Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, L. V. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL dydžio, t. y. 380,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ir paskiriant jam įpareigojimą per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Transporto priemonė automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniai: automobilio raktelis su dviem pulteliais, automobilio techninės apžiūros talonas, automobilio draudimo liudijimas, automobilio registracijos liudijimas, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, yra konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 13 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.4 papunktį, kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką didesnius tabako gaminių kiekius nei šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, krašto keliu Nr. 133 Leipalingis–Merkinė, Merkinės miestelio link, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 6 600 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių vertė, apskaičiuota pagal muitinės vertę su privalomais sumokėti mokesčiais, yra 19 008,00 Eur, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, kol 2016 m. spalio 13 d., apie 2.19 val., šio kelio 9-ajame kilometre, ties Kibyšių kaimu, Varėnos rajone, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. V. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam yra nepagrįsta, todėl keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai parinktos bausmės rūšies. Apelianto teigimu, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėdamas vieneriems metams, taip pat skirdamas apeliantui papildomas baudžiamojo poveikio priemones, apygardos teismas neįsigilino į nagrinėtos baudžiamosios bylos aplinkybes, kurias įvertinus buvo galima parinkti ir kitą bausmės rūšį – baudą. Nuteistojo vertinimu, būtent tokia bausmė atitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, o bausmės tikslai šioje byloje būtų pasiekti efektyviau. Tokia bausmės rūšis taikytina ir dėl ekonominės naudos pačiai valstybei. Apelianto vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam pritaikyta kita bausmės rūšis – laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu – labiau varžo jo laisvę ir trukdo papildomai dirbti. Tačiau protingo dydžio baudos paskyrimas skatintų nuteistąjį imtis papildomos visuomenei naudingos darbinės veiklos ir jam leistų būti naudingam ne tik mokant nustatytus mokesčius valstybei, bet ir vengiant kitų teisės pažeidimų.Apelianto teigimu, apygardos teismas nuosprendyje neįvertino, kad jis neklaidino bylą tyrusių pareigūnų, padėjo jiems atskleisti nusikalstamos veikos mechanizmą. Be to, apeliantas kritiškai vertina savo neteisėtą poelgį, dirba pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas patenkinamai. Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįsigilino į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad tokią neteisėtą veiką padarė pirmą kartą, ir nemotyvuotai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Nepaisant to, kad L. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, ji nėra labai pavojinga, nes kontrabandos dalykas – cigaretės be nustatyto pavyzdžio banderolių – nepasiekė galutinio gavėjo ir nebuvo realizuotos. Iš šios veikos nuteistasis jokios finansinės naudos neturėjo, o valstybė finansinės žalos taip pat nepatyrė. Skirdamas L. V. laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas formaliai akcentavo jo ankstesnius teistumus, tačiau neįvertino, kad apeliantas yra jauno amžiaus, dirba ir gauna tam tikras pajamas, kurios užtikrintų baudos sumokėjimą, jeigu ji būtų paskirta. Atsiliepime į nuteistojo L. V. apeliacinį skundą prašoma minėtą skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes L. V. už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta teisinga, BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus atitinkanti bausmė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl to keisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, teigdamas, kad šiuo nuosprendžiu jam paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, yra per griežta, jam turėjo būti paskirta bauda.Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Pagal teismų formuojamą praktiką teisinga laikoma bausmė, kai yra teisinga pusiausvyra tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. V. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, įvertino šio nusikaltimo pavojingumo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad apeliantas teisiamas už sunkų tyčinį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: dirba, apibūdinamas patenkinamai, teistas. Teismas, sprendė, kad pagal BK 199² straipsnio 1 dalį jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir L. V. paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 380,00 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ir įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo motyvais, neturi pagrindo daryti išvados, kad skundžiamu nuosprendžiu L. V. paskirta bausmė nepagrįsta, neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio ir yra per griežta. Bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tada, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. V. paskirta bausmė yra gerokai mažesnė nei šio straipsnio sankcijos vidurkis. Be to, paskirtos galutinės vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam L. V. atidėtas vieneriems metams. Jam nustatytų ir vienerių metų laikotarpiui paskirtų poveikio priemonių ir įpareigojimų visuma (380,00 Eur įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimas per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo) neizoliuoja L. V. nuo visuomenės, neatima jo teisės ir galimybių dirbti ir pasirinkti darbą, o tiesiog nustato tam tikrus apribojimus, kurių laikydamasis bei iš naujo nenusikalsdamas nuteistasis gali būti visavertis visuomenės narys ir darbo rinkos dalyvis. Priešingai, nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas nuteistojo L. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino tiek skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, gerokai mažesnę nei BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, tiek ir taikydamas BK 64¹ straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistojo L. V. padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo bausmės – paskyrimas, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, nes būtent ši bausmės rūšis užtikrintų BK straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Tačiau BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant juos tik su nuteisto asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. V. ne kartą teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos 1 040,00 Lt baudos nėra sumokėjęs iki šiol, taip pat nėra sumokėjęs ir dalies baudų, paskirtų už praeityje padarytus administracinius teisės pažeidimus. Ankstesniais Lietuvos Respublikos ir užsienio teismų procesiniais sprendimais paskirtos švelniausios bausmės nuteistajam jokio teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad nuteistajam už BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskyrus jo pageidaujamą bausmės rūšį – baudą – būtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne pirmą kartą teisiamam L. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pakankamai individualizuota, jos rūšis parinkta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę apeliantui baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino BK normas, susijusias su bausmės L. V. skyrimu, todėl konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nėra teisinio pagrindo. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.