Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo nepilnamečio T. K. įgaliotai atstovei advokatei V. N. ir atstovui pagal įstatymą A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukraina, pilietybė Ukrainos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno miesto sav., Lietuva, išsituokusi, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" operatore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2024 m. birželio 8 d., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, smurtavo prieš savo šeimos narį mažametį savo sūnų T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. konflikto metu delnu sudavė sūnui per veidą, tyčia stūmė mažametį T. K. taip, kad jis krisdamas atsitrenkė į sulčių skardinę susižalodamas šoną, o galva atsitrenkė į radiatorių taip patirdamas fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir sutiko su visomis kaltinime nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad įvykio metu buvo išgėrusi alkoholio, su sūnumi susipyko ir jam trenkė. Savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to. Sūnus jautė fizinį skausmą dėl to, kad ji pastūmė vaiką į radiatorių, tą irgi pripažįsta. Sūnaus atsiprašė, ir dabar bendrauja su juo kitaip, iš šio įvykio gavo didelę pamoką gyvenime. Savo elgesį keičia, jai padeda psichologai, atsisakė alkoholio, ateityje pasižada nedaruti naujų nusikalstamų veikų.

Liudytojos A. T. parodymais nustatyta, kad ji dirba Kauno miesto poliklinikoje Dainavos padalinyje. Ji pažįsta T. K., jis yra jos pacientas. Jis pas ją yra prisiregistravęs nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio. T. pas ją lankydavosi tiek nuotoliniu būdu tiek ir atvykdavo. Nuotoliniu būdu ji jam išrašinėdavo receptinius vaistus, nuo paveldimos 8 faktoriaus stokos, kuria sergant vartojami rekombinantiniai preparatai. T. nekreši kraujas, todėl jis nuolatos turi gerti receptinius vaistus, kuriuos ji jam skirdavo nuotoliu. Pas ją jis nesikreipdavo dažnai, nesirgdavo ūmiomis ligomis, traumų neturėjo, tai tikrai ne dažnai kreipdavosi. Taip pat kreipdavosi dėl pažymos į mokymosi įstaigą. T. pas ją atvykdavo visada su mama, kurios duomenų neatsimena. Vizito metu ji nieko nepastebėjo, nematė, jog būtų ar pas vaiką ar pas mamą agresija, nepriežiūros nepastebėjo, tvarkingi. Tačiau nuo 2024-10-23 T. išsiregistravo iš jos, tačiau 2024-10-30 vėl prisiregistravo, taip pat 2024-11-04 jis pas ją užsirašęs vizitui, kokiu tikslu apsilankys nežino. Per visą laikotarpį, kol buvo pas ją prisiregistravęs, niekada nėra pasikreipęs dėl sužeidimų ar traumų. Taip pat bendraujant su T. jokių psichologinių sutrikimų nepastebėjo, nieko įtartino nematė, nepastebėjo nei liūdesio nieko. Būnant T. su mama nesimatė jokios baimės, mama moteris, kaip moteris. T. buvo siunčiamas konsultacijoms oftolmologui, ortopedui, kardiologui, onkohematologui. Taip pat paskutinį kartą pas ją konsultacijai buvo atvykę 2024 m. rugsėjo mėnesį, kadangi buvo reikalinga pažyma į mokyklą. T. ant kūno niekada nematė jokių smurto žymių, nematė jokios nepriežiūros. (1T., b.l. 112-117)

Liudytojos A. O. parodymais nustatyta, kad 2024-06-08 ji tą dieną ilsėjosi su mama, draugėmis buvo (duomenys neskelbtini) pailsėti. Tiesiog norėjo pasivaikščiot ir pažiūrėt (duomenys neskelbtini). Paskui jos užėjo papietauti ir jai paskambino T.. A. yra jos vaikinas, jis yra T. brolis. Paskambinęs T. jai pasakė, kad mama išgėrė alkoholio iš ryto ir buvo išsigandęs, todėl ji paklausė ar reik atvažiuoti ir padėti. Tada priimtas sprendimas, kad ji iš (duomenys neskelbtini) iškart važiuos į Kauną, pradėjo važiuot į Kauną. Važiuodama paskambino tetai A., jos kalbėjo nedaug gal kelias minutes, paskui ji 30 minučių važiavo, kai ji atvažiavo įėjo į butą. Bute buvo T., A. pasakė, kad paskambino į policiją. Na A. taip sakė, ji pati to nematė. T. ji nusiuntė pasiimti savo daiktus, o A. su ja nuėjo į virtuvę pasišnekėti, sako pasišnekėkime. A. buvo tikrai išgėrusi. Ji buvo rami, jai nieko negrasino, bet iš akių matėsi, kad ji yra išgėrusi. Atsisėdo, ji pradėjo klausti, ar supranta, kad iškvietė policiją ir gali geruoju nesibaigti, ji klausė kodėl iškvietė policiją. Jos pradėjo verkti, kalbėti, jai tiesiog buvo gaila mažojo T., visų buvo gaila. Kai ji atvažiavo, ji ant T. nieko nematė, kad jis būtų sumuštas, tiesiog matėsi, kad jis buvo užverktas, nes labai ilgai verkė. A. buvo bloga, skaudu, paskui ji A. sako, kad paiims T. su savimi. A. sutiko. Ji tiesiog išeiginėms surinko jam daiktus. Tą pačią dieną jie atvažiavo iš Kauno į Vilnių. Ir vėlai vakare į T. telefoną paskambino policija. Maždaug apie 23 val., tiksliai neatsimena, vėlai jau buvo. Kai važiavo su T. iš Kauno į Vilnių, jie šnekėjo dviem žodžiais, kaip jautiesi, gerai, ji jam duodavo vandens, jai jis nesakė, kad jį kažkas muštų ar kažkas tokio. Jis atsakydavo, kad jaučiasi normaliai, bet ji nežinojo kaip jai elgtis ir ko klausti. Paskui kai policija atvažiavo, ji policijos klausė, kas yra lapuose, kuriuose pildo. Buvo atsakyta jos užpildė visus blankus ir visu reikalu užsiima soc. tarnybos ir lapuose buvo nurodyta, kad T. kažkas muša. Ji dažnai kalbasi, jis pasakojo kaip ten gyveno, kaip lankė mokyklą, iš tikrųjų ji nieko tokio blogo negali prisiminti. Tiesiog ji žino, kad T. labai įsižeidęs, įskaudintas mamos, nuskriaustas, būtent dėl to atvejo apie kurį šneka. Dėl veiksmų žino ji tik pagal popierėlius, ji negali tiksliai pasakyti, nes jos tuo metu nebuvo ir jis galbūt įsižeidęs, kad negyveno su mama. Tiesiog jam skauda, kad dabar negyvena su mama, nes prieita tokia situacija, kad jis dabar gyvena su broliu ir A.. Šiuo metu T. bendrauja su mama, A. atvažiuoja pas juos. T. su A. važinėja į Kauną neilgam, maždaug dienai. T. noriai bendrauja su mama, jis labai ilgisi jos, bet jis labai mažas, nori, kad jį apkabintų. Tai buvo pirmas kartas, kai T. jai paskambino susijaudinęs. (1T., b.l. 120-125)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune: (duomenys neskelbtini) aukštų daugiaaukštis gyvenamasis pastatas; (duomenys neskelbtini) aukšte matomos (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtos durys. Įėjus pro duris patenkama į buto koridorių, kur dešinėje pusėje koridoriaus gale patenkama į kambarį. Kambarys tvarkingas, tiesiai stovi lova, kairiau- darbo stalas su kompiuteriu, kairėje pusėje pastatyta sofa-lova. Tiesiai įėjus į butą yra virtuvė, kur matomas dešinėje pusėje virtuvinis komplektas, kairėje matomi du stalai ir kėdes. Kairiau yra miegamasis kambarys, kur kairėje pusėje stovi lova, dešinėje pusėje spinta ir komoda. Prie miegamojo kambario yra vonios ir tualeto patalpos. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. (1 T., b. l. 14-23)

Kauno (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakteristika nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokinys T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko 2022 m. iš Ukrainos. Mokinys gyvena su mama. T. yra mandagus. Klasėje į pastabas susijusias su mokslu reaguoja. Mokiniui geriausiai sekasi dailė ((duomenys neskelbtini)), informatika ((duomenys neskelbtini)) ir technologijos ((duomenys neskelbtini)), muzika ((duomenys neskelbtini)), sunkiau sekasi gamtos mokslai ((duomenys neskelbtini)), istorija ((duomenys neskelbtini)), matematika ((duomenys neskelbtini)), lietuvių kalba ((duomenys neskelbtini)), anglų kalba ((duomenys neskelbtini)). Kartais T. bėga iš paskutinių pamokų. Stengiasi išeiti iš mokyklos sakydamas, kad kažką skauda, blogai jaučiasi. Tačiau po seselės apžiūros neišleidus jo iš mokyklos sveikata tuoj pat pagerėdavo. Nesistengia kalbėti lietuviškai. Klasėje dėl kalbos barjero bendrauja tik su ukrainiečiais vaikais. Nenori mokytis, labai dažnai neatlieka namų darbų. Klasės mokytojo padėjėja pastoviai turi stebėti, ar mokinys nusirašo informaciją. Mokinio mama rūpinasi sūnumi, tačiau ne visada praneša, dėl kokios priežasties mokinio nėra mokykloje. Kartais atvirai parašydavo, kad sūnus pramiegojo. Per metus mokinys praleido (duomenys neskelbtini) pamokas ir tik (duomenys neskelbtini) pateisintos. Iškviesta į mokyklą mama visada atvykdavo pokalbiui. Mamai svarbu sūnaus mokymosi pasiekimai. Ji rūpinasi, kad su sūnumi būtų dirbama papildomai. Nors jam padeda lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos korepetitoriai, mokinio pasiekimai mokykloje yra labai žemi. Mokinys ne visada dalyvauja mokyklos gyvenime. Dalyvavo Kovo 11-osios minėjime Kaune, klasės Kalėdinėje popietėje, keliose muziejuose vykusiose edukacinėse pamokose. Mokinys lanko baseiną. Mokykloje būrelių nėra pasirinkęs. (1T., b.l. 147-148)

2024 m. birželio 8 d. 19.29 val. A. K. nustatytas 3,77 prom. neblaivumas (1 t., b.l. 132

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką kvalifikuojantys požymiai yra: 1) veikos padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis), 2) nukentėjusiojo mažametystė arba nukentėjusio asmens kankinimas (BK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi, mažamečio asmens sveikatos (kūno neliečiamumo) apsauga nuo mušimo ar kitokio fizinio smurto yra nustatyta atskiroje BK 140 straipsnio 3 dalyje, taip pabrėžiant šio teisinio gėrio apsaugos reikšmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2009, 2K-581/2014, 2K-474-489/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis T. K. yra gimęs 2013 m. liepos 23 d., tai yra, nusikalstamos veikos padarymo dieną (2024 m. birželio 8 d.), jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. BK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo. Taigi, T. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo mažametis.

Byloje pačios kaltinamosios ir liudytojų I. L., A. B., A. K., A. O., A. T., apžiūrų protokolais ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji 2024 m. birželio 8 d., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, smurtavo prieš savo šeimos narį mažametį savo sūnų T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. konflikto metu delnu sudavė sūnui per veidą, tyčia stūmė mažametį T. K. taip, kad jis krisdamas atsitrenkė į sulčių skardinę susižalodamas šoną, o galva atsitrenkė į radiatorių, taip patirdamas fizinį skausmą. Tokie kaltinamosios A. K. veiksmai rodo, kad ji suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą mažamečiui T. K. sukėlė kaltinamosios naudotas fizinis smurtas, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamosios A. K. neteisėtu veikimu. Kaltinamoji, būdama suaugusi, pakaltinama, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodama smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį gali sukelti fizinį skausmą.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui asmeniui požymiai, todėl kaltinamosios A. K. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Nors teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas rašytinis prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo pagal BK 38 straipsnį, tačiau toks prašymas atmestinas (2 t., b.l. 146).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 straipsnio, tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas įvertina faktines aplinkybes, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuris byloje nėra atlygintas arba kitaip išspręstas, taip pat, su baudžiamosios bylos nutraukimu nesutiko ir nukentėjusiojo nepilnamečio T. K. įgaliota atstovė advokatė V. N.. Pažymėtina, ir tai, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu dėl savo kaltės nepasisakė ir kaltę pripažino tik teisme. Be to, kaip nustatyta iš 2024 m. birželio 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, nors anksčiau ir nebuvo nustatyta šeimoje vaiko teisių pažeidimų, tačiau, kaip seka iš paties mažamečio nukentėjusiojo T. K. paaiškinimų, jo mama A. K. piktnaudžiauja alkoholiu ir vaikas netiki, kad mama galėtų pasigydyti, jį mama yra mušusi, kandžiojusi, draskiusi, todėl teismui kyla pagrįstos abejonės dėl kaltinamosios žadėjimo naujais nenusikalsti ateityje (1 t., b.l. 131-177). Šių aptartųjų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nėra visų BK 38 straipsnyje nustatytų sąlygų aptariamo susitaikymo instituto taikymui, todėl kaltinamajai skirtina bausmė.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

A. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Kaltinamosios A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. K. Lietuvoje neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l.196-197). Psichiatrinis gydymas, įskaita - lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2024-06-09 iki 2024-06-10, diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1T., b.l. 198-200). 2024-09-05 specialisto išvada, kad A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga ( T.II, b.l. 7-8). Kaltinamoji yra Ukrainos pilietė, netekėjusi, turi gyvenamąją vietą, dirba.

Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamosios asmenybę, turtinę padėtį, ir sprendžia, kad A. K. skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atitinkamai parenkant jos dydį, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir nustatytinas artimas minimaliam.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jai skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos kartu su bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tai yra, smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, taip pat nusikalstamą veiką nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jai skirtinos 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

V. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nepilnamečio nukentėjusiojo nepilnamečio T. K. įgaliota atstovė advokatė V. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 125-130)

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. K. smurtavo prieš savo mažametį sūnų T. K., tai yra, konflikto metu delnu sudavė sūnui per veidą, tyčia stūmė mažametį T. K. taip, kad jis krisdamas atsitrenkė į sulčių skardinę susižalodamas šoną, o galva atsitrenkė į radiatorių, taip patirdamas fizinį skausmą. Nukentėjusysis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad kai mama būna neblaivi, tada jį muša, kai mama jam trenkė ir pastūmė, jam skaudėjo.

Šio nusikaltimo pasekmė – mažamečio nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai, baimė. Vaiko išgyvenimus sustiprina tai, kad smurtinius veiksmus patyrė nuo artimo žmogaus – mamos.

Kaltinamoji A. K. civilinio ieškinio iš esmės neginčijo, tik nurodė, kad ir taip sūnui duoda pinigų.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam T. K. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas fizinio skausmo sukėlimas, įvykio metu ir po jo nukentėjusysis patyrė psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali stipriai blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės itin reikšmingos įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad T. K. atstovu pagal įstatymą buvo paskirtas jo brolis A. K., broliai tarpusavyje puikiai sutaria bei kaip tik A. K. padėjo motinai atkurti ryšį su T. K., ir jie šiuo metu dažnai bendrauja. Iš šių aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis iš esmės gerai sutaria su mama, turi stiprų ryšį su ja. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad nukentėjusiojo įgaliotos atstovės advokatės V. N. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, gaunamas pajamas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 100 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiam nukentėjusiajam T. K.. Bylos duomenimis, nukentėjusiojo T. K. atstovu pagal įstatymą paskirtas A. K., todėl priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo T. K. pilnametystės nustatytinas A. K..

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatė J. J. teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai A. K.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 685,97 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kuomet kaltinamoji nemoka proceso kalbos.

Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į kaltinamosios A. K. turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodoma suma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai nepriteistina.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatė V. N. teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam nepilnamečiui T. K.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 602,08 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, kai nuo nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai nukentėjo nepilnametis asmuo.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės V. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam nepilnamečiui T. K. iš kaltinamosios A. K. negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visi CD su vaizdo-garso įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. K. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9, 10 punktais, 3 dalimi, paskirti A. K. šias baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant A. K. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones įgyvendinti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo nepilnamečio T. K. įgaliotos atstovės advokatės V. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti nukentėjusiojo T. K. naudai iš A. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo T. K. pilnametystės nustatyti nukentėjusiojo atstovą pagal įstatymą A. K.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to - panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visi CD su vaizdo-garso įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.