- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-1097-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00818-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-829/2015 pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
A. D. pateikė pareiškimą, patikslintą pareiškimą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. 0,30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), įsigijo ir valdė nuosavybės teise (b. l. 2-3, 31-33).
Nurodė, kad 2012(duomenys neskelbtini) mirė Č. S., kuri buvo susituokusi su V. S., mirusiu 1995(duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. D. yra Č. S. sesuo. Mirus Č. S. pareiškėja paveldėjo visą Č. S. turtą, paliktą testamentu-gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). V. S. buvo išsipirkęs 0,3 ha namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įregistravo nuosavybės teises į paveldėtus pastatus, tačiau nuosavybės teisė į 0,30 ha namų valdos sklypą neįregistruotos, nes neįregistruota pati namų valda, nes nėra jokio dokumento, kurio pagrindu būtų galima įregistruoti tiek pačią namų valdą, tiek pareiškėjos nuosavybės teises į 0,30 ha namų valdą. Siekiant įregistruoti 0,30 ha namų valdos sklypą ir pareiškėjos nuosavybės teises į 0,30 ha namų valdos sklypą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. S. nuosavybės teise įsigijo ir valdė 0,30 ha namų valdos sklypą. Kad V. S. buvo išsipirkęs 0,30 ha namų valdo sklypą ir jis buvo suformuotas (t.y. kad V. S. 0,30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), įsigijo ir valdė nuosavybės teise), patvirtina Lietuvos Respublikos Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės departamento Šakių rajono žemės valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos 1996-11-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei namų valdos sklypo planas. Kitų dokumentų išlikusių nėra. V. S., sumokėdamas pinigus užžemės sklypą, pradėjo žemės sklypo pirkimo procedūras, tačiau pareiškėjai nėra žinoma dėl kokių priežasčių 0,30 ha žemės sklypas nebuvo įregistruotas ir dėl kokių aplinkybių neišliko pirkimo-pardavimo sutartis.
Kadangi pareiškėja neturi žemė sklypo nuosavybės dokumentų, jo negali įregistruoti 0,30 ha žemės sklypo, kurį teisėtai yra įsigiję. Juridinio fakto nustatymas būtinas norint įregistruoti 0,30 ha žemės sklypą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimo netenkinti (b. l. 38-42). Nurodė, kad V. S. 1992-04-24 Šakių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą parduoti 0,30 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šakių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyboje sudaryta komisija 1992-08-03 parengė pageidaujamo įsigyti žemės sklypo įkainojimo aktą, kuri pagrindu V. S. 1992-08-05 sumokėjo 32,40 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Marijampolės apskrities valdytojo 1996-12-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista V. S. ne aukciono tvarka pirkti namų valdos plotą, u- kurį jis buvo sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis. V. S. nebuvo sudaręs namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir įgijęs šio žemės sklypo privačion nuosavybėn. 1992-05 parengtas preliminarus teritorijos, kurioje stovėjo V. S. priklausantys statiniai. 1992-12-14 buvo parengtas V. S. namų valdos žemė sklypo planas kaip neatskiriamoji Namų knygos su užfiksuotais statinių inventorizacijos duomenimis dalis. Šis planas panaikintas 1993-02-09. Še planai nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentais ir tarnavo kaip schema dėl statinių išdėstymo. T.y. pareiškėja neteisingai nurodo, jog buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas. Pareiškėja, kaip paveldėtoja pagal testamentą, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.1 punktu įgijo subjektinę teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypą paveldėtiems statiniams eksploatuoti. A. D. kreipėsi dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo, tačiau siūlomo suprojektuoti namų valdos žemės sklypo nepasirinko. Todėl vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 7 punktu, buvo surašytas aktas, kuriame išdėstytos aplinkybės, dėl kurių nebuvo suformuotas A. D. pageidaujamo ploto (0,30 ha) namų valdos žemės sklypas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu patikslintą pareiškimą atmetė (b.l. 100-102).
Teismas nustatė, kad Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Šakių rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galimai yra išduota ne 1996 m. lapkričio 12 d., tačiau 1996 m. kovo 12 d. (metai yra sulieti, tačiau mėnuo matosi gana aiškiai – III), negali būti laikomas tinkamu pagrindu daryti išvadai, kad V. S. įstatymų nustatyta tvarka buvo įgijęs nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypą, kadangi byloje vėlesne data esantis dokumentas – Marijampolės apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus“ patvirtina, kad praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Šakių rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, buvo leista V. S. ne aukciono tvarka pirkti namų valdos plotą už kurį jis buvo įmokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis (b. l. 24). Iš pareiškėjos pateikto plano nėra aišku ar pagal žemės sklypo ribas, plotą, buvimo vietą, tai planas būtent to paties žemės sklypo, esančio po pareiškėjos paveldėtais pastatais (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo į bylą pagal pastatų išsidėstymo vietą pateikia labai panašų planą, tačiau iš šio dokumento matosi, kad šis planas 1993 m. kovo 23 d. buvo panaikintas (b. l. 48). Iš pareiškėjos per posėdį pateiktų deklaracijų matyti, kad už 0,30 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuo 2001 iki 2010 metų valstybei buvo mokamas nuomos mokestis, kas nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtas žemės sklypas iki mirties nuosavybės teise priklausė V. S. (b. l. 87-95). Pareiškėja, kaip Č. S. įgaliotinė, 2012 m. gegužės 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriui yra pateikusi du prašymus suformuoti namų valdos žemės sklypą po Č. S. nuosavybės teise priklausančiais statiniais (duomenys neskelbtini) kaime, todėl darytina išvada, jog tiek Č. S., tiek pareiškėjai, kuri pastarąją atstovavo, buvo žinoma ta aplinkybė, kad žemės sklypas, esantis po Č. S. nuosavybės teise priklausančiais statiniais (duomenys neskelbtini) kaime, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas, neturi kadastro duomenų, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 65, 66). Kadangi asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą, todėl V. S. negalėjo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į 0,30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Vien tas faktas, kad V. S. yra sumokėjęs už pageidaujamą įsigyti namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis (perskaičiavus į grynus pinigus – 810 Lt), taip pat Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Šakių rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjos patikslintą pareiškimą ir nustatyti prašyme nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą ir A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog V. S. įsigijo ir valdė nuosavybės teise 0,30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatymo tenkinti (b. l. 104-107).
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, dėl ko pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
2) Nėra aišku kokiu teisės aktu remiantis padaryta išvada, jog kadangi asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemes sklypą, todėl V. S. negalėjo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgyti nuosavybes teisę į 0,30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime.
3) Teismas, nagrinėdamas pareiškimą, turėjo taikyti 1996 m. (tuo metu V. S. įgijo nuosavybės teisę į 0,30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini)), o ne šią dieną galiojančius teisės aktus. 1996 m. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (toliau - Vyriausybės nutarimas). Šis Vyriausybės nutarimas nustatė žemės sklypų ne žemės ūkio paskirčiai pardavimo/nuomos tvarką. Remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu privačių namų valdas turintiems savininkams siekiant nuosavybes teise įgyti žemę ne žemės ūkio paskirčiai (kaip V. S. atveju) nebuvo būtina, jog namų valda būtų visiškai suformuota, pakako, kad būtų nustatytos parduodamo žemės sklypo ribos. Šios ribos neturėjo prieštarauti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d.
4) Byloje pateiktas V. S. turimo 0,30 ha namų valdos sklypo planas, kuriame aiškiai matosi žemės sklypo ribos. Tikėtinas planas buvo pateiktas Marijampolės apskrities valdytojo administracijai. Tikėtina V. S. atitiko visus reikalavimus, kad nuosavybės teisę įsigytų 0,30 ha namų valdą. Be to, bylos nagrinėjimo metu pareiškėja patvirtino, kad planas yra teisingas. Kilus abejonių dėl plano, teismas turėjo išsiaiškinti kilusias abejones.
5) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius nurodė, jog 1992 m: gruodžio 14 d. parengtas V. S. namų valdos žemės sklypo planas buvo panaikintas Šakių rajono valdybos 1993 m. vasario 9 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Šis potvarkis nepateiktas, todėl jo turinys nėra aiškus, t.y. nėra aiškios padaryto plano panaikinimo priežastys. Todėl teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir atmesdamas pareiškimą, nepagrįstai remiasi šiuo įrodymu.
6) Byloje esantis Marijampolės apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. S. yra sumokėjęs už 0,30 ha namų valdos sklypą bei tos pačios institucijos, t.y. Marijampolės apskrities valdytojo administracijos, Žemės ūkio departamento Šakių rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos pažyma, jog V. S. yra išsipirkęs namu valdos sklypą 0.30 ha (duomenys neskelbtini) kaime, tik patvirtina, jog V. S. nuosavybės teise įsigijo ir valdė, 30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).
7) Esant faktui, jog V. S. yra sumokėjęs už 0,30 ha namų valdos sklypo įsigijimą nuosavybės teise, darytina išvada, jog V. S. teisėtai, pagal tuo metu buvusį teisini reglamentavimą nuosavybės teise įsigijo ir valdė 0,30 ha namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.
8) Bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, yra neišvengiamas prielaidų darymas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog egzistuoja pagrindas pripažinti, kad V. S. 0,30 ha namu valda, esančia (duomenys neskelbtini), įsigijo ir valdė nuosavybės teise. Tai, kad kurį laiką aš mokėjo ne žemės, o nuomos mokestį, nepaneigia nuosavybės fakto. Be to, Marijampolės apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis. Nėra jokio dokumento, patvirtinančio, jog minėtas įsakymas yra panaikintas. Tačiau teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių, vertino juos atskirai, o ne visetą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą (b.l. 113-116).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 3.1 punktu bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau - Tvarka) 6 punktu, Marijampolės apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus“ buvo leista V. S. ne aukciono tvarka pirkti namų valdos plotą, už kurį jis buvo įmokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis. Tačiau, skirtingai nei teigia pareiškėja, V. S. nebuvo sudaręs namų valdos žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties ir įgijęs šio žemės sklypo privačion nuosavybėn, kadangi Tvarkos 13 punkte buvo numatyta, kad „Privačių namų valdų savininkams sumokėjus už namų valdų žemės sklypus pagal buvusiųjų miestų (rajonų) valdybų išduotus mokamuosius pranešimus, rajonų žemės ūkio valdybų arba miestų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos sudaro žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, nekeisdamos nustatytų sklypų ribų ir ploto (išskyrus šio ploto patikslinimą pagal vėliau atliktus tikslius geodezinius matavimus arba pagal asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktus)“. Taigi vadovaujantis šia nuostata, buvo numatyta procedūra, kuomet, iš anksto sumokėjus įmoką už namų valdos žemės sklypą, sutartis buvo sudaroma vėliau, be to nebuvo atmetama galimybė tikslinti žemės sklypo ribas pagal vėlesnius žemės sklypo matavimus. Taip pat Tvarkos 4 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog „Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba parduodamus ir išnuomojamus žemės sklypus žemės kadastro žemėlapyje žymi kaip atskirus sklypus“. Iš to darytina išvada, kad teisės akto leidėjas reikalavo, kad parduodami namų valdos žemės sklypai būtų suformuoti ir į traukti į teritorijų planavimo dokumentą. Kadangi V. S. pageidaujamas įsigyti Namų valdos žemės sklypas liko nesuformuotas, todėl ir negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Iš to darytina išvada, kad, skirtingai nei teigia pareiškėja, Namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
Šalies argumentai
2) Pareiškėjos nurodytos žemės sklypo ribos negali būti traktuojamos kaip namų valda, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto apibrėžimo.
3) kaip jau buvo nurodyta, Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo Teismui pateikti Šakių rajono valdybos 1993 m. vasario 9 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas 1992 m. gruodžio 14 d. buvo parengtas V. S. namų valdos žemės sklypo planas, nes dokumentas yra saugojamas Marijampolės apskrities archyve. Teismas, manydamas, kad nėra tikslinga, neįpareigojo šio dokumento iš archyvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad V. S. įsigijo ir nuosavybės teise valdė 0,30 ha namų valdą, tikslu įregistruoti šį namų valdos sklypą ir pareiškėjos nuosavybės teises į jį.
Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir kt.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
Pareiškėjos teigimu aplinkybę, jog V. S. 0,30 ha valdą, esančią (duomenys neskelbtini), įsigijo ir valdė nuosavybės teise patvirtina Lietuvos Respublikos Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Šakių rajono žemės ūkio valdybos (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos 1996-03-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos sklypo planas. Minėtoje pažymoje nurodyta, jog S. V. yra išsipirkęs namų valdos sklypą 0,30 ha (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 24). Teismui taip pat pateiktas Marijampolės apskrities valdytojo administracijos 1996-12-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus“, kuriuo leidžiama pirkti ne aukciono tvarka Šakių rajone naudojamas privačių namų valdas savininkams, tarp jų V. S. (b.l. 46-47).
Žemės įsigijimas nuosavybėn reglamentuotas Žemės reformos įstatymu (1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607). Žemė privatinėn nuosavybėn galėjo būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai (Žemės reformos įstatymo 6 str. 2 d.). Prašymai žemei įsigyti turėjo būti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Įstatymo 18 straipsnis). Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarką nustatė Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89. Remiantis minėtu nutarimu patvirtintomis Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių nuostatomis asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, planą ir kt. dokumentus (4 punktas). Leidimas įsigyti žemės sklypą turėjo būti patvirtintas institucijų. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (6 punktas). Buvo numatyta, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turėjo būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas darė pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Nustatyta, kad teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu (10, 11 punktai).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. S. buvo pradėjęs 0,30 ha žemė sklypo pirkimo procedūras. Šią aplinkybę patvirtina 1992-04-24 d prašymas parduoti 0,30 ha žemės sklypą (b.l. 43), 1992-08-03 žemės sklypo įkainojimo aktas (b. l. 44), 1992-08-05 mokėjimo pranešimas (b.l. 45). Tačiau tai, kad buvo atlikti tam tikri veiksmai, t.y. V. S. kreipėsi su prašymu parduoti jam namų valdos žemės sklypą, sklypas buvo įkainotas, atliktas mokėjimas nereiškia, jog buvo išreikšta valstybės valia sudaryti sandorį ar kad buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ji tinkamai įforminta. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybės, jog V. S. ne aukciono tvarka leista pirkti namų valdą vadovaujantis LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Minėtu nutarimu buvo patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, kuriose nustatyta prašymų pirkti žemės sklypą pateikimo, jų nagrinėjimo tvarka. Nustatyta, jog sprendimą dėl leidimo parduoti žemės sklypą priima apskrities valdytojas (8 punktas). Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, laikydamasi Žemės ūkio ministerijos nustatytos tvarkos, pažymi parduodamą žemės sklypą žemės kadastro žemėlapyje (prireikus prieš tai atlieka tikslius geodezinius sklypo matavimus. Šie darbai turi būti atlikti, iki bus pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis) (10 punktas). Remiantis minėtų taisyklių 11, 12 punktais matyti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turėjo pasirašyti abi šalys – pirkėjas ir apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas. Sutartis per 3 mėnesius turėjo būti įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba išduoda pirkėjui pažymą apie žemės nuosavybės įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu būtų galima spręsti dėl žemės valdymo nuosavybės teise. Tiek pareiškėjos pateikta pažyma, tiek 1996-12-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktą, kad buvo pradėtos žemės pirkimo procedūros, bet jos neužbaigtos. Tai reiškia, jog V. S. 0, 30 ha žemės sklypo asmenine nuosavybės teise neįgijo ir jo nevaldė, t.y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas).
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Teismas išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą atmesti. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.