Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10901-294/2022 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečias asmuo T. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė žodinio proceso pageidauja apeliacinėje instancijoje nagrinėjant jos pateiktą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kadangi prašymą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo kviečiami liudytojai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės (apeliantės) prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo bei apeliacinis skundas pripažintas nepaduotu ir grąžintas apeliantei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš skundžiamos 2023 m. vasario 8 d. nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog apeliantė neįrodė nei atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nei žyminio mokesčio atidėjimo pagrindų, todėl pripažino, kad apeliantė nepašalino teismo nutartimi nustatyto trūkumo ir laikė apeliacinį skundą nepaduotu. Apeliantė atskirajame skunde laikosi pozicijos, viena vertus, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartyje nurodydamas, jog ieškinys tenkintas pilnai, ją suklaidino ir ji nusprendė nemokėti žyminio mokesčio; o kita vertus, ji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria nurodytiems atskirojo skundo argumentams.

18. Kitas motyvas, kuriuo apeliantė įrodinėja skundžiamos nutarties neteisėtumą, kad, anot jos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip neįrodytą.

19. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų yra reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju apeliantė pateikė apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 4 dalis), todėl jai tenka pareiga sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymą iš esmės motyvuoja sunkia finansine padėtimi, nurodydama, kad per pastaruosius du mėnesius jos pajamos ypač sumažėjo, o socialinė pašalpa neskirta ir dėl byloje nagrinėjamų atsakovų veiksmų.

20. Teismo galimybė atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008). Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai byloje nėra duomenų, jog artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Pagal aptariamą nuostatą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio.

21. Pažymėtina, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip matyti iš aukščiau pacituotos teismų praktikos, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, debitorių skolas, finansines ataskaitas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės prašymu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pastebėjo, kad ieškovė negauna pajamų ne dėl objektyvių priežasčių kaip neįgalumo ar nepilnamečių globos, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, ieškovės nenoro pagerinti savo turtinę padėtį, kadangi jos banko sąskaita areštuota. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė pastaraisiais metai inicijavo 30 bylų, tačiau beveik visose bylose teismas grąžina ieškinius ieškovei, bylos užbaigiamos nepasisakant dėl jų esmės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog šiuo metu nėra pagrindo atleisti (iš dalies ar visiškai) apeliantę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar tenkinti jos prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

23. CPK 115 straipsnio, bendrai reglamentuojančio procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančio CPK 316 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo teismo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

24. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė per pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi nustatytą terminą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nesumokėjo, t. y. neištaisė teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų. Šios aplinkybės apeliantė neginčija. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog apeliacinis skundas, neištaisius jo trūkumų, laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Tokios pasekmės buvo nurodytos pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartyje, tai reglamentuoja ir įstatymo nuostatos (CPK 115 straipsnio 3 dalis, CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą ir nutaręs laikyti apeliantės apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisingai pritaikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.