Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, kooperatyvinė bendrovė RATO kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2025 m. rugpjūčio 11 d. Patvarkymu dėl skundo Nr. S-25-179-31963 pareiškėjo skundo netenkino ir patvarkymu Nr. S-25-179-31960 persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolis pažymi, kad notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius bei vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo laikomi vykdomaisiais dokumentais. Vykdymo pradėjimas šioje byloje yra teisėtas nepriklausomai nuo to, ar skolininkas fiziškai gavo vykdomojo dokumento kopiją pradėjus vykdymo veiksmus, nes nėra teisinio reguliavimo, kuris įpareigotų antstolį ją pateikti skolininkui. Pastebi, kad pagal CPK 644 straipsnį skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šiuo atveju skolininkas yra gavęs antstolio jam siunčiamus procesinius dokumentus, bendravo su antstoliu telefonu, nuo bylos pradžios, t. y. nuo 2019 m. sausio 17 d., skolininkas turėjo galimybę kreiptis į antstolį ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Duomenų apie tokį kreipimąsi byloje nėra. Skolininkas nėra pateikęs informacijos apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat nėra nurodęs kito kontaktinio adreso ar ryšio priemonių. Visi procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai. Nurodo, kad turto vertė buvo nustatyta atlikus ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. E-25-02-19-LRB185), o 2025 m. vasario 27 d. patvarkymu reg. Nr. S-25-179-6895, antstolis apie areštuoto turto vertę informavo tiek išieškotoją RATO kredito uniją, tiek skolininką. Vykdymo metu gavus ekspertizės aktą, antstolis 2025 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-25-179-12677 skelbė pirmąsias varžytynes, kurių pradžia: 2025 m. balandžio 14 d., pabaiga: 2025 m. gegužės 14 d., pradinė kaina: 185 600 Eur. Apie skelbtas varžytynes skolininkas taip pat buvo informuotas. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, vadovaujantis CPK 717 str. 1 p., 719 str., varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Išieškotojui buvo pasiūlyta perimti neparduotą turtą už pradinę pirmųjų varžytynių turto pardavimo kainą, t. y. 185 600 Eur, ir išieškotojas patvirtino sutinkantis su tuo. Remiantis Sprendimu vykdymo instrukcijos 69 punktu, išieškotojas sumokėjo patvarkyme nurodytą lėšų sumą ir antstolis 2025 m. liepos 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, reg. Nr. S-25-179-26004, perdavė aukščiau nurodytą turtą. Pastebi, kad kai išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto draudimas išieškoti netaikomas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 16 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

7. Suinteresuotas asmuo pastebi, kad pareiškėjas apie pradėtą vykdymą buvo informuotas ir pats ėmėsi veiksmų surasti įkeisto turto pirkėją ir šios aplinkybės patvirtinimui pateikė Unijai 2019 m. vasario 26 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ dėl tarpininkavimo parduodant turtą. Antstolio 2019 m. balandžio 1 d. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, kurios 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu buvo paskelbtos neįvykusiomis. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Uniją prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nes nori gera valia dengti skolą dalimis, atidėti varžytynes ir leisti pardavinėti turtą jam pačiam, buvo sudaromi susitarimai dėl skolos grąžinimo. Kadangi pareiškėjas nevykdė susitarimuose numatytų sąlygų, paskutiniam 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašymui sustabdyti vykdymo veiksmus išieškotoja nebepritarė. Antstoliui tęsiant skolos išieškojimą 2025 m. vasario 19 d. buvo atlikta nauja įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliekant dalyvavo ir pareiškėjas, pasirašydamas įkeisto turto apžiūros aktą, o ši aplinkybė tik papildomai patvirtina, jog pareiškėjas žinojo apie vykdomą išieškojimą iš įkeisto turto ir nustatytą šio turto vertę. Pareiškėjas buvo tinkamai informuojamas ir žinojo apie vykdymo eigą. Nesutikdamas su antstolio veiksmais pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus, tačiau skundų pateikta nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas su antstolio vykdomais veiksmais sutiko. Vykdant išieškojimo veiksmus nebuvo pažeistos pareiškėjo ir jo nepilnamečių asmenų teisės, nes šiuo atveju išieškojimas buvo vykdomas iš įkeisto turto. Išieškotojo nuomone, pareiškėjo skundas pateiktas atsiradus prielaidoms jį iškraustyti ir labiau vertintinas kaip siekis užtęsti procesą bei toliau kuo ilgiau gyventi dabar jau Unijai priklausančiame turte.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

9. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

10. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/19/00087 pagal 2018 m. gruodžio 17 d. išduotą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 2-11309 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos kooperatyvinės bendrovės RATO kredito unijos naudai.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su 2025 m. liepos 4 d. antstolio priimtu patvarkymu dėl vykdymo išlaidų perimant neparduotą iš varžytynių turtą Nr. S-25-179-25280, kuriuo pareiškėjas informuotas apie tai, jog notaro vykdomojo rašto pagrindu vykdant skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00087 buvo paskelbtos areštuoto įkeisto turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)) pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 185600 Eur. Patvarkyme konstatuota, kad varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 sr. 1 d., 719 str. pagrindu ir išieškotojui buvo pasiūlyta paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą (185600 Eur) ir kad vykdymo metu gautas išieškotojo RATO kredito unija raštas, kuriuo išieškotojas su tuo sutiko. Vadovaudamasis išdėstytu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 69 p., antstolis skundžiamu patvarkymu pareikalavo išieškotoją sumokėti 9382,09 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjas savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad nebuvo gavęs vykdomojo rašto, kuriuo remiantis pradėtas vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00087, taip pat jam nebuvo pateikti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta parduodamo turto vertė, bei pagrindžiantys sumokėtą sumą už įkeisto turto perdavimą, nebuvo pateiktas turto perdavimo aktas; pareiškėjo vertinimu, antstolio veiksmai pažeidė pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų teises ir toks turto perdavimas išieškotojui pripažintinas negaliojančiu.

12. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, t. y. privalo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

13. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Papildomi atvejai, kurie laikomi kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti taip pat nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte. Remiantis minėtomis nuostatomis, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, t. y. formaliuosius kriterijus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Antstolis nevertina ir negali vertinti pačio vykdomojo įrašo teisėtumo/pagrįstumo, kaip ir antstoliui nėra pavesta vertinti notaro veiksmų, bei tikrinti vykdomųjų įrašų išdavimo procedūros. Notaras atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio įstatyme nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis).

14. Taigi byloje nesant duomenų, kad vykdomasis įrašas įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažintas negaliojančiu ar būtų ginčijamas teismine tvarka, spręstina, kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, pagrįstai vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą, bei atliko atitinkamus veiksmus vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl 2017-02-01 būsto kredito sutarties Nr. SL010/144705 ir 2017-03-06 sutartinės hipotekos vykdymo laikytini nesusiję su nagrinėjama byla, kurios dalykas – antstolio, o ne notaro atlikti veiksmai.

15. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, vykdant skolos išieškojimą 2019 m. sausio 21 d. buvo areštuotas skolininkui priklausantis įkeistas turtas (gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)). Pirmą kartą areštuoto turto vertė buvo nustatyta antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu ir 2019 m. balandžio 1 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios varžytynės. Nuo 2019 m. varžytynės buvo skelbtos ne vieną kartą, o joms neįvykus, išieškotojas atsisakydavo perimti turtą. Taip pat ne vieną kartą buvo skiriama ir ekspertizė turto vertei nustatyti. Vykdomoji byla ne vieną kartą buvo sustabdyta išieškotojo prašymu, kadangi kreditorius su skolininku sudarydavo susitarimus sustabdyti vykdymo veiksmus dėl galimybės grąžinti skolą dalimis gera valia, o skolininkui nevykdant susitarimuose sulygtų sąlygų, vykdymo procesas buvo atnaujinamas ir vėl kiekvienais metais skirtos ekspertizės, nustatoma turto vertė ir skelbiamos varžytynės. Paskutinį kartą turto vertė nustatyta 2024 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymu Nr. S-24-179-28446 paskirus atlikti ekspertizę UAB „Centro kubui-Nekilnojamasis turtas“. Atlikus ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. E-25-02-19-LRB185), 2025 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-25-179-6895 areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta 232 000 Eur. Vykdymo metu gavus ekspertizės aktą, antstolis 2025 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-25-179-12677 skelbė pirmąsias varžytynes, kurių pradžia: 2025 m. balandžio 14 d., pabaiga: 2025 m. gegužės 14 d., pradinė kaina: 185 600 Eur. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, vadovaujantis CPK 717 straipsnio 1 punktu, 719 straipsniu, varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis; išieškotojui RATO kredito unijai buvo pasiūlyta perimti neparduotą turtą už pradinę pirmųjų varžytynių turto pardavimo kainą, t. y. 185 600 Eur, bei apie savo sprendimą informuoti antstolį. Vykdymo proceso metu buvo gautas išieškotojo RATO kredito unijos 2025 m. birželio 2 d. raštas Nr. CS2025-461, kuriuo išieškotojas patvirtino sutinkantis perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą, t. y. 185 600 Eur.

16. Pagal Lietuvos Respublikos Sprendimų vykdymo instrukcijos 165 punktą, tais atvejais, kai išieškotojui perduodamas iš varžytynių neparduotas skolininko turtas, išieškotojas, prieš perimdamas šį turtą, privalo apmokėti iki turto perėmimo susidariusias administravimo išlaidas ir išlaidas tretiesiems asmenims, įskaitant ir tas, kurių mokėjimas buvo atidėtas, taip pat antstoliui priklausantį atlygį, apskaičiuotą pagal Instrukcijos 110–114 punktus (patvarkymo priėmimo metu galiojusi redakcija). Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą, antstolis skundžiamu 2025 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-25-179-25280 pareikalavo išieškotoją sumokėti 9382,09 Eur vykdymo išlaidų, iš kurių 1958,09 Eur papildomos administravimo išlaidos ir 7424 Eur antstolio atlygis. Išieškotojui apmokėjus vykdymo išlaidas, 2025 m. liepos 8 d. turto perdavimo aktu Nr. S-25-179-26004, turtas perduotas išieškotojui.

17. Teismas pažymi, kad skolininkas yra vykdymo proceso dalyvis, dėl kurio veiksmų (neveikimo; šiuo atveju savanoriškai neatsiskaičius su išieškotoju) apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese, be CPK 643 straipsnyje numatytų teisių, turi taip pat ir CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas, ir viena iš jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesas tęsiasi nuo 2019 metų sausio mėnesio, buvo skelbiamos ne vienos areštuoto turto varžytynės, ir ne kartą pareiškėjui siųsti antstolio patvarkymai su informacija ir išaiškinimais (skolininko nurodytu gyvenamosios vietos adresu), skolininkas elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, t. y. žinodamas apie jo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą, turėjo ir galėjo suprasti apie būsimus tolimesnius antstolio veiksmus turto atžvilgiu, t. y. privalėjo ir pats aktyviai domėtis ir sekti vykdomojo proceso eigą, jog paskelbus varžytynes, turtas galėjo būti parduotas. Pareiškėjo elgesys vykdymo procese ir bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimo procesą ir jo eigą žinojo, ėmėsi veiksmų surasti įkeisto turto pirkėją pats (sudarydamas 2019 m. vasario 26 d. sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turtą), ne vieną kartą sudarydavo su išieškotoju susitarimus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, siekiant geranoriškai mokėti įsiskolinimą dalimis, dalyvavo atliekant įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizes (sudarydavo sąlygas turto apžiūrai). Nesutikdamas su antstolio veiksmais pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus, tačiau dėl jokių antstolio atliktų veiksmų, tokių kaip išieškojimo nukreipimas į areštuotą būstą, šio turto ekspertizių skyrimo, turto vertės nustatymo atliktų ekspertizių pagrindu, varžytynių paskelbimo ir pan., skundų pateikta nebuvo. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas ir varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, vadovaudamasis CPK 717 straipsnio 1 punktu, 719 straipsniu, antstolis pagrįstai pasiūlė perimti neparduotą turtą už pradinę pirmųjų varžytynių turto pardavimo kainą išieškotojui RATO kredito unijai, o pastarajam sutikus, priėmė skundžiamą patvarkymą su reikalavimu apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas. Visi pareiškėjo minimi su vykdymo proceso susiję dokumentai yra vykdomojoje byloje ir pareiškėjas turėjo teisę bet kada su jais susipažinti.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą procesą, vykdomojoje byloje yra visi dokumentais, pagrindžiantys antstolio atliktus veiksmus, pareiškėjas apie šiuos veiksmus buvo tinkamai informuojamas, šių veiksmų neskundė, todėl antstolis tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatų pagrindu priėmė skundžiamą patvarkymą.

19. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Robertas Vasiliauskas laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.