Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-06-04 · Civilinė byla Nr. e2A-467-924/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
e2A-467-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01278-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Edvardas Paliokas
Atsakovas
Birštono savivaldybės administracijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Harimanas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-467-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01278-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Birštono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-482-939/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Harimanas“ ieškinį atsakovėms Birštono savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Birštono savivaldybės administracijos reikalavimo nugriauti statinius ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Harimanas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimą nugriauti statinius Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 16 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas) yra sudariusi preliminarią negyvenamųjų patalpų su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pareikalavo ieškovės pateikti visus dokumentus, susijusius su rekonstruotais ir pastatytais statiniais bei jų technine priežiūra, visų nekilnojamųjų daiktų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, visus dokumentus, susijusius su ieškovei priklausančių statinių adresu: (duomenys neskelbtini), įrengimu, eksploatacija ir priežiūra, naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką ir su ja susijusius dokumentus, taip pat visą turimą informaciją apie vykdytus rekonstrukcijos bei kitokius pastatų būklės remonto, pagerinimų darbus bei eksploataciją, kuri galėtų būti reikšminga pirkėjui. UAB (duomenys neskelbtini), gavusi minėtus dokumentus, nustatė, kad ieškovei priklausantys 6 laikinieji statiniai (poilsio nameliai), stovi valstybiniame žemės sklype, pasibaigus jų laikino pastatymo terminui. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės neketino sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, ji 2017 m. gegužės 19 d. su pranešimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – Inspekcija) nurodydama, kad jai kilo abejonių dėl prieš 10 metų valstybiniame žemės sklype pastatytų laikinųjų statinių (poilsio namelių) teisėtumo ir tolimesnio šių statinių naudojimo teisėtumo, bei prašydama nustatyti, ar nurodyti laikinieji statiniai yra pastatyti ir šiuo metu eksploatuojami teisėtai. Inspekcija 2017 m. birželio 16 d. rašto forma priėmė nurodymą, kuriuo nustatė, kad ieškovei priklausantys 6 laikinieji statiniai (poilsio nameliai) ir prie jų įrengti laikini inžineriniai tinklai turėjo būti nugriauti iki 2010 m. sausio 8 d., nes yra pasibaigęs laikinojo statinio naudojimo terminas. Inspekcija ieškovės neinformavo ir neįtraukė į prieš jos turtinius interesus vykdomą administracinę procedūrą, o raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų prašymo“ informavo tik pareiškėją UAB (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad ieškovė 6 laikinuosius statinius (poilsio namelius) ir prie jų įrengtus laikinus inžinerinius tinklus pastatė turėdama statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šiuos statinius privalėjo nugriauti iki 2010 m. sausio 8 d., todėl laikini statiniai valstybiniame žemės sklype stovi neteisėtai; Inspekcija apie nustatytus pažeidimus nusprendė informuoti statinių naudojimo priežiūrą vykdančią Birštono savivaldybės administraciją. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Birštono savivaldybės administracija priėmė reikalavimą nugriauti statinius, kuriuo įpareigojo ieškovę per 3 mėnesius nugriauti neteisėtai valstybiniame žemės sklype stovinčius 6 laikinuosius statinius (poilsio namelius) ir išardyti (likviduoti) prie jų įrengtus laikinus inžinerinius tinklus.

3. Ieškovė nurodė, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 16 d. nurodymas ir Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimas nugriauti statinius pažeidė jos turtinius ir neturtinius interesus. Ieškovė nuo 6 poilsio namelių ir lauko inžinerinių tinklų pastatymo 2007 m. nei iš vienos institucijos, vykdančios statybos priežiūrą, negavo jokio reikalavimo nugriauti šiuos namelius ar išardyti lauko inžinerinius tinklus. Ieškovė kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją dėl leidimo naudotis 6 poilsio nameliais pratęsimo. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1094-11 Birštono savivaldybės administracijai buvo uždrausta pratęsti ieškovei priklausančių laikinų statinių (6 vnt. poilsio namelių) leidimo naudoti terminą iki teismo sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad apie pasibaigusį ieškovės 6 poilsio namelių naudojimo terminą 2010 m. sausio 8 d. atsakovės žinojo, ką parodo ir Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjų M. M. ir N. B. įrašai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane. Įrašas ant plano įrodo, kad klausimas dėl laikinų poilsio namelių leidimo termino pratęsimo buvo sprendžiamas ir bus sprendžiamas pakartotinai pasibaigus teisminiam procesui, tačiau toks klausimas nebuvo sprendžiamas, o priimtas sprendimas pastatus nugriauti. Netaikiusi dabar galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatų ieškovės statiniams, Inspekcija nepagrįstai pritaikė Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto nuostatą dėl laikino statinio nugriovimo, pasibaigus jo naudojimo terminui. Inspekcija, o vėliau ir Birštono savivaldybės administracija neišanalizavo pastarosios teisės normos turinio pritaikymo pagrįstumo, kadangi nesusiejo su materialiąja teisės norma - Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovės 6 poilsio nameliai dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo jau prarado laikinų statinių statusą. Birštono savivaldybės administracija, gavusi neteisėtą Inspekcijos nurodymą, neracionaliai, nekritiškai, nevalingai ir pažeisdama Statybos įstatymo nuostatas jam pakluso. Inspekcija netinkamai vadovavosi savo pačios priimtų Asmenų, prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie AM taisyklių (toliau - Taisyklės) 36 punkto nuostatomis, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo jų užregistravimo. Inspekcija nekritiškai vertino ir nepagrįstai davė eigą pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymui, kuriame, pažeidus Taisyklių 27. ir 27.3. punkto nuostatų reikalavimus, kad prašymui, kuris iš esmės savo turiniu buvo skundas poilsio namelių savininko UAB „Harimanas“ atžvilgiu, nes tiesiogiai lietė UAB „Harimanas“ nuosavybės teises, pats UAB „Harimanas“ net nebuvo įrašytas į prašymą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Dėl šių aplinkybių ieškovė nieko negalėjo žinoti apie prieš ją pradėtą administracinę skundo nagrinėjimo procedūrą ir negalėjo naudotis savo teise į gynybą ir savo turtinių interesų atstovavimą. Buvo pažeista ieškovės procesinė teisė, nustatyta Taisyklių 29 punkte, pateikti prašymą susipažinti su prašymo, skundo ar pranešimo ir jų priedų, taip pat atsakymo į prašymą, skundą ar pranešimą ir jų priedų turiniu. Inspekcija ir Birštono savivaldybės administracija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio nuostatas ir nereikalavo iš UAB „Harimanas“ jokių žodinių paaiškinimų, netikrino aplinkybių vietoje, nenustatė jokių faktinių duomenų, jų nefiksavo ir nesurašė patikrinimo akte (išvadoje).

Atsiliepimas

4. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad administracijos nuomone, ieškovės poilsio namelių ir vandentiekio bei nuotekų tinklų teisinis statusas yra nepakitęs. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 41 punkte nustatyta, kad baigiantis laikinojo statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkas ar valdytojas gali raštu (laisva forma) kreiptis į laikinojo statinio naudojimo terminą nustačiusį subjektą, prašydamas pratęsti laikinojo statinio naudojimo terminą konkrečiam terminui. Pasibaigus 6 laikinų poilsio namelių statybos galiojimo laikui 2010 m. sausio 8 d., ieškovė turėjo kreiptis leidimo naudotis 6 poilsio nameliais pratęsimo. UAB „Harimanas“ kreipėsi į Birštono savivaldybes administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių su 2010 m. vasario 5 d. prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą 6 laikiniems poilsio vasaros tipo nameliams. Tačiau Birštono savivaldybės administracijai Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-309-414/2010 buvo uždrausta pratęsti keturių laikinų poilsio namelių leidimo naudoti terminą ilgiau, nei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. UAB „Harimanas“, kuris minėtoje administracinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, buvo žinoma informacija apie bylos baigtį, kurioje galutinį sprendimą priėmė Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. Tačiau 2011 - 2018 m. UAB „Harimanas“ nesikreipė į Birštono savivaldybės administraciją dėl 6 laikinų poilsio namelių leidimo naudoti termino pratęsimo. Minėtų 6 poilsio namelių naudojimo terminas yra pasibaigęs 2010 m. sausio 8 d. Birštono savivaldybės administracijai nebuvo žinomos aplinkybės dėl UAB „.Harimanas“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorių ar ginčų, tai neturėjo įtakos priimant sprendimą dėl UAB „Harimanas“ 6 laikinų poilsio namelių. Birštono savivaldybės administracijos reikalavimas nugriauti statinius, įformintas 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu, yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė turi galimybę kreiptis dėl leidimo pratęsimo.

5. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 24 d. gavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo 2017 m. gegužės 19 d. prašymą nustatyti, ar laikinieji nameliai yra pastatyti ir šiuo metu eksploatuojami teisėtai. Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. birželio 8 d. raštu informavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, jog Kauno departamento įgaliotas pareigūnas, nagrinėdamas prašymą, nustatė, jog valstybinės žemės sklype 2007 metais pastatyti 6 laikinieji poilsio nameliai ir pakloti inžinieriniai tinklai turėjo būti nugriauti iki 2010 m sausio 8 d. pagal statybą leidžiančių dokumentų duomenis, ir, remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 46.9 punktu, nutraukė 2017 m. gegužės 19 d. prašymo nagrinėjimą, o apie laikinųjų statinių naudojimą valstybinės žemės sklype buvo pranešta Birštono savivaldybės administracijai. Skundžiamas raštas nebuvo adresuotas ieškovei, šiame rašte ieškovei nenustatytos jokios teisės ir pareigos, nėra jokių viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) patvarkymų ieškovės atžvilgiu. Inspekcijos nuomone, skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti skundžiamą raštą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Skundžiamu raštu Inspekcijos Kauno departamentas nesprendė laikinųjų statinių statybos teisėtumo klausimo, o remdamasis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, pateikė informaciją Administracijai, kad ši teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimą dėl laikinų statinių naudojimo valstybinėje žemėje. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 15 punktas nustatė, kad raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, suteikiantys teisę statyti laikinus statinius, galioja 3 metus. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 19 d. prašymo nagrinėjamas buvo nutrauktas Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir taisyklių 46.9 punkto reikalavimų pagrindu. Inspekcijos vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas Inspekcijai 2017 m. gegužės 19 d. prašymas galėtų būti vertinamas ne kaip prašymo ar skundo sąvoką savo turiniu atitinkantis kreipimasis, bet tik kaip pranešimas. Todėl, jei tai pranešimas, t. y. asmens kreipimasis ne dėl savo pažeistų teisių, tai ir atsakymu (skundžiamu raštu) į tokį kreipimąsi Inspekcija objektyviai negalėjo pažeisti jokių nei procesinių, nei subjektinių ieškovės teisių, nes ji tokių, nagrinėjamu atveju, tiesiog neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; panaikino Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti (pašalinti) šešis laikinus statinius, išardyti (likviduoti) paklotus inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini); ieškinį dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 16 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atmetė; priteisė iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 1943,76 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Harimanas“ naudai.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimo nugriauti statinius

7. Teismas nustatė, kad UAB „Harimanas“ nuosavybės teise priklauso poilsio korpusas, valgykla, kuro sandėlis, siurblinė, artezinis šulinys, kiemo statiniai ir 6 poilsio nameliai, esantys valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), sklypo plane (duomenys neskelbtini) padaryti įrašai, kad laikinų namelių leidimo naudotis terminas galioja iki 2010 m. sausio 8 d. Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo M. M. 2010 m. balandžio 26 d. padarytas įrašas, vadovaujantis 2010 m. sausio 11 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, 2010 m. kovo 10 d. raštu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, 2010 m. kovo 19 d. raštu Kauno apskrities viršininko administracijos, kad Birštono savivaldybės administracijai uždrausta pratęsti laikiniems statiniams, leidimo naudoti terminą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir klausimas pakartotinai bus sprendžiamas pasibaigus teisminiam procesui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad negali atsakyti į Kauno apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 8 d. persiųstą raštą, nes negali spręsti žemės valdytojo – apskrities viršininko administracijos funkcijų ir pritarti ar nepritarti statyboms valstybinėje žemėje. Kauno apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad klausimas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius (duomenys neskelbtini), bus pakartotinai sprendžiamas pasibaigus teisminiam procesui, nes vyksta teisminiai ginčai dėl minėto žemės sklypo. Ieškovės rašytinio prašymo, kad iki termino pasibaigimo ieškovė kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją iki termino pasibaigimo, į bylą nepateikta.

8. Teismas nurodė, kad atsakovės Birštono savivaldybės administracijos argumentai, jog įrašas plane buvo skirtas Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamai bylai Nr. I-309-414/2010, yra prieštaringi ir neatitinka faktinių aplinkybių iš kurių matyti, kad planas su įrašu Birštono savivaldybės administracijos nebuvo pateiktas į nagrinėjamą administracinę bylą. Bylos duomenys patvirtina, kad Birštono savivaldybė administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. M. plane padarė įrašą, jog klausimas bus sprendžiamas pakartotinai pasibaigus teisminiams procesams administracinėje byloje Nr. I-309-414/2010. Teismo vertinimu, tokie atsakovės Birštono savivaldybės veiksmai galėjo lemti ieškovės nuostatą, kad Birštono savivaldybės administracija įsipareigojo šį klausimą spręsti pakartotinai pasibaigus teisminiams procesams. Nors administracinėje byloje Nr. I-309-414/2010 teismo procesas baigėsi 2010 m. birželio 28 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. priėmė neskundžiamą nutartį, tačiau Birštono savivaldybės administracija pakartotinai šio klausimo nesprendė, nors apie priimtą sprendimą žinojo, nes buvo bylos šalis – atsakovė.

9. Teismas sprendė, kad kadangi atsakovė Birštono savivaldybės administracija pasibaigus teisminiams procesams pakartotinai šio klausimo nesprendė ir dėl to nereiškė jokių pretenzijų ieškovei nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. daugiau kaip šešis metus, yra pagrindas išvadai, jog Birštono savivaldybės administracija, priimdama reikalavimą nugriauti (pašalinti) laikinus poilsio namelius, nepakankamai įvertino iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gautą informaciją, neištyrė esamos situacijos vietoje ir dėl to priėmė nepagrįstą reikalavimą.

10. Teismo nuomone, atsakovė Birštono savivaldybė administracija nevisiškai įvertino faktinę situaciją, kodėl jos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. M. 2010 m. balandžio 26 d. padarė įrašą plane, kad klausimas dėl laikinųjų statinių leidimo naudotis termino pratęsimo pakartotinai bus sprendžiamas, bei, kodėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas pakartotinai. Teismas sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovės prašymas pratęsti laikinųjų namelių naudojimo terminą buvo pateiktas ir jo pateikimo forma savivaldybei buvo tinkama, nes dėl to savivaldybė, kaip institucija, turinti atlikti funkcijas, nesiėmė jokių veiksmų daugiau kaip šešis metus, kad ginčo objektai būtų nugriauti, bei, pasibaigus teisminiam procesui administracinėje byloje, šio klausimo nesprendė pakartotinai, kaip buvo nurodyta plane. Apie tai, kad 2010 m. sausio mėnesį dokumentai dėl laikinųjų poilsio namelių termino pratęsimo buvo pristatyti į Birštono savivaldybę, patvirtino liudytoja O. V., kurios parodymais teismas neturi pagrindo visiškai netikėti, nes juos patvirtina aplinkybė, kad Birštono savivaldybė sprendė klausimą dėl ginčo objektų naudotis termino pratęsimo.

11. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Birštono savivaldybės administracija du kartus ieškovei pateikė atsakymus - 2018 m. liepos 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d., kuriuose patvirtino, kad Birštono savivaldybės administracija neprieštarauja statybą leidžiančio dokumento išdavimui dėl ginčo statinių ir inžinierinių tinklų, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimą dėl Birštono savivaldybės administracijos reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti statinius, tenkino ir šį reikalavimą panaikino kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė imtis procesinių priemonių dėl liudytojo M. M., kadangi jis 2018 metų spalio 3 d. teismo posėdyje davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad jis kaip Birštono savivaldybės administracijos atstovas dalyvavo 2010 metais Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje, nors to nebuvo, taip pat, kad toje byloje teikė duomenis, t. y. plano ištrauką su įrašu, jog klausimas dėl laikinųjų statinių leidimo naudotis termino pratęsimo bus sprendžiamas pakartotinai. Teismo vertinimu, liudytojas M. M. neturėjo tyčios duoti melagingus parodymus, o davė teismui paaiškinimus sąžiningai klysdamas, nes buvo kalbama apie bylos duomenis (administracinė byla Nr. I-309-414/2010), kurioje procesas buvo prasidėjęs 2006 metais, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2010 m. birželio 28 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. priėmė neskundžiamą nutartį.

Dėl 2017 m. birželio 16 d. nurodymo Nr. 2D-8536-(15.17E) panaikinimo

13. Teismas nurodė, kad skundžiamame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte ieškovei nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų ieškovės atžvilgiu. Nors rašte prašoma, kad Birštono savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka imtųsi priemonių, jog laikini statiniai būtų nugriauti, tačiau teisinis reglamentavimas dėl laikinų statinių atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM nesuteikia teisės priimti administracinį sprendimą ir įpareigoti ieškovę nugriauti laikinuosius poilsio namelius. Teismo vertinimu, ginčo raštas yra informacinio pobūdžio skirtas viešo administravimo subjektui t. y. Birštono savivaldybės administracijai, kuris nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl teismas ieškovės reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 16 d. raštą atmetė kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

14. Teismas sprendė, kad kiti ieškovės nurodyti argumentai, jog atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio ir šio straipsnio 2 dalies nuostatas nėra teisiškai reikšmingos, nes byloje nustatyta, kad atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM nėra institucija, kuri pagal kompetenciją spręstų laikinųjų statinių teisėtumo klausimą, o gautą informaciją, kad ant valstybinės žemės stovi laikini pastatai, persiuntė Birštono savivaldybės administracijai, kuri pagal savo kompetenciją priėmė savarankišką sprendimą t. y. reikalavimą nugriauti statinius ir apie tai pranešė ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė Birštono savivaldybės administracija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Harimanas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus (el. b. 3 t. b. l. 171-175). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nemotyvavo dalies skundžiamo sprendimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, neteisingai pritaikė materialines teisės normas. Teismas sprendimu panaikino Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimą nugriauti statinius, tačiau nenurodė pagrindo naikinti ginčijamą nurodymą (ABTĮ 91 straipsnis).

15.2. Teismas nepagrįstai įvertino ir padarė išvadą, kad apeliantė, priimdama reikalavimą nugriauti laikinus poilsio namelius, nepakankamai įvertino iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gautą informaciją, neištyrė esamos situacijos vietoje ir dėl to priėmė nepagrįstą reikalavimą. Pats teismas konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo, jog poilsio nameliai yra laikinieji statiniai. Teismas nustatė, kad UAB „Harimanas“ kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją ir gavo raštišką pritarimą 2007 m. sausio 8 d. laikinų poilsio namelių ir laikinų inžinierinių tinklų statybai bei, kad šis leidimas galiojo iki 2010 m. sausio 8 d. Į bylą nė viena šalis nepateikė ieškovės rašytinio prašymo, patvirtinančio, kad iki minėto termino pasibaigimo UAB „Harimanas“ kreipėsi į Birštono savivaldybę dėl leidimo statybai pratęsimo.

15.3. Teismas nepagrįstai vertino kai kuriuos Savivaldybės ir UAB „Harimanas“ veiksmus kaip prašymo dėl leidimo poilsio namelių ir laikinų inžinierinių tinklų statyba (duomenys neskelbtini) statybai pratęsimo pateikimą ir nagrinėjimą. Ieškovė rašytinio prašymo dėl leidimo poilsio namelių ir laikinų inžinierinių tinklų statyba (duomenys neskelbtini), statybai pratęsimo iki termino pasibaigimo Savivaldybei nepateikė, todėl Savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl leidimo galiojimo termino. Savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje ji privalo vadovautis teisės aktų reikalavimais, gali veikti tik taip, kaip numato teisės aktai (STR 1.05.01:2017 41 p.).

15.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos O. V. parodymais byloje. Liudytoja, nebūdama UAB „Harimanas“ darbuotoja ir neturinti vadovo įgaliojimo, teigė neva tai UAB „Harimanas“ vadovo prašymu pristačiusi kažkokius dokumentus segtuve 2010 m. pradžioje į Birštono savivaldybės Architektūros skyrių, tačiau liudytoja nenurodė, kokie tai buvo dokumentai, nežinojo, ar tarp tų dokumentų buvo koks nors prašymas, neprisimena kas dokumentus priėmė. Liudytoja taip pat nurodė, kad segtuvą atsiėmė iš Savivaldybės po kažkurio laiko. Akivaizdu, kad šis liudijimas nepatvirtina fakto, kad UAB „Harimanas“ pateikė Savivaldybei prašymą dėl leidimo statybai pratęsimo.

15.5. Teismas nepagrįstai panaikino apeliantės 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimą nugriauti statinius. Statybos įstatymas savivaldybių administracijoms suteikia įgaliojimus vykdyti statinių priežiūrą. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Apeliantei pakako duomenų nustatyti, kad laikinų poilsio namelių ir laikinų inžinierinių tinklų statybos leidimo galiojimo laikas baigėsi 2010 m. sausio 8 d., kadangi statybos leidimus Birštono savivaldybės administracijos teritorijoje išduoda Birštono savivaldybės administracija. Todėl reikalavimas nugriauti statinius, įformintas 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „Harimanas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. 3 t. b. l. 191-196). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimą nugriauti statinius savo prigimtimi ir sukeliamomis pasekmėmis teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nagrinėtinas civilinėje byloje kaip civilinis teisinis ginčas. Todėl apeliaciniame skunde nurodytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis.

16.2. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad apeliantė neįvykdė savo pačios prisiimto raštiško įsipareigojimo pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl poilsio namelių ir inžinerinių įrenginių naudojimosi termino pratęsimo. Formalus UAB „Harimanas“ prašymo pratęsti 6 poilsio namelių naudojimo terminą neišsaugojimas praėjus ilgam, daugiau kaip septynerių metų laikotarpiui po jo pateikimo Birštono savivaldybės administracijai, nebuvo esminė priežastis ar aplinkybė teismui priimti kitokį sprendimą byloje, kadangi buvo ir kitų įrodymų.

16.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė, priimdama reikalavimą nugriauti (pašalinti) laikinus poilsio namelius, nepakankamai įvertino iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gautą informaciją, neištyrė esamos situacijos vietoje ir dėl to priėmė nepagrįstą reikalavimą. Apeliantės nurodomos STR 1.05.01:2017 41 punkto nuostatos dėl prašymo pateikimo nepašalina seno, ilgalaikio ir neįvykdyto iki šiol apeliantės įsipareigojimo pakartotinai spręsti klausimą dėl naudojimo termino pratęsimo, nors tokią pareigą ji turi nuo 2011 m. balandžio 16 d., įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-309-414/2010.

Šalies argumentai

16.4. Ieškovei nebuvo žinoma, kaip Birštono savivaldybės administracija sprendė jos prašymą dėl laikinų poilsio namelių naudojimo termino pratęsimo, apeliantė neinformavo ieškovės apie tai, kada ji atnaujino, ar atnaujino, o jei neatnaujino - kodėl neatnaujino prašymo pakartotinio svarstymo. Užtikrinimo priemonė administracinėje byloje Nr. 1-309- 414/2010 buvo taikoma Birštono savivaldybės administracijai ir ieškovė už jos vykdymą ar nevykdymą nebuvo atsakinga, o bendrovės turtinių teisių ši teismo nutartis nepažeidė.

16.5. Teismas liudytojos O. V. parodymus vertino pakankamai kritiškai ir tiesiog partvirtino, kad jos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Šios liudytojos parodymai buvo duoti apie įvykius, įvykusius beveik devynis metus, todėl būtų neįtikėtina, kad ji būtų detaliai atsiminusi pateiktų dokumentų kiekį ir jų sudėtį. Tai, kad O. V. pateikė minėtus dokumentus apeliantei, patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai – apeliantės parengti 2010-02-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) , 2010-03-16 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų pridėti tik iš ieškovės gauti 6 laikinų poilsio namelių ir inžinerinių tinklų jiems aptarnauti techninė - projektinė dokumentacija.

16.6. Teismas motyvuotai pagrindė ir išaiškino, kad apeliantė netinkamai taikė Statybos įstatymo 49 str. 2 d. ir 3 d. 5 p. nuostatas. Nei vienas savivaldybės administracijos atstovas neapsilankė objekte (duomenys neskelbtini), nereikalavo iš ieškovės jokio paaiškinimo ar kokių nors papildomų dokumentų bei duomenų ir nevertino susidariusios situacijos. Apeliantė nesiaiškino aplinkybių, kodėl dėl savivaldybės subjekto kaltės nebuvo atnaujintas prašymo nagrinėjimas, kokias tai gali sukelti teisines pasekmes savivaldybei dėl ilgalaikio savivaldybės neveikimo ir įsipareigojimų nevykdymo.

Atsiliepimas

17. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM atsiliepime į apeliacinį skundą (el. b. 3 t. b. l. 178-182) nurodo, kad Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka negali pasisakyti dėl laikinųjų statinių naudojimo teisėtumo, kadangi statinių naudojimo priežiūra nepatenka į Inspekcijos teisės aktais numatytą kompetenciją, todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir argumentų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl laikinųjų statinių naudojimo teisės aktų nustatyta tvarka nėra priskirti Inspekcijos kompetencijai, į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai ir išvados dalyje dėl Inspekcijai nukreipto reikalavimo nėra ginčijami, o apeliantė apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo skundžiamą sprendimą byloje visa apimtimi, Inspekcija nesutinka su apeliacinio skundo dalyku. Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pagrįstumo dalyje dėl apeliantės atžvilgiu nukreipto reikalavimo prašo spręsti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Byloje nustatyta, kad UAB „Harimanas“ nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio korpusas, pastatas – valgykla, pastatas – kuro sandėlis, pastatas – siurblinė, pastatas – artezinis šulinys, kiemo statiniai ir 6 poilsio nameliai, esantys valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 39-41, 46 – 48, 99-102), ir žemės sklypas(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 49-50, 97-98).

21. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Birštono savivaldybės administracija įpareigojo UAB „Harimanas“ per 3 mėnesius nugriauti neteisėtai valstybiniame žemės sklype stovinčius 6 laikinuosius statinius (poilsio namelius) ir išardyti (likviduoti) prie jų įrengtus laikinus inžinerinius tinklus. Atsakovė reikalavimą nugriauti (pašalinti) ginčo objektus grindžia Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto nuostata, kad pastatytas statinys turi būti nugriautas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti (pašalinti) šešis laikinus statinius, išardyti (likviduoti) paklotus inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini); ieškinį dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 16 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo, atmetė.

23. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės UAB „Harimanas“ ieškinį dalyje dėl atsakovės Birštono savivaldybės administracijos reikalavimo nugriauti (pašalinti) šešis laikinus statinius, išardyti (likviduoti) paklotus inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, neteisingai pritaikė materialines teisės normas, taip pat nemotyvavo dalies skundžiamo sprendimo, todėl nepagrįstai panaikino apeliantės reikalavimą nugriauti ginčo statinius. Birštono savivaldybes administracija nurodo, kad 6 laikinų poilsio namelių ir paklotų inžinierinių tinklų statybos galiojimo laikas pasibaigė 2010 m sausio 8 d., o ieškovė dėl leidimo naudoti ginčo namelius pratęsimo į ją nesikreipė.

25. Ieškovė byloje įrodinėja, kad ji atsakovei Birštono savivaldybės administracijai laiku pateikė prašymą pratęsti ginčo namelių ir inžinierinių tinklų naudojimo terminą, tačiau atsakovė neįvykdė savo pačios prisiimto įsipareigojimo pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl šio termino pratęsimo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepagrįstai priėmė reikalavimą nugriauti ginčo statinius.

26. Byloje nekyla ginčo, kad ginčo poilsio nameliai yra laikinieji statiniai, kurie pastatyti 2007 metas valstybinės žemės sklype ir kurių (taip pat inžinierinių tinklų) naudojimo leidimas galiojo iki 2010 m. sausio 8 d. Atsakovė sprendimo pratęsti šių ginčo statinių naudojimo laiką nėra priėmusi.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nustačius labiau tikėtiną faktinę aplinkybę, kad ieškovės prašymas pratęsti laikinųjų namelių naudojimo terminą atsakovei buvo pateiktas, atsakovė pasibaigus teisminiam procesui administracinėje byloje šio klausimo pakartotinai nesprendė, daugiau kaip šešerius metus nesiekė, kad ginčo objektai būtų nugriauti, o iškėlus bylą teisme neprieštaravo dėl ginčo statinių ir inžinierinių tinklų statybą leidžiančio dokumento išdavimo, yra teisinis pagrindas atsakovės reikalavimą dėl ginčo statinių nugriovimo panaikinti kaip nepagrįstą.

28. Statybos techninio reglamento, galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu, STR 1.01.07:2002 15 punktas nustatė, kad raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, suteikiantys teisę statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti nesudėtingus statinius, galioja 3 metus. Šio reglamento 16 punkte reglamentuota, kad norint statyti II grupės nesudėtingą laikiną statinį (arba I grupės nesudėtingą laikiną statinį, kuriam keliami II grupės nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai), privaloma parengti supaprastintą statinio projektą. Šiam projektui turi raštiškai pritarti Reglamento 12 ir 13 punktuose nurodytų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai. Prie kiekvieno raštiško pritarimo papildomai turi būti nurodyta data, iki kada statinį privaloma nugriauti arba kitaip pašalinti. Nesudėtingo laikino prekybos, paslaugų (palapinės, kioskai ir pan.) statinio naudojimo terminas gali būti pratęstas 12 punkte nustatyta tvarka (t. y. reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas). Byloje neginčijamai nustatyta, kad poilsio namelių, dėl kurių kilo ginčas, naudojimo terminas ginčijamo reikalavimo surašymo metu buvo pasibaigęs, nameliai nebuvo įteisinti įstatymų nustatyta tvarka bei šių statinių naudojimo terminas nebuvo pratęstas.

29. Nors byloje yra duomenys, kad ieškovė, pasibaigus ginčo statinių naudojimo terminui (jau po 2010 m. sausio 8 d.), kreipėsi į atsakovę (savivaldybę), siekdama šių statinių įteisinimo, tačiau toks administracinis sprendimas nebuvo priimtas (nebuvo gautas įgalioto valstybės tarnautojo sutikimas (pritarimas). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais tuo aspektu, kad ieškovė, siekdama įteisinti ginčo statinius, 2010 m. vasario 5 d. kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją išduoti projektavimo sąlygų sąvadą 6 laikiniems poilsio vasaros tipo nameliams, kaip ir 2006 m. gruodžio 27 d., o ne dėl šių statinių naudojimo termino pratęsimo (šis terminas 2010 m. vasario 5 d. kreipimosi metu jau buvo pasibaigęs). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina Birštono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 12 d. raštas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, 2010 m. kovo 16 d. raštas Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašoma išaiškinti, ar galima išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nesudėtingiems laikiniems statiniams statyti, kai ankstesnis suderinimas yra pasibaigęs ir vyksta teisminis ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į grąžintiną žemę, kurioje yra dalis laikinų statinių (4 poilsio nameliai iš 6 pastatytų), (3 t., b. l. 47, 56). Birštono savivaldybės administracija 2010 m. balandžio 23 d. gavusi Kauno apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 19 d. raštą (3 t., b. l. 46), kuriuo buvo informuota, kad klausimas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius bus pakartotinai sprendžiamas, pasibaigus teisminiam procesui, tokį pat įrašą, t. y., jog klausimas bus sprendžiamas pakartotinai, pasibaigus teisminiams procesams administracinėje byloje Nr. I-309-414/2010, 2010 m. balandžio 26 d. padarė turėtame plane. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-309-414/2010 uždrausta Birštono savivaldybės administracijai pratęsti keturių laikinų poilsio namelių, esančių ginčo žemės sklype, leidimo naudoti terminą ilgiau, nei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sprendimas įsiteisėjo 2011 m. balandžio 15 d.).

30. Į bylą nei viena šalis negalėjo pateikti ieškovės rašytinio prašymo, patvirtinančio, kad iki 2010 m. sausio 8 d. ieškovė UAB „Harimanas“ būtų kreipusi į Birštono savivaldybę dėl ginčo statinių naudojimo termino pratęsimo, todėl sutiktina su atsakove, kad ji neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl šio termino pratęsimo. Nors liudytoja O. V. nurodė, kad 2010 metais sausio mėnesį į Birštono savivaldybę ji nešė dokumentus dėl poilsio namelių naudojimo termino pratęsimo, tačiau šie liudytojo parodymai abejotinos reikšmės, nes ji pas ieškovę nedirbo, įgaliojimo neturėjo, dokumentai buvo segtuve, todėl nematė (nežinojo) būtent kokius dokumentus pateikė savivaldybei, taip pat tiksliai negalėjo pasakyti, būtent kada pateikė nurodomus dokumentus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad jau po 2010 m. sausio 8 d. pateikė prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, kuriuo iš esmės buvo siekiama inicijuoti laikinųjų statinių naudojimo įteisinimą. Be to, liudytoja patvirtino, kad pateiktus dokumentus vėliau juos iš savivaldybės pasiėmė, savivaldybės atstovui informavus, kad šis klausimas bus sprendžiamas pasibaigus administracinei bylai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, vėliau savivaldybė dėl ginčo namelių įteisinimo, nesant tokio prašymo, nesprendė.

31. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovės Birštono savivaldybės administracijos reikalavimo nugriauti (pašalinti) šešis laikinus statinius, išardyti (likviduoti) paklotus inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės nėra reikšminga aplinkybė dėl kokių priežasčių, įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje, nebuvo tęsiamos ginčo statinių įteisinimo procedūros. Nėra abejonių, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas įstatymu jam pavestas funkcijas, turi vadovautis protingumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais ir pavestas funkcijas atlikti laiku, tačiau aiškinimas, kad atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, galimai tinkamai neatlikus jam pavestų funkcijų, jis praranda įstatyme nustatytą pareigą reikalauti nugriauti neteisėtai naudojamus statinius, o ieškovė įgyja teisę tokiais statiniais naudotis, prieštarautų tiek Statybos įstatymo 40 straipsnio, draudžiančio naudotis neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pastatų savininkas privalo dėti maksimalias pastangas rūpinantis teisių į nuosavybę apsauga, tuo tikslu siekti teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka įteisinti laikinus statinius, reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Tačiau, nagrinėjamu atveju, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir tik atsakovei 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareikalavus nugriauti laikinus statinius, kai naudojimosi jais terminas pasibaigė 2010 m. sausio 8 d., o nuo 2011 m. balandžio 15 d. ir nelikus kliūčių spręsti dėl šių statinių naudojimosi įteisinimo, vietoj to, kad kaip pastatų savininkas siektų šių statinių įteisinimo, pradėjo reikšti pretenzijas dėl savivaldybės veiksmų (neveikimo), sprendžiant jos 2010 m. pradžioje paduotą prašymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta, liudytoja O. V. nurodė, jog savivaldybei pateiktą prašymą ieškovė vėliau atsiėmė. Byloje nėra jokių duomenų, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje bei nustojus galioti šioje byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovė būtų kreipusi į atsakovę dėl naudojamų laikinų statinių įteisinimo.

32. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Įvertinus išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog Birštono savivaldybės administracija pagrįstai reikalauja nukelti (nugriauti) laikinuosius statinius, kurie nebuvo įteisinti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė Birštono savivaldybės administracija neprieštarauja statybą leidžiančio dokumento išdavimui, tačiau ieškovė UAB „Harimanas“ pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į atsakovę nesikreipė, neprašė sutekti daugiau laiko, siekiant įteisinti ginčo statinių statybą, todėl, įvertinus ieškinio dalyką bei apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčo statinių įteisinimo galimybės klausimas.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų statinių naudojimo teisėtumą, bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus dėl statinių, kurių pasibaigęs naudojimo terminas, nugriovimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti (pašalinti) šešis laikinus statinius, išardyti (likviduoti) paklotus inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), naikintina, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio atsakovės Birštono savivaldybės administracijos atžvilgiu tenkinimo ir priėmus naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti, spręstinas klausimas dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovės ieškinį atmetus, jos tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atsakovė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų paskirstymo nesprendžiama.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti (pašalinti) šešis laikinus statinius, išardyti (likviduoti) paklotus inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat dėl ieškovės UAB „Harimanas“ naudai iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos priteistų bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEdvardas PaliokasAlbina Rimdeikaitė