- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-517-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-08468-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- L. R. T.
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Svaitina“, UAB „Lagūnos“
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. R. T. firmos „Meditalika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. T. firmos „Meditalika“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui, tretieji asmenys UAB „Svaitina“, UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centras, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. R. T. firma „Meditalika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 12 257 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsiskaitydamas už prekes, AB SEB banke atliko 12 257 Lt vertės mokėjimo pavedimą pagal UAB „Svaitina“ pateiktą 2009 m. gegužės 18 d. išankstinę sąskaitą. Ieškovas suklydo ir mokėjimo pavedime nurodė neteisingus UAB „Svaitina“ rekvizitus, nurodydamas ne UAB „Svaitina“, o UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centrui priklausančią sąskaitą. Atsakovas AB SEB bankas pinigus pervėdė į ieškovo mokėjimo pavedime nurodytą sąskaitą. Ieškovas manė, jog atsakovas, įvertinęs, kad mokėjimo pavedime pateikti lėšų gavėjo rekvizitai yra klaidingi, privalėjo sustabdyti mokėjimo pavedimo vykdymą bei apie duomenų neatitikimą informuoti mokėtoją. Tokiu būdu atsakovas savo veiksmais pažeidė Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d. ir 10 str. 4 d., nes įvykdė mokėjimo nurodymą nesant pakankamai duomenų arba esant netiksliems duomenims apie pinigų gavėją.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad mokėjimo paslaugų teikėjas atsako tik už mokėjimo operacijų vykdymą pagal mokėjimo paslaugų vartotojo pateiktą unikalų identifikatorių (banko sąskaitos numerį). Mokėjimo nurodymo pateikėjas atsako už kredito įstaigai pateikto mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą. Ieškovas nuostolius patyrė dėl savo veiksmų. Kadangi nėra atsakovo veiksmų priežastinio ryšio su ieškovo patirtais nuostoliais, nėra teisinio pagrindo kilti civilinei atsakomybei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo L. R. T. firmos „Meditalika“ atsakovui AB SEB bankui 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 55,74 Lt pašto išlaidų. Nurodė, kad tarp šalių, t.y. tarp kredito įstaigos ir kredito įstaigos kliento kilęs ginčas dėl mokėjimų negrynaisiais pinigais tvarkos, dėl tarpusavio teisių ir pareigų vykdant mokėjimus, negali būti sprendžiamas remiantis tik Mokėjimų įstatymo 10 str. 4 d. nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 27 d., t.y. galiojusi ieškovo 2009 m. gegužės 18 d. nurodymo bankui įvykdyti mokėjimo operaciją pateikimo metu). Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas bankui 2009 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymas turėjo visus būtinus rekvizitus (Mokėjimo įstatymo 5 str. 3 d.). Nustatęs mokėjimo nurodymo, turėjusio visus būtinus rekvizitus, autentiškumą, t.y. nustatęs, kad mokėjimo nurodymą pateikia mokėjimo nurodyme mokėtoju nurodytas asmuo, bankas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo mokėjimo nurodymą. Teismas pabrėžė, jog pagal Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d. už kredito įstaigai pateikto mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą atsako mokėjimo nurodymo pateikėjas. Kredito įstaiga atsako už klaidingo mokėjimo nurodymo įvykdymo padarinius, nebent kredito įstaiga ir klientas būtų dėl to susitarę. Teismas nurodė, kad mokėjimo pavedimo metu šalys nebuvo susitarusios dėl klaidų mokėjimo rekvizituose nustatymo paslaugos teikimo, todėl bankas pagrįstai, vykdydamas ieškovo pateiktą mokėjimo nurodymą, pinigines lėšas pervedė į mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą (unikalus identifikatorius). Darydamas tokią išvadą teismas įvertino ir aplinkybę, kad ieškovo mokėjimo nurodyme nurodyta taip pat AB SEB banke esanti piniginių lėšų gavėjo sąskaita. Neturėdamas su ieškovu susitarimo dėl klaidų mokėjimo rekvizituose nustatymo, bankas neturėjo pareigos tikrinti kitus mokėjimo nurodyme nurodytus gavėjo rekvizitus bei pagrįstai mokėjimo nurodymą vykdė pagal gavėjo unikalų identifikatorių, ieškovo pervedamas lėšas į sąskaitą įskaitydamas pagal nurodytą gavėjo sąskaitos numerį. Teismas pabrėžė, kad atsakovas neatsako už mokėjimo nurodymo, kuriame ieškovas nurodė klaidingą piniginių lėšų gavėjo sąskaitą, įvykdymo padarinius (Mokėjimų įstatymo 5 str.). Be to, teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti patirtus nuostolius, nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas 2009 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodyme nurodė ne piniginių lėšų gavėjo UAB „Svaitina“, o kito asmens (UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centro) sąskaitą, kadangi tokią sąskaitą nurodė pats piniginių lėšų gavėjas tretysis asmuo UAB „Svaitina“ savo išrašytoje 2009 m. gegužės 18 d. išankstinėje sąskaitoje - faktūroje Nr.05/18-1. Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės rodo, jog ieškovas, apmokėdamas sąskaitą, tiksliai vykdė prekių pardavėjo UAB „Svaitina“ nurodymus, pinigus pervesdamas į išankstinėje sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą. Teismas nurodė, kad iš bylos aplinkybių nėra aišku, kaip nukentėjo ieškovo, apmokėjusio trečiojo asmens UAB „Svaitina“ pateiktą sąskaitą, turtiniai interesai, kuo pasireiškė ieškovo nuostoliai, todėl teismas ieškovo nuostolius laikė neįrodytais. Teismas konstatavo, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, pareikštas CK 6.251 str., Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d., 10 str. 4 d. pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas L. R. T. firma „Meditalika“ pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo AB SEB bankas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijamo pavedimo metu galiojusios Mokėjimų įstatymo redakcijos 10 str. 4 d. buvo įtvirtinta gavėjo kredito įstaigos prievolė ne vėliau kaip kitą banko darbo dieną po pasibaigusio mokėjimo nurodymo vykdymo termino pranešti mokėtojo kredito įstaigai, jeigu duomenys apie gavėją yra netikslūs, klaidingi arba pateiktos informacijos nepakanka gavėjui atpažinti (nustatyti). Atsakovas AB SEB bankas įvertinęs aplinkybę, kad pateikti lėšų gavėjo rekvizitai yra klaidingi, privalėjo sustabdyti mokėjimo pavedimo vykdymą bei apie duomenų neatitikimus informuoti mokėtoją – ieškovą. Ieškovas teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2000) bankinės veiklos standartai įpareigoja banką būti būdriu, atidžiu ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atidarant naujas sąskaitas, atliekant bankines operacijas, o bankui neįvykdžius prievolės išsaugoti patikėtas lėšas, gali būti taikoma deliktinė ar sutartinė atsakomybė. Nors Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d. numatė, jog už kredito įstaigai pateikto mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą atsako mokėjimo nurodymo pateikėjas, tačiau nustatant banko veiklos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia remtis profesinio rūpestingumo kriterijais, o tokio subjekto kaip bankas atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma – nepakankamas atidumas, klaida ir panašios kaltės formos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-280/2007). Atsakovas įvykdydamas mokėjimo nurodymą nepaisant jame padarytų klaidų pažeidė Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d. bei 10 str. 4 d., t.y. nebuvo tiek rūpestingas bei apdairus, kiek to reikalauja bankinės veiklos principai ir standartai, o atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog įvykdė mokėjimo nurodymą, nors neturėjo tikslių duomenų. Teigia, jog atsakovui atlikus klaidingą mokėjimo pavedimą ieškovas neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Svaitina“, todėl ieškovas yra vis dar skolingas UAB „Svaitina“. Pabrėžia, kad nors ieškovas netinkamą gavėjo banko sąskaitą mokėjimo pavedime įrašė vadovaudamasis UAB „Svaitina“ 2009 m. gegužės 18 d. išankstinėje sąskaitoje Nr. 05/18-1 nurodytais duomenimis, tačiau minėtos informacijos sąskaitoje – faktūroje pateikimas neatspindi tikrosios UAB „Svaitina“ ar ieškovo valios mokėjimą atlikti ne UAB „Svaitina“, o UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centro naudai. Šią aplinkybę patvirtina 2009 m. gegužės 18 d. ieškovui pateikta UAB „Svaitina“ PVM sąskaita – faktūra SV Nr. 00723, kurioje jau buvo nurodyta teisinga UAB „Svaitina“ banko sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „Svaitina“ 2009 m. gegužės 18 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija SV Nr. 00723 negali būti priimta kaip naujas įrodymas, kadangi ieškovas minėtą sąskaitą galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas neginčija fakto, kad ginčo mokėjimo nurodymą atsakovui pateikė pats ieškovas. Teigia, kad pagal Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d. atsakovas atsakytų už klaidingo mokėjimo nurodymo įvykdymo padarinius tik atveju, jei atsakovas ir ieškovas būtų susitarę dėl klaidų mokėjimo rekvizituose nustatymo procedūros ir atsakovas privalėtų pagal šią procedūrą klaidas nustatyti. Pažymi, kad atsakovas nepažeidė Mokėjimų įstatymo 10 str. 4 p., nes ieškovo vardu pateiktam mokėjimo nurodymui įvykdyti pakako jame nurodytos informacijos, t.y. lėšos buvo įskaitytos identifikuojant gavėją pagal mokėjimo nurodyme pateiktą unikalų identifikatorių – IBAN formatu nurodytą gavėjo banko sąskaitą, kaip tai nustatė atsakovo paslaugų teikimo bendrosios taisyklės ir kas atitiko Mokėjimų įstatymo reikalavimus. Įstatymas draudžia atsakovui kaip bankui nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimo ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sąskaitos sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus (CK 6.913 str. 3 d.). Mano, kad besąlygiškas atsakomybės už mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą perkėlimas bankui, paneigtų Mokėjimų įstatyme įtvirtintą įstatymo leidėjo valią, kad bendruoju atveju už mokėjimo nurodymų rekvizitų teisingumą atsako mokėjimo nurodymą pateikęs mokėtojas (Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d.). Nurodo, jog UAB „Svaitina“ išankstinėje sąskaitoje nurodydamas UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centras banko atsiskaitomąją sąskaitą, išreiškė savo valią, kad ieškovo prievolė UAB „Svaitina“ būtų įvykdyta trečiajam asmeniui UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centras. Tokiu būdu, ieškovas yra tinkamai įvykdęs savo prievoles trečiajam asmeniui UAB „Svaitina“ ir šis tretysis asmuo nebeturi jokių reikalavimo teisių į ieškovą dėl apmokėjimo už prekes pagal išankstinę sąskaitą. Pažymi, jog atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, ir ieškovo tariamai patirti nuostoliai negali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Kadangi nėra atsakovo veiksmų priežastinio ryšio su ieškovo galimai patirtais nuostoliais, taigi nėra ir teisinio pagrindo kilti civilinei atsakomybei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), apelicinis skundas atmetamas žemiau išdėstytais motyvais.
Apeliantas L. R. T. firma „Meditalika“ atsakovo AB SEB banko atsakomybę grindžia Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d. bei 10 str. 4 d. bei bankui keliamų jo profesinės veiklos standartų ir principų pažeidimu.
Bylos medžiaga nustatyta, jog apeliantas L. R. T. firma „Meditalika“ 2009 m. gegužės 18 d. pateikė atsakovas AB SEB bankas mokėjimo nurodymą pervesti 12 257 Lt trečiajam asmeniui UAB „Svaitina“ į banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas vykdydamas minėtą ieškovo mokėjimo nurodymą įvykdė. Ieškovas mokėjimo nurodymą atliko pagal trečiojo asmens UAB „Svaitina“ išrašytą išankstinę sąskaitą – faktūrą Nr. 05/18-1 ir joje nurodytus UAB „Svaitina“ rekvizitus, tarp jų banko sąskaitą, kurią ieškovas nurodė 2009 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodyme. Vėliau paaiškėjo, kad UAB „Svaitina“ išrašytoje išankstinėje sąskaitoje – faktūroje Nr. 05/18-1 nurodyta sąskaita, į kurią buvo pervesti 12 257 Lt, iš tikrųjų yra ne UAB „Svaitina“, bet UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centro sąskaita.
Mokėjimų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi iki 2009 m. gruodžio 27 d.) 5 str. 3 d. buvo nustatyti privalomi mokėjimo nurodymo turinio rekvizitai, t.y. privalomai turėjo būti nurodyta lėšų suma, jos mokėtojas ir gavėjas, mokėtojo ir gavėjo sąskaitos kredito įstaigoje. Iš byloje pateikto vietinio mokėjimo nurodymo nuorašo matyti, jog formaliai turinio požiūriu mokėjimo nurodymas atitiko Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d. reikalavimus. Įstatymų leidėjas Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d. buvo numatęs, kad už mokėjimo nurodymo, pateikiamo kredito įstaigai (atsakovas AB SEB bankas) rekvizitų teisingumą atsako mokėjimo nurodymo pateikėjas (apeliantas). Toje pačioje 7 str. dalyje numatyta ir išimtis iš šios taisyklės, t.y. kredito įstaigos atsakomybė už klaidingo mokėjimo nurodymo įvykdymo padarinius galėjo kilti tuo atveju, jeigu kredito įstaiga ir klientas būtų susitarę dėl klaidų mokėjimo nurodymo rekvizituose nustatymo procedūros, o pagal šią procedūrą kredito įstaiga privalėtų nustatyti klaidas mokėjimo nurodymo rekvizituose. Pagal Mokėjimų įstatymo 8 str. 1 d. nesant tarp kliento ir kredito įstaigos sudaryto susitarimo dėl mokėjimo nurodymo rekvizitų patikros procedūros (Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d.), kredito įstaiga privalėjo tik patikrinti, ar mokėjimo nurodymas turi visus būtinus rekvizitus, t.y. ar atitinka Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d. reikalavimus. Tuo atveju, jeigu mokėjimo nurodyme pateikta informacija būtų buvusi klaidinga arba jos būtų nepakakusios mokėjimo nurodyme nurodytam gavėjui atpažinti, kredito įstaiga privalėjo pranešti apie tai mokėjimo nurodymo davėjui ir paprašyti patikslinti gavėjo informaciją kaip buvo numatyta Mokėjimų įstatymo 10 str. 4 d.
Pažymėtina, jog aiškinant teisės normų turinį negalima apsiriboti vien tik kalbine analize, tačiau taip pat privalu atsižvelgti į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankinės veiklos standartai įpareigoja banką būti būdriu, atidžiu ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atidarant naujas sąskaitas, atliekant bankines operacijas, tačiau pažymi, jog tam tikri atidumo bei rūpestingumo standartai yra privalomi ir asmenims, atliekantiems bankines operacijas ir pan. Minėtų Mokėjimo įstatymo nuostatų analizė suponuoja išvadą, jog bankas, vykdydamas mokėjimo nurodymus, nepaisant jam taikomų itin aukštų rūpestingumo bei profesionalumo standartų, negali būti visais atvejais laikomas kaltu, kai piniginės lėšos yra pervedamos netinkamam gavėjui. Įstatymų leidėjas nustatydamas tokį teisinį mokėjimų nurodymų reglamentavimą kaip tai numatyta Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d., 7 str. 5 d., 8 str., kaip jau minėta, atidumo reikalavimą, pateikiant mokėjimo nurodymą bei nurodant jo privalomus rekvizitus, nustatė ir mokėjimo nurodymo davėjui.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikdamas ginčo mokėjimo nurodymą atsakovas AB SEB bankas būtų pažeidęs Mokėjimų įstatymą ir atsakovui jo veikloje keliamus profesinius reikalavimus. Pirma, apelianto mokėjimo nurodymo pateikimo metu atsakovo AB SEB bankas Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių IX skyriaus 5 d. buvo numatyta, kad bankas lėšas į sąskaitą įskaito pagal sąskaitos numerį. Nors Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d. numatyta, jog be gavėjo sąskaitos numerio privalu nurodyti ir gavėją, tačiau sisteminė Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d., 10 str. 4 d. analizė suponuoja, jog atsakovas AB SEB bankas mokėjimo nurodymą galėjo įvykdyti, kadangi iš apelianto mokėjimo nurodyme pateiktos informacijos gavėją buvo galima identifikuoti pagal gavėjo banko sąskaitą. Pažymėtina, jog gavėjo sąskaita, nurodyta ginčo mokėjimo nurodyme, buvo atidaryta taip pat AB SEB banke. Antra, Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d., 8 str. 1 d. sisteminė bei lingvistinė analizė leidžia teigti, kad nesant tarp apelianto ir atsakovo atskiro susitarimo dėl klaidų mokėjimo nurodymuose tikrinimo, atsakovo pareiga kontroliuoti mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumą apsiribojo patikrinimu, ar nurodyti visi rekvizitai kaip tai numatyta Mokėjimų įstatymo 5 str. 3 d. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste kitoks minėtų įstatymo nuostatų aiškinimas prieštarautų įstatymų leidėjo valiai, išreikštai Mokėjimų įstatymo 7 str. 5 d. Tokios išvados daromos atsižvelgiant ir į aplinkybę, jog mokėjimo nurodymą atliko asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, kuris vykdydamas įvairias finansines operacijas privalo suvokti joms taikomus reikalavimus ir standartus, o šiuo atveju tinkamai nurodyti mokėjimo nurodyti visus gavėjo rekvizitus bei atsakyti už jų teisingumą (Mokėjimo įstatymo 7 str. 5 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodyti nei neteisėti atsakovo veiksmai, nei atsakovo kaltė (CK 6.246 str., 6.248 str.).
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas dėl atsakovo veiksmų patyrė žalos, kadangi vis dar neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Svaitina“. Bylos medžiaga nustatyta, jog ginčo mokėjimo nurodymas buvo atliktas pagal trečiojo asmens UAB „Svaitina“ 2009 m. gegužės 18 d. išrašytą išankstinę – sąskaitą faktūrą Nr. 05/18-1 bei joje nurodytus gavėjo rekvizitus, t.y. apeliantas tinkamai įvykdė savo prievolę apmokėti trečiojo asmens išrašytą sąskaitą už pateiktas prekes. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), pažymi, jog apelianto L. R. T. firmos „Meditalika“ su apeliaciniu skundu pateikta trečiojo asmens UAB „Svaitina“ 2009 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. SV serija 00723, kurioje UAB „Svaitina“ nurodo visiškai kitą savo banko sąskaitos numerį nei tai buvo padaryta išankstinėje sąskaitoje – faktūroje, pagal kurią ir buvo atliktas ginčo mokėjimas, neįrodo fakto, kad apeliantas būtų nukrypęs nuo UAB „Svaitina“ valios atlikti apmokėjimą už prekes būtent į banko sąskaitą, nurodytą išankstinėje sąskaitoje – faktūroje Nr. 05/18-1. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. SV serija 00723 dėl neaiškių priežasčių nebuvo pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, o naujos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės vis dėlto nepaaiškina fakto, kodėl išankstinėje sąskaitoje buvo nurodyta ne UAB „Svaitina“, bet trečiojo asmens UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centras banko sąskaitos numeris. Be to, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie trečiojo asmens UAB „Svaitina“ apeliantui reiškiamas turtinio pobūdžio pretenzijas ar pačio apelianto pretenzijas trečiajam asmeniui UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centras, kuriam be pagrindo buvo pervesti pinigai. Kolegija pabrėžia, jog tiek apeliantas L. R. T. firma „Meditalika“, tiek trečiasis asmuo UAB „Svaitina“, išankstinėje sąskaitoje nurodęs kitos įmonės bankos sąskaitos numerį, yra verslo subjektai, kurie savo profesinėje veikloje privalo laikytis jiems taikomų veiklos reikalavimų, t.y. išreikšdami savo valią tą privalo daryti tinkamai, aiškiai. Dėl to UAB „Svaitina“ išankstinėje sąskaitoje – faktūroje Nr. 05/18-1 išreikšta valia gauti apmokėjimą į sąskaitoje nurodytą trečiojo asmens UAB „Lagūnos“ televizorių ir buitinės technikos centras banko sąskaitą laikytina įvykdyta, apeliantui atlikus ginčo mokėjimo nurodymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovo AB SEB bankas veiksmų ir apelianto teigimu jo patirtos žalos egzistuotų priežastinis ryšys. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas apskritai neįrodė patirtos žalos fakto (CPK 178 str., 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (6.245 str. 4 d., 6.246 - 6.249 str.), pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti.
Apelianto minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2000) ir Lietuvos apeliacinio teismo (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-280/2007) nutartys šioje byloje precedentinės galios neturi dėl jų faktinių aplinkybių netapatumo su šios bylos aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta byloje, kurioje kilo ginčas dėl banko atsakomybės ribų, kai suklastotų dokumentų pagrindu pinigai iš ieškovo sąskaitos pateko į fizinio asmens sąskaitą, atidarytą tame pačiame banke, ir buvo nenustatytų fizinių asmenų pasisavinti. Apelianto minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta byloje, kurioje pateiktas mokėjimo nurodymas buvo vykdomas tarp dviejų skirtingų bankų.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto L. R. T. firmos „Meditalika“ priteistinos valstybės ir bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str., 98 str.) CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 p. numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme sudėtingi teisės klausimai iš naujo sprendžiami nebuvo, nauji įrodymai nebuvo tiriami, atsakovo advokatui dėl bylos nagrinėjimo nereikėjo vykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo AB SEB bankas prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma (2 625,09 Lt) mažintina iki 1 300 Lt.
Apeliacinis teismas turėjo 11,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB L. R. T. firmos „Meditalika“ (į.k. 134565744) 1 300 Lt atsakovui AB SEB bankas advokato pagalbos išlaidų ir 11,60 Lt valstybei pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.