Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. D. atstovo advokato V. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo J. D. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nubausta 3500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. pagal ATPK 41³ str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. apie 10.20 val. buvo nustatyta, jog ji, būdama UAB „G“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., vykdančios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r. sav., direktore, leido dirbti minėtoje įmonėje kasininke-pardavėja A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius su A. Ž. darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p. p. bei 99 str. 2 d.

Anot apelianto, taip pat svarbu ir tai, kad J. D. studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete mokamose studijose, už vienerius mokslo metus ji privalo sumokėti 7308,00 litus. Dėl šios priežasties ji iš AB „Swedbank“ yra paėmusi studento kreditą, kurio grąžinimas prasideda nuo 2012 m. gruodžio mėn. ir sudaro po 100 litų per mėnesį; taip pat vartojamąjį kreditą iš Lietuvos kredito unijos, grąžinimas sudaro po 190 litų per mėnesį, taip pat vartojamąjį kreditą iš UAB „General financing“, grąžinimas sudaro po 49,06 litus per mėnesį. Pasak apelianto, akivaizdu, kad J. D. gaunamos pajamos yra akivaizdžiai nepakankamos net dalinai padengti paskirtos baudos, tad prie baudos pridėjus priverstinio išieškojimo išlaidas ir delspinigius, jai neliks nieko kito kaip tik laukti fizinių asmenų bankroto, t. y. ji niekaip nebus pajėgi įvykdyti paskirtos nuobaudos. Reikšminga ir tai, kad ji neturi jokio bent kiek vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o verslo ėmėsi siekdama bent šiek tiek užsidirbti ir save realizuoti gyvenime. Atsižvelgiant į išdėstytas bylos aplinkybes ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, apeliantas mano, kad tikslinga J. D. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. ir paskirti tokią baudą, kurią J. D. bent jau per kelis metus galėtų sumokėti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra; kad pažeidėja iš dalies pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, ji neteista, anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, yra jauno amžiaus (24 m.), UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktore dirba tik nuo 2012-07-11, t. y. neilgą laiko tarpą, todėl administracinio teisės pažeidimo padarymą galėjo lemti ir patirties stoka; į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei į ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus – ne tik bausti, bet ir auklėti, pažeidėjai paskyrė baudą, artimą minimaliam ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos dydžiui.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., paskirti J. D. mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės (J. D. UAB „G“ (duomenys pakeisti) uždirba tik 96 litus per mėnesį (b. l. 36), dirbdama UAB „A“ (duomenys pakeisti) nekilnojamojo turto vadybininke ji vidutiniškai uždirba po 650-700 litų (b. l. 37), studijuoja universitete mokamose studijose, paėmusi įvairių kreditų) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nelaikytinos ypatingomis, išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., švelninti ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondo biudžetą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tuo padarant didelę žalą asmeniui ir valstybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nuobaudos sušvelninimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.

Atkreiptinas dėmesys, kad J. D., vadovaujantis ATPK 313 str., turi teisę kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą paskirti nuobaudą, t. y. Trakų rajono apylinkės teismą ir prašyti baudos sumokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, taip pat visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.

Įvertinus minėtas aplinkybes, J. D. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir J. D. atstovo advokato V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.