palūkanų. Pripažintina, kad dėl šio ginčo nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, dėl ko jis išnagrinėtas teisme.
Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1d., atmetant ieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 1857,21 Eur atstovavimo išlaidos (76,77 b.l., II tomas, 53,54 b.l., III tomas). Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, į. k. 147248313, 1 857,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, į. k. 147248313, 38,28 Eur pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.